- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-124-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Antanas Burdulis, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- V. G., Vaido Grabausko
- Atsakovas
- I. G., Ingai Grybauskienei
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Birutė Simonavičienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Antano Burdulio,
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audronei Lagunovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Vaido Grabausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vaido Grabausko ieškinį atsakovei Ingai Grybauskienei, dėl naudojimosi butu, bendravimo su vaiku tvarkų nustatymo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti buto, esančio Griunvaldo g. 4-45, Kaune naudojimosi tvarką su atsakove I. G., ieškovui paskiriant naudotis kambariu pažymėtu indeksu 45-5 (14.98 m²), atsakovei paskiriant naudotis kambariais pažymėtu indeksu 45-6 (8.96 m²) ir 45-7 (16.88 m²) bei nustatant, kad patalpos pažymėtos indeksais 45-1 (11.54 m²), 45-2 (1.17 m²), 45-3 (3.32 m²), ir 45-4 (8.86 m²) yra paskiriamos šalims naudotis bendrai; 2) nustatyti ieškovui tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. tvarką: 2.1) nuo 2008 kovo 14 d. kas antro mėnesio antros savaitės penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. pasiimti sūnų su savimi, nedalyvaujant atsakovei; 2.1) pasiimti sūnų vieną kartą metuose, ieškovo atostogų metu 14 dienų, nedalyvaujant atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Ieškinio dalį dėl buto, esančio Griunvaldo g. 4-45, Kaune, naudojimosi tvarkos patenkino visiškai. Kitą ieškinio dalį tenkindamas iš dalies, teismas nustatė ieškovui tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. tvarką: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas antro mėnesio antros savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val. ieškovas praleidžia su sūnumi A. G., dalyvaujant atsakovei; 2) metinių švenčių metu, t.y. Kalėdų, Velykų antrą dieną nepilnametis A. G., praleidžia su ieškovu nuo 10 val. iki 19 val., dalyvaujant atsakovei.
Ieškinio dalį dėl naudojimusi butu tvarkos teismas patenkino dėl to, kad ieškovė su minimais reikalavimais sutiko. Prašomą nustatyti bendravimo sus sūnumi tvarką (kartu dalyvaujant atsakovei), teismas modifikavo dėl to, kad vaikas gyvena su motina ir yra prie jos prisirišęs. Kadangi staiga pasikeitus nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai (aplinkai), kurioje jis yra įpratęs miegoti, žaisti, gyventi, gali nukentėti jo psichika bei įvertinus institucijos pateiktą išvadą, šias aplinkybes teismas laikė, kaip galinčias pakenkti vaiko interesams (b.l. 31-32, 66).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečių sūnumi tvarkos nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti minimą ieškinio dalį. Skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2005 m. liepos 4 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punktas leido ieškovui netrukdomai dalyvauti sūnaus auklėjime ir bendrauti su juo, pasiimant su savimi, iš anksto suderinus su atsakove tokio susitikimo laiką ir trukmę. Tuo metu vaikui buvo nepilni dveji metai. Dabar vaikui yra penkeri, jis yra savarankiškas, todėl perdėta motinos globa jam nereikalinga.
Neįvertinta, kad atsakovės dalyvavimas, taip pat trukdytų visapusiškam tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimui, kurio tikslas, yra dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti. Bendravimas su vaiku, dalyvaujant atsakovei, iškreipia patį bendravimo su vaiku tikslą ir kenkia jo interesams, kadangi vaikas negali nevaržomai bendrauti su tėvu. Nepilnametis vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), todėl skundžiama teismo sprendimo dalis ne tik riboja ieškovo teises betarpiškai bendrauti su vaiku, bet pažeidžia ir nepilnamečio vaiko interesus.
Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl esant nustatytai bendravimo tvarkai, vaikas patirtų emocinę įtampą ir stresą, o atsakovės buvimas šalia varžytų tėvo ir sūnaus bendravimą Apeliantas šiuo metu gyvena ir dirba Londone. Į Lietuvą grįžta tik dėl noro bendrauti su sūnumi. Išvada, kad pakeistus aplinką, vaikas gali sunkiau užmigti taip pat nepagrįsta. Bendraujama būtų vaikui įprastoje aplinkoje, nes apeliantui priklauso ½ dalis buto, kuriame gyvena buvusi šeima, o vaikas miegotų įprastoje vietoje. Be to, sprendžiant ginčą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paties vaiko interesams. Apeliantas vykdo išlaikymo pareigą, nuo jo gimimo jį augino, daug laiko praleisdavo su vaiku ir moka jį prižiūrėti. Išvykęs dirbti į Londoną, kas antrą mėnesį grįždavo ir būdavo su šeima, todėl vaikas jį pažįsta ir jo pasiilgsta. Bendravimas atostogų metu bus planuojamas iš anksto, o išvykos, apelianto nuomone, tik praplės vaiko akiratį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Atsakovė nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino esamą padėtį, vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos ir jį supančios aplinkos, dvasinių ryšio tarp tėvo ir vaiko silpnumą, pirmenybę teikdamas vaiko interesams. 2005 m. liepos 4 d. nutraukiant santuoką, atsakovė iš tiesų buvo sutikusi, kad ieškovas bendrautų su vaiku pasiimant jį su savimi, iš anksto suderinus tokio susitikimo laiką ir trukmę. Ji tikėjosi, kad po skyrybų ieškovas stengsis užmegzti ryšį su vaiku, tačiau ieškovas 2005 m. išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, kur gyvena ir iki šiol, o su sūnumi bendravo tik epizodiškai, kai atvykdavo į Lietuvą tvarkyti asmeninių reikalų.Iki santuokos nutraukimo bei išvykimo į užsienį ieškovas taip pat visiškai nesirūpino vaiku, jo neprižiūrėjo, nebendravo, nežinojo jo poreikių, prisirišimo prie motinos ir aplinkos bei jo sveikatos problemų. Šį rudenį sūnus ilgą laiką gulėjo ligoninėje, tačiau tėvas jo nei karto neaplankė. Sūnui jis neskiria nei cento daugiau, nei priteista teismo sprendimu, nėra nupirkęs jokių dovanų, neatvyksta į gimtadienius, nešvenčia kartu švenčių, todėl tarp tėvo ir sūnaus nėra susidariusio emocinio ryšio. Ieškovas nepagalvoja, kad toks staigus jo įsiveržimas į sūnaus gyvenimą gali jį neigiamai paveikti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad niekada netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi, tačiau jos nuomone, tėvas vaiką turėtų prisipratinti palaipsniui.
Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Šeimos bylų nagrinėjime galimas ir apeliacinio skundo ribų peržengimas.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas reiškia, kad spręsdami visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek tesimas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. CK 156 straipsniu nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant(CK 3. 170 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. liepos 4 d. teismo sprendimu. Šiuo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. G.. Šalys buvo sutarusios, kad tėvas V. G. turi teisę netrukdomai dalyvauti sūnaus A. G., gimusio 2003 m. spalio 11 d., auklėjime ir bendrauti su juo, pasiimant su savimi, iš anksto suderinus su sūnaus motina I. G. tokio susitikimo laiką ir trukmę(Sutarties 4 punktas). Atsakovė I. G. nevykdė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime, todėl ieškovas į tesimą kreipėsi dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.
Pagrindinis tėvų bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tikslas-išauginti ir parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Šio tikslo siekimas yra vaiko interesų užtikrinimas. Kiekvienu atveju priimant sprendimą ir atsižvelgiant į tėvų interesus, prioritetu turi būti laikomi vaiko interesai, todėl gyvenančiam skyrium tėvui ir motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką(CK 3. 175 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jį auklėjant. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas didžiąją laiko dalį per metus praleidžia su atsakove, ieškovas dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta tik kelis kartus per metus. Ieškovo bendravimas su sūnumi yra minimalus, todėl staigus bendravimo tvarkos pakeitimas pažeistų vaiko interesus. Kolegija yra tos nuomonės, kad ieškovo bendravimas su sūnumi dalyvaujant atsakovei vaiko interesams nepakenktų. Tikėtina, kad dalyvaujant atsakovei vaikas jaustųsi saugesnis, o tai palengvintų vaiko bendravimą su ieškovu. Taip pat ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė savo išvadoje nurodė, kad vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kadangi vaikas su ieškovu matosi retai, todėl staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas gali pakenkti vaiko interesams.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad atsakovė yra priešiškai nusiteikusi dėl jo bendravimo su vaiku pakeiti buto užraktus, dėl ko jis negali patekti į butą. 2008 m. rugsėjo 25 d. tesimo sprendimu buvo nustatyta ir šalių naudojimosi butu tvarka, todėl nėra jokių kliūčių atsakovui naudotis jam paskirtu kambariu. Ieškovo bendravimas su sūnumi gyvenamoje patalpoje, kurioje gyvena ir vaikas sūnus, padės sustiprinti tėvo ir sūnaus ryšį.
Pirmosios instancijos teisingai pastebėjo, kad vaikui paaugus, 2009m. spalio 11d. vaikui sukaks tik šešeri metai, įpratus bendrauti su tėvu, šalys galęs nusistatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrins ieškovo maksimalų dalyvavimą sūnaus auklėjime.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.