Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. K., dalyvaujant jo atstovams advokatams R. V., P. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-29 nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. 2010-08-31 nutarimu Kauno miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-23 nutartimi panaikino 2010-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. 2012-01-05 administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-458-288/2012 Kauno miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti iš naujo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. parodė, kad dėl to jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. K., todėl jo advokatas norėjo, kad visi dokumentai, būtų pas jį, kadangi jis ne teisininkas, kad nepakenktų ikiteisminiam tyrimui dokumentus laikė pas advokatą, nes taip buvo patogiau, ir V. K. arčiau buvo, nes arčiau gyvena, ne kartą buvo pasakęs ir raštu ir žodžiu, kad V. K. gali su dokumentais susipažinti pas advokatą L. B.. Parodė, kad atsakyme buvo nurodytas advokato adresas ir telefonas. Pripažįsta, kad pateikti dokumentus turėjo, bet pamanė, kad kai gyvena Kaune jam ir patogiau, kai bus pas advokatą. Pirmo teismo posėdžio metu parodė, kad dėl nuobaudos net nežino ką pasakyti, nemato didelio pažeidimo, mano, kad iš advokato galėjo paimti dokumentus. Prašo kuo švelnesnės baudos. Vėlesniame teismo posėdyje pažeidimo nepripažino, kadangi sudarė galimybę susipažinti su dokumentais pas advokatą, kai kurie dokumentai buvo paimti FNTT, V. K. už įmonės pinigų iššvaistymą buvo nuteistas.

V. K. atstovas advokatas R. V. parodė, kad palaiko pareiškimą, V. K. kreipėsi kaip akcininkas pas direktorių, kad jam būtų pateikta informacija, bet G. M. neatliko savo pareigų, todėl prašo skirti baudą. Šiuo atveju V. K. jau nebėra akcininkas, jis tiesiog pardavęs akcijas, bet pažeidimas išlikęs, todėl prašo baudą skirti teismo nuožiūra. V. K. prašė viešos informacijos, tai yra minimalios informacijos, kuri privaloma pateikti kiekvienam akcininkui nepriklausomai kiek akcijų turi akcininkas. Parodė, kad V. K. mesti kaltinimai dėl turto iššvaistymo nepasitvirtino, toje dalyje tyrimas nutrauktas, bylos pabaigtos. V. K. atstovas advokatas P. A. parodė, kad taip pat palaiko V. K. pareiškimą, prašo teismo skirti dešimties tūkstančių litų baudą, kadangi G. M. turėjo pateikti prašomą informaciją įstatyme numatytu būdu, t.y. nurodant laiką, vietą, datą kada galima atvažiuoti susipažinti. Nurodymas kreiptis pas advokatą tai dar viena įstatyme nenumatyta procedūra, perteklinė procedūra, pažeidžianti akcininko teises. Kadangi santykiai buvo įtempti, nukreipimas pas advokatą buvo pakankamai didelė kliūtis prieiti prie prašomos informacijos, dėl to turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės dokumentais neapsunkinant jokiais nukreipimais, nuorodomis. P. A. parodė, kad jis tik pavaduoja išvykusį advokatą R. V. ir su byla nėra labai susipažinęs, negali pakomentuoti dėl V. K. buvusių pareikštų įtarimų, ikiteisminio tyrimo, tačiau šios bylos kontekste labai svarbi paties G. M. išsakyta pozicija, kad jis nebūtų pateikęs ir advokato vietoj nebūtų pateikęs, o čia sprendžiamas dokumentų nepateikimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. M. atsakydamas į V. K. 2010-05-04 prašymą jį informavo 2010-05-13 raštu, kad visą informaciją apie bendrovę gali gauti kreipdamasis į įmonės advokatą L. B. nurodydamas adresą ir telefono numerį. Įstatymas numato 7 dienų laikotarpį nuo reikalavimo gavimo dienos per kurį privaloma sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti prašomų dokumentų kopijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (LVAT nutartis N5 –1298/2006, N5 –1298/2006). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-04 prašymą direktorius G. M. gavo 2010-05-12, o atsakė 2010-05-13, taigi nepažeisdamas 7 dienų termino. Pareiškėjas V. K. prašė dokumentus atsiųsti registruotu paštu, tačiau įstatymas nenumato prievolės dokumentus siųsti, bet privaloma sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su prašomais dokumentais. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 11 straipsniu bendrovės dokumentai ir kita informacija arba jų kopijos pateikiami akcininkams bendrovės buveinėje. Už bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimą akcininkams ir kitiems asmenims yra atsakingas bendrovės direktorius. Išanalizavus G. M. atsakymą į V. K. prašymą nustatyta, kad akcininkui buvo apsunkinta jo neturtinė teisė susipažinti su informacija. G. M. leido susipažinti su prašoma informacija per advokatą, tačiau toks neturtinės teisės apsunkinimas nėra galimas nei pagal įstatymą nei pagal bendrovės įstatus. G. M. paaiškinimas, kad bijojo leisti susipažinti su dokumentais, kadangi V. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatleidžia nuo prievolės sudaryti sąlygas bendrovės buveinėje akcininkui susipažinti su prašomais dokumentais, kadangi tiek įstatymas tiek bendrovės įstatai numato, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, tik jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakymas buvo pateiktas nepažeidžiant termino, tačiau nebuvo sudarytos sąlygos akcininkui susipažinti su prašomais dokumentais bendrovės buveinėje. Be to teismas pažymi, kad atsakant į V. K. prašymą nebuvo iš viso pasisakyta dėl visuotinio akcininkų susirinkimo datos bei informacijos susijusios su šiuo susirinkimu, taip pažeidžiant akcininko teisę gauti informaciją.

Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad G. M., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatytos ir prašomos pateikti informacijos, nesudarė sąlygų susipažinti su tokia informacija, todėl pažeidė paminėto įstatymo 16 str. numatytas akcininko V. K. neturtines teises, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 50⁵ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra (LR ATPK 30 str., 31 str.). Teismas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, bedarbis, registruotas darbo biržoje, auginantis tris vaikus, atsižvelgdamas į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, į tuo metu buvusią konfliktišką situaciją, kadangi 2010-02-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu pagal LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2011-07-28 Kauno miesto apylinkės teismo V. K. nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.), į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. sudarė galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau ne tiksliai pagal įstatymą ir bendrovės įstatus, jam skirtina mažesnė nuobauda nei LR ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t.y. taikytinas LR ATPK 30¹str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str., 50⁵ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str.,

NUTARIA:

G. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁵ str. 1 d., ir nubausti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6400, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į teismo administracinių bylų raštinę (Kaunas, Laisvės al. 103, 126 kab.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.