Telšių apylinkės teismo nutarimas

2011-04-08 · Byla Nr. A2.1.-6-785/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
A2.1.-6-785/2011
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-001136-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pažeidėjas
H. B.
Administracinė byla Nr. A2.1.-6-785/2011Proceso Nr. 4-29-3-001136-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 40.1.2.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. balandžio 8 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam – H. B. ir jo atstovui adv. A. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Z. B., teismo posėdyje išnagrinėjo

H. B., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-04 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2010-10-18, 16.00 val. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atliekant operatyvų patikrinimą H. B. autoservise, esančiame Tirkšlių mstl., Mažeikių r. nustatė, kad nuo 2010-10-18, 14 val., H. B. autoserviso patalpose dirbo nelegalų darbą H. B. naudai darbuotojas M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad H. B. yra įmonės savininkas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl darbo, t.y. auto šaltkalvio pareigų, atlikimo tvarkos ir apmokėjimo už jį. Nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavęs darbo pažymėjimo, leido M. B. nuo 2010-10-18, 14 val. dirbti nelegalų darbą H. B. naudai. Tikrinimo metu nustatyta, kad M. B. valė įmonės patalpose buvusį automobilį, dėl darbo tarėsi su įmonės savininku H. B., darbo įrankiais aprūpino H. B.. Dėl atlygio susitarė žodžiu, pažadėjo oficialiai įdarbinus mokėti minimalią algą (b.l. 2-7)

Tokiais veiksmais pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 ir 3 d. Pažeidimas kvalifikuotas pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Patikrinimo metu 2010-10-18 M. B. pats surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad B. autoservise dirba pirma dieną nuo 14 val. Tikrinimo metu valė mašiną, dėl darbo tarėsi su H. B.. Darbo rūbus atsinešė pats. H. B. žadėjo jį įdarbinti nuo kitos dienos pilnu etatu. Įdarbinus oficialiai H. B. pažadėjo mokėti minimalią algą (b.l. 12).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas H. B. tikrinimo metu 2010-10-18 pats surašė paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad tikrinimo metu autoserviso patalpose dirbo M. B. nuo 14.00 val. Jis prižadėjo jį įdarbinti nuo kitos dienos (2010-10-19) pilnu etatu, mokėti jam minimalią algą. Tikrinimo metu M. B. dirbo su savo rūbais, savo įrankių neatsinešė (b.l. 13).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad M. B. nuo 2010-10-19 dirba H. B. autoservise (b.l. 15-16).

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo metu pateiktas teismui 2010-10-18 M. B. pareiškimas dėl priėmimo į darbą nuo 2010-10-19. Taip pat 2010-10-18 su M. B. sudaryta darbo sutartis (b.l. 42, 43). Patikrinimo metu šie dokumentai pateikti nebuvo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-10-18 H. B. autoservise buvo atlikti du patikrinimai 14 val. ir 16 val., po ko H. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nelegalaus darbo. Buvo nustatyta, kad 2010-10-18 nuo 14 val. M. B. dirbo H. B. priklausančiame servise, t.y. H. B. serviso naudai. Buvo nustatyta, kad M. B. su H. B. žodžiu susitarė dėl darbo sąlygų, darbo apmokėjimo ir darbo atlikimo tvarkos. H. B. leido M. B. nuo 14 val. dirbti nelegalų darbą. M. B. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su H. B., kuris aprūpino jį visomis darbo priemonėmis. Vėliau, t.y. kitą dieną M. B. buvo įdarbintas (b.l. 71).

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, H. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta ir nurodė, kad 2010-10-18, apie 14 val. atvyko M. B. pasikalbėti dėl darbo. Jis jau anksčiau buvo dirbęs pas jį. Pasikalbėję apie 20 minučių, aptarė su juo prie kokios mašinos jam reikės darbuotis, kaip jis dirbs, tačiau tą dieną konkrečiai nepasakė ką jam reikės dirbti, sutarė, kad jis nuo rytojaus pradės dirbti šaltkalvio darbą, visą darbo dieną nuo 8 iki 17 val. Atsisveikinus su juo, po kiek laiko atvažiavo iš mokesčių inspekcijos darbuotojos ir pasakė, kad pas jį nelegaliai dirba asmuo, kurį rado jo gamybinėse patalpose. Tačiau nurodė, kad M. B. jokio darbo tą dieną nedarė. Jis buvo atėjęs tik apsižiūrėti. Tikrinimo metu M. B. pareiškimo dėl priėmimo į darbą mokesčių inspekcija neprašė, jie tik prašė M. B. darbo sutarties. Teigia, kad mokesčių inspekcijos atstovės įėjo į kabinetą, kai jis ruošėsi atspausdinti darbo sutartį. Rašytinį paaiškinimą jis parašęs savo valia, joks spaudimas nebuvo daromas. Paaiškinime jis parašė, kad „M. B. dirbo su savo rūbais, tačiau savo įrankių jis neatsinešė“, nes jam taip liepė rašyti VMI atstovė. Pareiškimą dėl priėmimo į darbą M. B. parašė 2010-10-18, o darbo sutartis buvo atspausdinta vėliau vakare, jau po atlikto VMI patikrinimo. Pranešimą ir darbo sutartį pateikė Sodrai tos pačios dienos vakare, po darbo elektroniniu paštu. M. B. dar oficialiai nedirbo, tačiau jis legaliai buvo vedžiojamas po patalpas, kadangi pas juos gali įeiti visi žmonės, kurie atvažiuoja taisyti savo automobilius. Teigia, kad M. B. savo valia ten nuėjo, nes norėjo pasižiūrėti, ką reikės dirbti (b.l. 71-73).

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-10-18 vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą, kartu su A. J. 14 val. ir 16 val. (pakartotinai) nuvyko į H. B. autoservisą. Antro patikrinimo metu autoserviso patalpose dirbo M. B., kuris tuo momentu valė automobilį. Paprašius jo pateikti darbo pažymėjimą, jis pateiktas nebuvo. M. B. paaiškino, kad H. B. autoservise dirba nuo 2010-10-18, 14 val. Patikrinimas buvo atliktas 16 val. Rašytinė sutartis dėl įdarbinimo pateikta nebuvo. Pats M. B. buvo įdarbintas po patikrinimo 2010-10-19. Jis paaiškino, kad tarėsi dėl įdarbinimo ir apmokėjimo sąlygų su H. B., kad tą dieną darbo įrankiais jį aprūpino H. B.. Patikrinimo metu M. B. buvo apsirengęs darbo rūbais. Darbo rūbai buvo nešvarūs, netvarkingi. Koks tiksliai tai buvo automobilis, kurį valė M. B., nepamena, tačiau jis buvo užfiksuotas pažymoje. M. B. paaiškino, kad čia dirba pirmą dieną ir darbo pažymėjimo neturi. Paprašius į užduotus klausimus atsakyti raštu, M. B. autoserviso patalpose, kur jis buvo rastas, ant mašinos kapoto parašė paaiškinimą. Jam rašant paaiškinimą buvo užduodami klausimai: nuo kada jis dirba, kas aprūpino jį darbo įrankiais, ar jis su H. B. tarėsi dėl įdarbinimo, dėl atlygio. Kai M. B. atsakinėjo į klausimus H. B. stovėjo šalia, kuris vėliau pats parašė paaiškinimą dėl šių aplinkybių. Nei M. B. nei H. B. niekas diktuojama nebuvo, jie tiesiog atsakė į jiems užduotus klausimus savo laisva valia (b.l. 73-74).

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir S. K. (b.l. 74-75).

Liudytojas M. B., teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-10-18 kai buvo atliekamas patikrinimas H. B. autoservise, jis buvo pas H. B. atėjęs į autoservisą pasiteirauti dėl darbo. Jis tą dieną nedirbo, tik buvo atėjęs apsižiūrėti. Ta dieną į servisą atėjo 14-15 val. Jis buvo apsirengęs darbiniais rūbais, su kuriais dirbo namie ir važiavo į malūną. Nuėjęs pas H. B. į kabinetą pasikalbėjo apie tai ar yra darbo, apie darbo užmokestį, be to jis parašė pareiškimą, kad priimtų jį į darbą. Vėliau abu su H. B. nuėjo apsižiūrėti kur reikės dirti ir susitarė, kad pradės dirbti nuo rytojaus. Jam aprodė krovininį automobilį, kurį jis turės remontuoti. Po to H. B. nuėjo, o jis pasiliko pasikalbėti su buvusiais bendradarbiais V. Š. ir V. S.. Po pokalbio iš karto neišvažiavo namo, kadangi jis dar norėjo apsižiūrėti, ką reikės remontuoti, ir norėjo nuvalyti krovininio automobilio baką. Kitą dieną jis turėjo pradėti valyti automobilio baką. Kai jau ruošėsi eiti lauk, atėjo moterys iš VMI ir liepė niekur neiti. Tuo momentu kai jį pamatė VMI atstovės, jis rankose turėjo skudurą. Nuėjus į kitą cechą jos diktavo ką rašyti. VMI atstovė paklausė nuo kada jis dirba ir jis atsakė, kad pradės dirbti nuo rytojaus. Dėl darbo įrankių ir darbo rūbų sudiktavo VMI atstovė ką rašyti. Jos liepė parašyti taip kaip nurodyta jo paaiškinime. Šis jo paaiškinimas, esantis byloje, yra surašytas neteisingai, tačiau tuo momentu, kada jis rašė paaiškinimą, taip atrodė teisingai. Kai rašė paaiškinimą šalia buvo Virgilijus, o H. B. buvo kažkur nuėjęs. Teigia, kad anksčiau toje įmonėje dirbo apie 3 metus. Iš to serviso darbuotojus ir savininką gerai pažinojo. 2010-10-18 savininkas H. B. neliepė eiti dirbti jokių darbų, jis savo iniciatyva, tiesiog iš smalsumo norėjo apžiūrėti tą automobilį. Autoservise yra dirbama tik su specialiais rūbais. Visi dirba vienodais rūbais (b.l. 75-76).

Liudytojai V. Č., A. L., V. S., V. Š. apklausti teismo posėdžio metu, paaiškino, kad visi jie 2010-10-18 dirbo H. B. autoservise. Nors jie ir kalbėjo su M. B., tačiau negalėjo patvirtinti, kur jis vaikščiojo ir ką darė. Teigia, kad jis tą dieną nedirbo nes nebuvo persirengęs darbo apranga. Liudytojas V. S. nurodė, kad jis irgi rašė paaiškinimą VMI atstovėms kartu su M. B., tačiau jos jam nieko nediktavo, nieko neliepė rašyti, o tik uždavinėjo klausimus, į kuriuos jis laisva valia atsakinėjo, o ar M. B. atstovės diktavo ką rašyti, ar jis pats rašė atsakymus į klausimus, jis neatsimena (b.l. 76-78).

Dėl LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad H. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas įmonės savininku - darbdaviu, leido įmonėje dirbti M. B., nesudarius su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančios Telšių AVMI faktų fiksavimo ir operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 6-8, 9-12) matyti, kad patikrinimo metu H. B. autoserviso gamybinėse patalpose rastas M. B., kuris realiai dirbo, t. y. valė automobilį. Tiek M. B. rašytinis paaiškinimas surašytas patikrinimo metu (b. l. 12), tiek atsakomybėn traukiamo H. B. paaiškinimas surašytas patikrinimo metu (b. l. 13) patvirtina, kad M. B. ir darbdavio H. B. santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. M. B. dirbo su H. B. susitaręs; dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą – valė automobilį; darbui reikalingais įrankiais aprūpino H. B.; dirbo susitaręs dėl atlyginimo už darbą ir atlygintinai bei paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. buvo susitaręs dėl penkių dienų darbo savaitės po 8 darbo valandas kasdien kada jam per mėnesį bus mokamas minimalus darbo užmokestis.

H. B. patvirtino susitarimą su M. B. dėl auto šaltkalvio darbo, ką patvirtina po patikrinimo sudaryta darbo sutartis, įforminti darbo santykiai (b.l. 43). Tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija sutartinių darbo santykių pradžią, esą be jo valios ir nurodymų M. B. valė automobilį. Taip pat teigia, kad automobilio valymas neatitinka šaltkalvio darbo pobūdžio dėl kurio buvo tartasi. Taip pat neigia savo pirminį paaiškinimą, esą jis buvo surašytas taip, kaip nurodė VMI darbuotojos. Šie atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams bei VMI darbuotojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi ir šališkumas nenustatytas ir, kurios buvo apklaustos teismo posėdyje liudytojomis, parodymams. Atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad paaiškinimą surašė taip, kaip liepė rašyti VMI atstovė niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš liudytojų parodymų H. B. veiklą vysto, tūri samdomų darbuotojų nemažiau 18 metų (b.l. 77). Šis faktas patvirtina, kad asmuo turėjo pakankamai darbinės patirties, suvokė duodamo paaiškinimo esmę. Argumentai, kad M. B. nebuvo apsirengęs įmonės darbo rūmais nepaneigia paties nustatyto darbo fakto. H. B. teiginiai, kad automobilio valymas neįėjo į būsimas M. B., kaip auto šaltkalvio, pareigas, prieštarauja M. B. paaiškinimams teismo posėdžio metu, kuomet jis teigė, kad norėjo nuvalyti automobilio baką, kurį turėjo pradėti valyti kitą dieną. Be to, automobilio valymas gali būti vertinamas ir kaip paruošiamieji darbai, kaip atliekamo darbo proceso dalis, paruošiant darbo vietą, ar patį remonto objektą. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad VMI darbuotojai nenustatė, neužfiksavo M. B. darbo rezultato, vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Nelegalus darbas, jo baigtumo momentas, gali būti konstatuojamas nuo nelegalaus darbo pradžios, tačiau jis nesiejamas su darbo rezultatu. Nelegalaus darbo trukmė gali turėti įtakos individualizuojant nuobaudą už padarytą pažeidimą.

Atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad M. B. savo iniciatyvą, be darbdavio valios vaikščiojo po gamybines patalpas, nes norėjo apsižiūrėti ir galimai kažką darė taip pat savo iniciatyva, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismo posėdžio metu M. B. parodė, kad po pokalbio su H. B. kartu nuėjo į gamybines patalpas apsižiūrėti kur reikės dirti. H. B. jam aprodė automobilį, kurį reikės remontuoti. Tai patvirtina faktą, kad ne vien savo iniciatyva M. B. buvo gamybinėse patalpose. Pastebėtina, kad M. B. toje įmonėje anksčiau buvo dirbęs 3 metus, todėl jam būsima darbo vieta buvo žinoma.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Nors H. B. teigia, jog sutikimo pradėti dirbti M. B. jis nebuvo davęs, tačiau būdamas įmonės vadovu, asmuo yra atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad H. B. neužtikrino, jog jo įmonės gamybinėse patalpose būtų leidžiama dirbti tik sudarius su asmeniu rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius. Todėl teismas konstatuoja, kad M. B. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

H. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nelegalus darbas buvo dirbamas labai trumpai, nuo 2010-10-18, 14 iki 16 val., H. B. tą pačią dieną po pažeidimo nustatymo įdarbino darbuotoją legaliai, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti LR ATPK 20 str. bus pasiekti paskiriant minimalią nuobaudą t.y. 3000 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 3 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

2011m. sausio 1 d. įsigaliojo LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, numatantys iš esmės kitokią apskundimo tvarką (Valstybės žinios 2010, Nr. 142-7257), tačiau minėto pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta 2010-11-04, todėl nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 str. ir 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pripažinti H. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (mokėjimo paskirties kodas 57461). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas teismui.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius