Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-88/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
1S-88/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Jonas Kvaraciejus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–88/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,gynėjams advokatams Jonui Kvaraciejui ir Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 7 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., restorane „Gan-Bei“, esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, veikdamas organizuota grupe su R. U., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sauso 7 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 7 d. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. D. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį.

Skunde R. D. nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymus, be to, nutartyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kaltinamasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50, pažymi, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti aplinkybe, pakankama skirti ar pratęsti suėmimą tik esant tam tikroms sąlygoms. Tačiau teismas tokias sąlygas pateikė tendencingai jas apibūdindamas.

Kaltinamasis teigia, kad teismo išvada, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog, nors nėra vedęs, tačiau turi šeimą, kurią išlaiko, du vaikus (dukra gim. 1994 m., sūnus – 2000 m.), šeiminiai pastovūs ryšiai tęsiasi beveik du dešimtmečius. Dėl ekonominės krizės šiuo metu laikinai nedirba, tačiau jo teisėtai gautos pajamos yra pakankamos pragyvenimui ir šeimai išlaikyti. Sistemingas išvykimas į užsienį yra susijęs su verslu, todėl turi ryšius bei kontaktus su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Ankščiau neteistas, niekada nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teigia, jog su Lietuva jį sieja tvirti socialiniai ryšiai.

Be to, kaltinamasis nurodo, jog ta aplinkybė, kad jo atžvilgiu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimai kitų labai sunkių nusikaltimų padarymo, yra kitos bylos (ikiteisminio tyrimo) nagrinėjimo dalykas ir negali turėti reikšmės sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą šioje byloje. Teigia, jog 2010-02-24 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą kitame ikiteisminiame tyrime, siekiant pratęsti suėmimo terminą šioje byloje. Tai yra teisės į teisingą teismą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimas.

Kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir R. D. iš suėmimo paleisti.

Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, nutartį priėmė šališkas teismas.

Skunde gynėjas pažymi, kad šioje byloje buvo apskundęs Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį, kuria jo ginamajam suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams ir nurodo ankstesnio skundo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria jo skundas atmestas, motyvus.

Be to, gynėjas nurodo, kad R. D. teismui pateikė dokumentus apie realizuotus maisto papildus per 4 mėnesius – 12 000 Lt sumai, patvirtinančius, kad 35 000 Lt pelnas per mėnesį yra nerealus. Jeigu R. D. kaltė dėl turto prievartavimo būtų įrodyta, esant tokiems duomenims jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d. Nors teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, kaltinamųjų veikos kvalifikacijos nesprendžia, tačiau turėtų atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą negali būti grindžiamas nusikaltimo sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme.

Gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog jo ginamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad R. D. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, tačiau turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 122 str. nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas, įpareigojančias kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Gynėjas nurodo, jog jo ginamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės paneigia tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo. Be to, R. D. turi sveikatos problemų.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjai prašė skundus tenkinti, prokuroras - skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Teismo nuomone, Kauno apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvadų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs teismui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, jog R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte, tai nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, mobilaus ryšio telefonų abonentų sujungimo analizė bei kiti rašytinai bylos duomenys.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį procesinį dokumentą - nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje teismas kaltės ir įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Remiantis šiais motyvais, gynėjo skundo teiginiai apie kaltinimo apimtį ir nusikalstamos veikos kvalifikaciją nenagrinėjami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsiant kaltinamojo R. D. suėmimo terminą, skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kad yra LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas ­– pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

LR BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skunduose kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Šis skundų teiginys yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – jis nevedęs ir oficialiai niekur nedirba. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių R. D. nuolatines ir reguliarias išvykas į užsienį. Tai rodo, kad jis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvados, jog R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais ir gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad EŽTT formuoja teismų praktiką, jog viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo R. D. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jos pobūdžiu ir už ją numatyta bausme, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis ir šiuo atveju nulemia kaltinamajam R. D. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Be to, pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 str. numatytų tikslų.

Byloje yra duomenų apie tai kad R. D. yra pranešta apie įtarimus dėl galimai kitų nusikalstamų veikų padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kardomoji priemonė R. D. nepaskirta, tačiau šie klausimai yra ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir prokuroro kompetencijoje ir jie negali būti siejami su šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamąja byla.

Priešingai nei skunduose teigia kaltinamasis ir jo gynėjas, Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK. Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5 str. nuostatų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų nepažeidė.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų, todėl atmetamas gynėjo deklaratyvus teiginys apie teismo tendencingumą ir (ar) šališkumą.

Kitos kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose išdėstytos aplinkybės nepaneigia byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo R. D. ir jo gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas