Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui K. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.

4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o S. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirusi našle (b. l. 14, 16). Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad S. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. J., (duomenys neskelbtini) K. J. (b. l. 12, 23). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad S. J. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (b. l. 10). Iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas, notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos (b. l. 13). Iš VĮ Registrų centro pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad S. J. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirė būdama našlė (b. l. 7). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad S. J., būdama santuokoje su A. J., įgijo nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini), 0,1150 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, naudojimo būdas – (duomenys neskelbtini) sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19, 20, 21). Šis nekilnojamasis turtas buvo S. J. ir A. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. P. V. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

6. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad A. J. testamento nebuvo sudaręs, o S. J. po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl S. J. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

8. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9. A. J. testamento nepaliko (b. l. 8), jo sutuoktinė S. J. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamaisiais daiktais ir juos valdė. Tai įrodo į bylą pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kuri patvirtina, kad S. J. deklaravo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Vadinasi, S. J. naudojosi, rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, rūpinosi tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalimi, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. J. mirusio sutuoktinio A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.