- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-1-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39114-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Informo“
- Atsakovas
- UAB „KIV“
- Kategorijos
- 2.5.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Informo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Informo“ ieškinį atsakovui UAB „KIV“ dėl uždraudimo atlikti teises pažeidžiančius veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Informo“ prašė uždrausti UAB „KIV“ vykdyti bet kokius statybos darbus žemės sklype adresu Mozūriškių g. 17, Vilniuje, iki tol, kol UAB „Informo“ atnaujins statybos darbus ir su UAB „KIV“ sudarys naują rangos sutartį arba iki kol UAB „KIV“ įstatymų nustatyta tvarka gaus savo vardu išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad yra realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žala, todėl yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Ieškovas žemės sklype adresu Mozūriškių g. 17, Vilniuje, statė daugiabutį gyvenamosios paskirties pastatą pagal suderintą UAB „Architekton“ parengtą statybos projektą Nr. 2012 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2013-02-19 Statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-045. UAB „Informo“ pastatė gyvenamojo namo „B“ korpusą ir laikinai sustabdė statybas, tai yra, „A“ korpuso nebestatė. Ieškovo užsakymu statybos darbus atliko rangovas (atsakovas) pagal sudarytą 2013-07-31 Rangos sutartį Nr. 2013/07/31-1. Atsakovas niekaip nereagavo į daugkartinius ieškovo prašymus laikinai sustabdyti statybos darbus, todėl ieškovas su prašymu kreipėsi į už valstybinę statybų priežiūrą atsakingą instituciją – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Atlikusi patikrinimą statybos objekte, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė 2015-10-26 pažymą „Dėl Jūsų prašymų ir patikrinimo duomenų“, kurioje konstatavo, kad atsakovas vykdė statybos darbus patikrinimo metu, pateikė negaliojantį statybos leidimą Nr. LNS-01-140916-01068, o statyba vykdoma pagal galiojantį 2013 metų statybos leidimą, tai yra pagal ieškovo vardu išduotą 2013-02-19 Statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-045, o rangovas neturi savo vardu išduoto galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nuostata, jis neturi teisės įgyvendinti statytojo teisę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali pati sustabdyti statybų, kadangi statytojas turi galiojantį statybos leidimą – 2013-02-19 Statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-045. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 str. 2 d., statytojas (užsakovas) turi teisę sustabdyti statybą savo noru. Nėra duomenų, įrodančių, kad 2013 m. leidime nurodytas statytojas UAB „Informo“ (ieškovas) sustabdė statybą ar nutraukė statybos darbų rangos sutartį. Ieškovas nutraukė su atsakovu sudarytą 2013-07-31 Rangos sutartį Nr. 2013/07/31-1 ir nuo 2015-11-02 13.00 val. sustabdė visus statybos darbus žemės sklype adresu Mozūriškių g. 17, Vilniuje, kurie buvo vykdomi pagal 2013-02-19 Statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-045. Šis 2015-10-28 statytojo (užsakovo) sprendimas 2015-10-29 buvo įteiktas rangovui UAB „KIV“. Patikrinus buvo nustatyta, kad atsakovas statybos darbus žemės sklype adresu Mozūriškių g. 17, Vilniuje, neteisėtai vykdo toliau ir jų nenutraukė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „KIV“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovas UAB „Informo“ teismui ne tik kad nepateikė įrodymų, kad jis realiai turi teisę reikšti reikalavimus dėl jo kaip savininko tariamų teisių pažeidimo, į bylą pateikė teismą klaidinančius dokumentus, kurie tariamai patvirtina, kad UAB „Informo“ yra sklypo ir/ar statinių Mozūriškių g. 17, Vilniuje, savininkas; šiuos duomenis ieškovas nurodo akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesu. UAB „Informo“ šią dieną nėra nei žemės sklypo, nei daugiabučio namo, esančio Mozūriškių g. 17, Vilniuje, savininkas ar koks nors teisėtas valdytojas. Atsakovas į bylą yra pateikęs naujesnį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2199-3275 savininkais yra 1) Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, kodas 300087289 (nuo 2015-09-10), kuriai priklauso 1/2 žemės sklypo ir 2) UAB „KIV“, kuriai priklauso 1/2 žemės sklypo. Iš šių duomenų matoma, kad nuo 2015-09-10 UAB „Informo“ nebėra nei žemės sklypo, nei pastatų, esančių šiame žemės sklype, savininkas. Priešingai, būtent Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ kaip hipotekos kreditorius perėmė įkeistą turtą ir nuo 2015-09-10 yra naujas žemės sklypo bendrasavininkas ir dalies daugiabučio namo (butų) savininkas. Statytojas yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Ieškovui UAB „Informo“ nesant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2199-3275, esančio Mozūriškių g. 17, Vilniuje, savininku ar kitu teisėtu pagrindu jį valdant, ieškovo atžvilgiu negali būti atlikti jokie neteisėti veiksmai, susiję su šiuo objektu bei juo labiau ieškovui negali kilti dėl to žalos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas realiai gali atlikti kokius nors būsimus neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu bei kad dėl šių tariamų neteisėtų veiksmų kyla realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos ieškovui. Ieškovas savo ieškinyje nutyli aplinkybę, kad atsakovas yra ne rangovas, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2199-3275, esančio Mozūriškių g. 17, Vilniuje, 1/2 dalies savininkas ir pastato, kurio unikalus Nr. 4400-3002-3231, esančio Mozūriškių g. 19, Vilniuje, vienintelis savininkas. Ieškovas nebeturi jokios nuosavybės teisės ir tai žinodamas vis vien teikia tokį ieškinį, o siekdamas jį pagrįsti pateikia neaktualų nekilnojamojo turto registro išrašą. Atsižvelgiant į faktą, kad ieškovas, veikdamas per vadovą S. A. ir nebūdamas ginčo sklypo savininkas, pateikė teismui klaidinančius dokumentus (ankstesnius nekilnojamojo turto registro išrašus), kurie tariamai patvirtina UAB „Informo“ nuosavybės teisę bei kitas ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pareikšdamas nepagrįstą ieškinį piktnaudžiavo procesu, todėl ieškovo vadovui S. A. (CPK 37 str. 2 d.) skirtina maksimali 5792 EUR bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2199-3275 savininkais yra Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (nuo 2015-09-10), kuriam priklauso 1/2 žemės sklypo ir atsakovas UAB „KIV“, kuriam priklauso 1/2 žemės sklypo, taigi nuo 2015-09-10 UAB „Informo“ nebėra nei žemės sklypo, nei pastatų, esančių šiame žemės sklype savininkas. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ kaip hipotekos kreditorius perėmė įkeistą turtą ir nuo 2015-09-10 yra naujas žemės sklypo bendrasavininkas ir dalies daugiabučio namo (butų) savininkas. 2014-03-04 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas UAB „KIV“ iš pardavėjos M. K. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo Nr. 4400-2199-3275, esančio Mozūriškių g. 17, Vilniuje (toliau – žemės sklypas). 2012-03-23 buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, kurios 3.1 punkte nustatyta, kokiomis žemės sklypo dalimis M. K. atskirai nuo bendraturčių naudosis, valdys ir/ar disponuos; M. K. 2014-09-02 išdavė sutikimą, kad UAB „KIV“ savo žemės sklypo dalyje vykdytų statybas pagal užsakovės ir statytojos M. K. užsakymu parengtą UAB „Architekton“ parengtą projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų Mozūriškių g. 17, Vilniuje statybos projektą Nr. 2012.“ bei leidimą statybai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2012-03-23 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, UAB „KIV“ turi teisę nevaržomai disponuoti savo žemės sklypo dalimi, taip pat statyti ir/ar rekonstruoti pastatus bei vykdyti bet kurią su žemės sklypu susijusią įstatymų leidžiamą veiklą (2012-03-23 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties 3.4 punktas), todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas neturi teisės vykdyti statybos darbų, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad 2015-10-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas patvirtina, kad statybos yra vykdomos su galiojančiu statybos leidimu ir savavališkos statybos sklype nenustatyta, 2013 m. statybos leidimo galiojimas nepanaikintas teismo sprendimu, leidimas nepažymėtas negaliojančiu ir neperrašytas kito statytojo vardu; raštas patvirtina, kad statyba yra vykdoma laikantis visų projekto reikalavimų ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovas vykdo statybą be techninio prižiūrėtojo neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog techninis prižiūrėtojas yra ir su juo yra sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis, todėl padarė išvadą, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas, nustatęs faktą, kad ieškovas, nebūdamas ginčo sklypo savininku, pateikė teismui klaidinančius dokumentus (ankstesnius nekilnojamojo turto registro išrašus), kurie tariamai patvirtina, kad UAB „Informo“ turi nuosavybės teisę, bei kitas ginčo aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, pateikdamas klaidinančius duomenis, kurių pagrindu atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu, todėl ieškovo vadovui S. A. (CPK 37 str. 2 d.) skyrė 2 000 EUR baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o nusprendus palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, prašo panaikinti ieškovo atstovui paskirtą 2 000 EUR baudą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi teismas nepasisakė dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų dėl teismo pareigos ginti viešąjį interesą, taikant šioje byloje ex officio institutą ir apie tokius proceso šalies prašymus bei argumentus sprendime nutylėjo. Teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kurie pagrindžia neteisėtą teismo sprendimą, o tų įrodymų, kurie pakenktų nepagrįstam teismo sprendimui, net nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė. Pabrėžia, jog ginčas kilo dėl naujo statinio statybos, kurią vykdo atsakovas, teisėtumo, todėl šioje byloje turi būti taikomos Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatos; iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas tenkina tik pirmąją iš dviejų būtinųjų sąlygų, keliamų statytojui – jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise, tačiau antrosios būtinosios sąlygos – turėti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas netenkina, todėl atsakovas negali įgyvendinti statytojo teisių ir negali statyti daugiabučio gyvenamojo namo adresu Mozūriškių g. 19, Vilnius, ir nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas aiškiai nurodė, kad atsakovas neturi jokio savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento, teismo sprendime ši reikšminga faktinė bylos aplinkybė nebuvo vertinama. Iš byloje esančio 2015-10-19 Savivaldybės atsakymo matyti, kad atsakovas pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, buvo pradėtas formuoti ruošinys statyba leidžiančiam dokumentui, tačiau jis nebuvo pasirašytas atsakingo pareigūno ir nebuvo uždėtas Savivaldybės spaudas, todėl negalėjo būti išduotas atsakovui; akivaizdu, kad ruošinys negali būti laikomas Statybą leidžiančiu dokumentu, suteikiančiu statytojo teisę, tačiau šio įrodymo teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė. Iš 2015-10-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos matyti, kad atsakinga institucija, priešingai teismo teiginiams, konstatavo, kad atsakovas nėra statytojas, bet yra tik rangovas ir kad atsakovas neturi jokio galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl negali įgyvendinti statytojo teisių be statytojo, t. y. ieškovo, sutikimo ar sutarties dėl rangos darbų atlikimo, kuri statytojo sprendimu buvo nutraukta. Pažymėjo, jog iš 2015-10-28 statytojo (užsakovo) sprendimo matyti, kad ieškovas sustabdė statybas objekte ir šis sprendimas 2015-10-29 buvo įteiktas atsakovui, todėl atsakovas negalėjo tęsti statybos darbų objekte, tačiau ir šio įrodymo teismas nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad jis neginčijo aplinkybės, kad atsakovas yra žemės sklypo dalies savininkas, neginčijo faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarka ir sąlygomis, o ginčijo tik atsakovo teisę vykdyti statybos darbus tol, kol jis neatitiks statytojui keliamų reikalavimų visumos, t. y. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 23 str. 28 d., 23 str. 1 d. 1 p., kadangi atsakovas neturi nei parengto ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto statinio projekto, nei nėra įstatymo nustatyta tvarka gavęs statybą leidžiančio dokumento. Be to, M. K. net negalėjo atsakovui nei sutikti, nei perleisti statybos projekto ar leidimo statybai, kadangi jie jai nepriklausė – 2013-02-19 statybą leidžiantis dokumentas išduotas ieškovui, todėl ir UAB „Architekton“ parengtas projektas priklauso ne M. K., o ieškovui. Nesuprantami teismo teiginiai, kodėl ieškovas turėjo reikalauti pripažinti negaliojančiu jam pačiam išduotą statybos leidimą ir kodėl šio statybos leidimo galiojimas turėtų būti panaikintas teismo sprendimu, kadangi jis buvo išduotas teisėtai ir ieškovas teisėtai pagal šį statybą leidžiantį dokumentą Nr. 16/13-0451 realizavo savo statytojo teises. Teismo sprendime akcentuojama atsakovo sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis, priešingai teismo teiginiams, yra niekinė, kadangi įstatymas nesuteikia teisės rangovui ar žemės sklypo dalies savininkui, nebūnant statytoju, teisės paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją ir nesuteikia jam teisės sudaryti teisiškai reikšmingų sutarčių dėl statinio statybos techninės priežiūros – tokią teisę įstatymas suteikia tik statytojui, kuriuo yra ieškovas (Statybos įstatymo 2 str. 51 d., 13 str. 1 d.). Apelianto teigimu, ginčijamas teismo sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas ir dėl esminio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, be to, teismas nepagrįstai išvengė įtvirtintos pareigos ginti viešąjį interesą ex officio, kadangi šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad atsakovas stato daugiabutį namą, neturėdamas išduoto ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o statybą leidžiantį dokumentą turintis ieškovas (statytojas) sustabdė statybą objekte, tai akivaizdu, kad atsakovas pažeidžia taip pat iš viešosios teisės normomis reguliuojamą sritį – įgyvendinti statytojo teises tik turint išduotą ir galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ieškovo atstovui 2 000 Eur baudą, nenurodė, kodėl ieškinys aiškiai nepagrįstas, kuo pasireiškė ieškovo reikalavimų akivaizdus neteisėtumas, o motyvas, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovas nebuvo ginčo sklypo savininkas, visiškai neįrodo ieškinio pareiškimo aiškaus nepagrįstumo, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį ne kaip žemės sklypo savininkas, o kaip statytojas. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą prašo išklausyti teismo posėdžio garso įrašą ir remtis jame užfiksuotais atstovo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3393-567/2016, apeliantui UAB „Informo“ yra iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi yra paskirtas Robertas Dumliauskas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi apeliacinio skundo nagrinėjimas buvo atidėtas, sudarant galimybę BUAB „Informo“ bankroto administratoriui pateikti savo nuomonę dėl apeliacinio skundo. BUAB „Informo“ bankroto administratorius savo pozicijos dėl iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Informo“ pateikto apeliacinio skundo neišreiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei apelianto vadovui S. A. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nesąžiningą ir nepagrįstą apeliacinį skundą skirti 5 792 EUR baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui. Nurodė, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Ieškovas nei savo ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu net nenurodė, kokias konkrečias daiktines teises siekia apginti nuo žalos darymo ateityje, priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad realiai turi teisę reikšti reikalavimus dėl jo kaip savininko tariamų daiktinių teisių pažeidimo. Pažymėjo, jog ieškovas savo ieškinyje remiasi 2013-02-19 statybos leidimu ir net ir apeliaciniame skunde nurodo, kad tariamai esąs šio leidimo turėtojas, tačiau atsakovas į bylą yra pateikęs išrašą iš Infostatyba informacinės sistemos (https://planuojustatyti.lt) bei statybos leidimo kopiją, kuri patvirtina, kad šiuo metu išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151203-01540 statytojui UAB „Infostendas“, taigi ieškovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei juo labiau apeliacinio skundo padavimo metu neturi jokio statybos leidimo, susijusio su objektu Mozūriškių g. 17, Vilniuje. Ieškovas neturi nuosavybės teisės ginčo žemės sklype ir pastatuose, esančiuose Mozūriškių g. 17, Vilniuje, tai yra žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise arba kitais pagrindais, todėl akivaizdu, kad jis ir negali būti ir ieškovas šioje byloje. Nors ieškovas šioje byloje yra pareiškę prevencinį ieškinį (CK 6.255 str. 1 d.), tačiau visiškai neįrodinėjo prevencinio ieškinio dalyko. Pažymėjo, jog ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą, kadangi privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir jo vadovas S. A. pateikdamas visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą ir toliau piktnaudžiauja procesu, ieškovo vadovui S. A. (CPK 37 str. 2 d.) skirtina maksimali 5792 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui, už nesąžiningą nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 329 str.).
Atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir netinkamai vertino įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė CK 6.255 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis nustato, kad pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti, yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žala. Pagal kasacinio teismo praktiką prevencinis ieškinys laikomas vienu iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Ieškovas realią žalos atsiradimo tikimybę grindė ta aplinkybe, kad jis yra vienintelis daugiabučio gyvenamosios paskirties pastato, esančio Mozūriškių g. 17 Vilniuje, statytojas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Informo“ nėra nei žemės sklypo, esančio Mozūriškių g. 17 Vilniuje, nei jame esančių pastatų savininkas. Šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 114-120). Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat neginčija minėtos aplinkybės ir neteikia įrodymų, kurie tokią aplinkybę paneigtų.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Taigi pagal Statybos įstatymo nuostatas, nepriklausomai nuo to ar turi statybą leidžiantį dokumentą, neatitikdamas kitų Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ieškovas negali būti statytoju ir vykdyti statybų. Ieškovas neturi teisės vykdyti statybos darbų ginčo objekte, todėl jo argumentai, kad atsakovas pažeidžia ar ateityje gali pažeisti jo kaip statytojo teises ir interesus bei padaryti žalą yra visiškai nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys neatitiko CK 6.255 straipsnio 1 dalyje numatytų prevencinio ieškinio sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tokį ieškinį atmetė.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl 2000 Eur baudos skyrimo ieškovo atstovui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių apeliantas nepaneigė, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes ieškinio padavimo dieną – 2015-11-09, žinojo, kad nėra nei žemės sklypo, esančio Mozūriškių g. 17 Vilniuje, nei jame esančių pastatų savininkas, kad dėl šios priežasties negali būti statytoju ir vykdyti statybos darbų, o atsakovas nepažeidžia ir ateityje negali pažeisti ieškovo, kaip statytojo teisių. Kolegija sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skyrė CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Kolegija atmeta atsakovo prašymą skirti baudą S. A. už visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį bauda už piktnaudžiavimą civiliniu procesu gali būti skiriama tik dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną pagal CPK 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus S. A. nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl baudos paskyrimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.