Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-01-29 · Administracinė byla Nr. P-552-2-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-552-2-14Nutartis · 2014-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
P-552-2-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01751-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
UAB „Torpol Baltija“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P552-2/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-731/2013 pagal pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Torpol Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-12, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 12 NKV-26 „Dėl UAB „Torpol Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nutarė pareiškėjui už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 4 punkto ir 7 straipsnio 15 punkto nuostatų pažeidimą skirti 7 000 Lt baudą. Tarnyba tokį sprendimą priėmė išnagrinėjusi UAB „Torpol Baltija“ klientų pareiškimus, kuriuose buvo nurodoma, jog jų įsigyta UAB „Torpol Baltija“ produkcija neatitiko lūkesčių ir prašoma nutraukti produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjo manymu, Tarnybos sprendimas bausti pareiškėją Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, numatančio, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, pagrindu priimtas vadovaujantis tik UAB „Torpol Baltija“ klientų, dalyvavusių posėdyje, pasisakymais, kad prezentacijose dalyvavo senyvo amžiaus žmonės. Pareiškėjas tvirtino, jog UAB „Torpol Baltija“ platinamą produkciją perka įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonės, turintys tam tikrų negalavimų, susijusių su sveikata, kurie nepriklauso nuo amžiaus. Bendrovė nepažeidė profesinio atidumo standarto, kadangi klientams yra išaiškintos visos sąlygos, duodamos produktų naudojimo instrukcijos, suteikiamas terminas sutarčiai nutraukti. UAB „Torpol Baltija“ prezentacijų laikas derinamas prie įvairių žmonių ir skirtingo darbo laiko. Pareiškėjas paaiškino, kad platina Lietuvoje bendrovės PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminius pagal 2011 m. birželio 20 d. sudarytą prekybos sutartį dėl PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminių distribucijos. Parduodami gaminiai yra su PUW Torpol Sp. Z. o. o. prekiniu ženklu. PUW Torpol Sp. Z. o. o., kaip medicininės paskirties gaminių pardavėjas bei gamintojas yra įtrauktas į Lenkijos Respublikos Gydomųjų produktų, medicinos gaminių ir biocidų registrą. Pareiškėjo platinami gaminiai yra įregistruoti Pasaulinėje medicinos prietaisų nomenklatūroje. Remiantis gamintojo pateikta EC atitikties deklaracija PUW Torpol Sp. Z. o. o. gaminiai, t. y. antklodės, pagalvės, čiužiniai bei šildantys raiščiai, yra priskirti pirmajai klasei pagal 2004 m. balandžio 30 d. sveikatos ministro įsakymą dėl įvairių paskirčių medicinos gaminių klasifikacijos. Gaminiai yra paženklinti CE ženklinimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 2011 m. gruodžio 22 d. atlikusi patikrinimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjo platinamų medicinos prietaisų ženklinimas atitinka Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 reikalavimus, nustatė medicinos prietaisų ženklinimo neatitikimus, tačiau neatitikimai buvo pašalinti ir apie tai buvo informuotas gamintojas. Gamintojas 2012 m. vasario 6 d. informavo Akreditavimo tarnybą, kad gaminama produkcija turi visą būtiną ženklinimą ir naudojimo instrukcijas pagal Europos Tarybos direktyvos 93/42/EEC „Dėl medicinos prietaisų“ keliamus reikalavimus bei yra paženklinti CE ženklu. Aplinkybę, jog pareiškėjo platinami gaminiai yra paženklinti CE ženklu 2013 m. kovo 19 d. konstatavo antstolis D. K. PUW Torpol Sp. Z. o. o. 2011 m. balandžio 1 d. pateikė atitikties deklaraciją, kuria patvirtino, jog vilnoniai reabilitaciniai čiužiniai, šildantys raiščiai/juostos atitinka sveikatos ministro nustatytus reikalavimus. Nesutikdamas su pažeidimo kvalifikavimu pagal Įstatymo 7 straipsnio 15 punktą pareiškėjas nurodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartis Bendrovė pateikia sutarties priedą Nr. 3 „Čiužinuko Biostat aprašymą“. Šis aprašymas yra neatskiriama sutarties dalis, jame nurodyta informacija apie gaminius yra patikrinta klinikiniais tyrimais, atliktais nepriklausomų įstaigų.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 1-7, II t.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad skundžiamame Nutarime pagrįstai pažymėta, jog vartotojų grupė, į kurią nukreipta UAB „Torpol Baltija“ produkcija, yra vartotojai, turintys sveikatos problemų, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Šią aplinkybę patvirtina asmenų, kurie kreipėsi į Tarnybą dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, amžius, taip pat šių asmenų pateikti paaiškinimai. Atsakovas pažymėjo, jog dėl minėtų ypatybių tokie vartotojai lengviau pasiduoda komercinės veiklos ir siūlomo produkto įtakai. Sveikatos problemų turinčių vartotojų grupė informacijai apie galimus ligų gydymo būdus bei naujoves šioje srityje itin jautrūs. Tarnyba nurodė, jog renginių organizavimas yra standartinė UAB „Torpol Baltija“ prekybos forma, tačiau vartotojams pateiktuose kvietimuose nėra informacijos apie tai, kad renginyje bus vykdoma prekyba, tokiu būdu pažeidžiant profesinio atidumo standartą. Bylos pagal vartotojų skundus nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo vykdomos prezentacijos metu sutartys su susidomėjusiais asmenimis buvo pasirašomos nedelsiant, todėl vartotojai neturėjo galimybės atidžiai susipažinti su sutarčių turiniu ir sąlygomis. UAB „Torpol Baltija“ deklaruoja vartotojams, kad bendrovės produktai gydo net ir tas ligas, kurios nėra pagydomos, taip pat psichologines ligas taip klaidindamas vartotojus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės pateiktose Karolio Marcinkovskio (Karola Marcinkowskiego) Medicinos akademijos Poznanėje Reabilitacijos katedros ir klinikos įvertinimo išvadose reabilitaciniai čiužinukai su biomagnetais nepriskirti gydomajai terapijai. Bylos nagrinėjimo metu Tarnyba teigė nustačiusi, kad Bendrovės atstovai nuolat įtikinėjo, jog įsigijus biomagnetinius čiužinius vartotojams išnyks sveikatos problemos, nebereikės vartoti vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie produktų savybes teikiama vartotojams, turintiems tam tikrų problemų su sveikata, ir tai, kad parduodami produktai siejami su reabilitaciniu poveikiu, Bendrovės atstovai gali pateikti nekompetentingą vertinimą, tokiu būdu galimai pakenkiant vartotojų sveikatai, juos dezinformuojant. UAB „Torpol Baltija“ nurodytas 7 dienų prekės grąžinimo terminas gali būti nepakankamas siekiant objektyviai įvertinti ar vartotojo sveikatai prekė nepakenks. Tarnyba pažymėjo, kad Bendrovės platinami gaminiai yra medicininės paskirties, todėl jų šalutinis poveikis gali pasireikšti vėliau nei per nustatytą terminą. Akreditavimo tarnyba 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. D2-324-(5.71.) nurodė, jog UAB „Torpol Baltija“ platinami medicinos prietaisai – reabilitaciniai čiužinukai ir įtvarai su biomagnetais, neatitinka medicinos normos MN 4:2009 reikalavimų. Atsakovas paaiškino, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkto nuostatų pažeidimas nustatytas dėl Bendrovės tvirtinimo, kad ji turi teisę teikti vartotojams kredito tarpininko bei vartojimo kredito davėjo paslaugas, kadangi tokios teisės UAB „Torpol Baltija“ neturi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad UAB „Torpol Baltija“ pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas nustatė, kad pagrindiniai vartotojai, kurie su prašymais kreipėsi į Tarnybą, buvo nuo 60 iki 77 metų amžiaus, tarp kurių buvo net ir asmuo, pripažintas neveiksniu, bei asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (tyrimo metu buvo nustatyta, kad prezentacijose pagrinde dalyvaudavo vyresnio amžiaus asmenys); dalyvauti prezentacijose asmenys buvo paskatinti kvietimuose nurodant, kad prezentacijos metu bus dalinamos dovanos bei bus kalbama sveikatos temomis; prezentacijos vykdavo dienos metu; prezentacijos metu vartotojų buvo klausinėjama apie jų sveikatos problemas ir tuo pačiu akcentuojamas visapusiškai teigiamas siūlomos pirkti produkcijos poveikis sveikatai; buvo teigiama, kad produkcija (čiužiniai) rekomenduojama įvairioms ligoms gydyti, nes naudojant čiužinį nereikės vartoti vaistų; prezentacija vykdavo apie 30-45 min., po kurios iš karto buvo siekiama su vartotojais pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis; tuo atveju, jei būsimiems pirkėjams nepakakdavo lėšų, buvo siūloma iš karto sudaryti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis; prezentacijos metu trūko informacijos apie prekių šalutinį poveikį bei buvo neaiškiai nurodyta prekių grąžinimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad atitinkamo amžiaus vartotojų (turinčių sveikatos problemų) dėmesį nukreipiant į būdus, kaip pagerinti sveikatą – siūlant įsigyti čiužinį, t. y. pabrėžiant, kad čiužinys išgydys nuo visų ligų ir net nebereikės vaistų, vartotojas negalėjo ir fiziškai nebūtų galėjęs visais atvejais tinkamai pastebėti, įsisavinti ir suvokti pareiškėjo paslaugų pasiūlymuose pateikiamos informacijos visumos. Tikėtina, kad pats prezentacijos temos aktualumas (sveikatos pagerinimas) ir turėjo įtakos atitinkamo amžiaus vartotojų dalyvavimui renginiuose, nors kvietime į renginį ir nebuvo konkrečiai nurodyta, kad bus siūloma įsigyti prekes, t. y. toks neaiškus informacijos pateikimas nagrinėjamu atveju sąlygojo vartotojų ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu. Bendrovės skleidžiamoje informacijoje ir platinamoje medžiagoje vartotojui buvo sukuriamas įspūdis, jog jis gauna išskirtinai geriausią produktą, kurį tiesiog privalo įsigyti. Be to, informacija, kad siūlomas pirkti čiužinys pagydo nuo visų ligų, užgožė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Vartotojai buvo skatinami priimti sprendimą pirkti prekę iš karto po prekės pristatymo, o tai, šiuo atveju, atsižvelgiant į pirkėjų amžių, yra pabrėžtinai per trumpas laikotarpis įsisavinti sutarties turiniui, aiškiai išreiškiant valią dėl sutarties sudarymo/nesudarymo, kai prekės įsigijimo metu dar yra visiškai neaišku, ar nupirkta prekė atitiks pirkėjų lūkesčius. Todėl tokį skubotą vertimą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį teismas laikė kaip dar viena sąlyga, skatinančia vartotoją priimti neapgalvotą sprendimą dėl sandorio. Teismas darė išvadą, kad toks pareiškėjo produkcijos pardavimų skatinimo būdas (teigiant, kad parduodami čiužiniai išgydo visas ligas ir tik vėliau, iš pateikto ligų sąrašo paaiškėja, kad nuo vartotojams aktualių ligų čiužiniai nepadeda; sutartys sudarinėjamos skubotai; sutarties sąlygos pateiktos neaiškiai, nors kaip nurodo vartotojai, sutarties sudarymo sąlygos visai nebuvo akcentuotos) sąlygojo vidutinio vartotojo ekonominio elgesio iškreipimą siūlomo produkto atžvilgiu ir tuo pačiu buvo nesilaikyta profesinio atidumo reikalavimų. Teismas pastebėjo, jog vertinant pareiškėjo produkcijos naudingumą sveikatos atžvilgiu buvo atlikti klinikiniai tyrimai, tačiau tyrimai buvo atliekami stebint kaip produkcijos teigiamas savybes įsisavina pacientai sergantys tokiomis ligomis, kaip: kaklo, pečių standėjimas, strėnų gėla, artritas. Ši informacija yra nurodyta ir čiužinuko Biostat aprašyme. Karolio Marcinkovskio Reabilitacijos katedros klinikos išvada patvirtina, kad pareiškėjo siūloma pirkti produkcija tinkama naudoti traumoms po galūnių sumušimo ar sulaužymo, reumatizmo, reumatinių negalavimų, sausgyslių sąnarių uždegimui, stuburo negalavimams. Klinikiniuose įvertinimuose pažymėta, jog atliekant tyrimus buvo stebimi pacientai turėję traumas. Beveik visose byloje pateiktose klinikų išvadose buvo akcentuota, kad pareiškėjos gaminiai yra daugiau skirti sergant judėjimo organų ligomis, taip pat profilaktiniams ir reabilitaciniams tikslams. Nepaisant to, prezentacijose buvo akcentuojamas produkcijos teigiamas poveikis sergant ir tokiomis ligomis kaip: kepenų, prostatos, inkstų, glaukoma, galvos skausmai, diabetas, katarakta, menstruaciniai skausmai, baimės jausmas, šlapimo nelaikymas, vėžys (kai kurios atmainos), tulžies pūslės sutrikimai, kasos veiklos sutrikimai, šizofrenija. Pareiškėjo produkcijos poveikis sergant šiomis ligomis tiriamas nebuvo, todėl vien tik teikiama informacija apie gaminius nepateikiant įrodymų laikytina kaip pardavėjo suinteresuotumu kuo patraukliau pateikti prekę, o prezentacijos metu teiginiai, kurie leido suprasti, kad produkcija gydo nuo ligų, dėl kurių nėra įrodymų, negali būti vertinami kaip teisingais Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto, įtvirtinančio prezumpciją, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip komercinis pasiūlymas nurodant kainą, tačiau neinformuojant, kad komercinės veiklos subjektas turi pagrįstų priežasčių manyti, jog jis negalės pateikti arba nurodyti kitą komercinės veiklos subjektą, kuris galėtų pateikti tų pačių ar lygiaverčių produktų už tą pačią kainą tokiu laikotarpiu ir kiekiu, kurie atitiktų protingumo kriterijus atsižvelgiant į produktą, jo reklamos mastą ir siūlomą kainą, prasme. Teismas nurodė, jog pareiškėjo kaltė pažeidus Įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, kuriame įtvirtinta prezumpcija, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas), arba apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra), pasireiškė tuo, kad UAB „Torpol Baltija“ teikė vartotojams vartojimo kredito tarpininko bei vartojimo kredito davėjo paslaugas neturėdamas tokios teisės. Įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, teismas sprendė, jog pareiškėjui skirta 7 000 Lt bauda yra teisėta ir pagrįsta, mažinti jos nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas UAB „Torpol Baltija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 38-52, IV t.), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėjas iš dalies grindė tokiais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad teismas neištyrė, ar Tarnybai pateikti vartotojų skundai buvo pagrįsti įrodymais. Visi į Tarnybą kreipęsi asmenys, su kuriais pareiškėjas atsisakė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjo teigimu, patys pažeidė sutarties sąlygas – praleido prašymo nutraukti sutartį padavimo terminą, nesilaikė prekių naudojimo instrukcijų, siekė grąžinti panaudotas prekes. Pareiškėjo teigimu, prezentacijos metu teikiamos dovanos yra mažos vertės, todėl vien faktas, kad jos bus teikiamos, negalėjo turėti didelės įtakos apsisprendimui dalyvauti renginyje. Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai vertino Bendrovės teikiamą informaciją apie prekę – nei renginių metu, nei sutartyse ir gaminių naudojimo instrukcijose nebuvo nurodoma, kad pareiškėjo platinami gaminiai gydo. Bendrovė pabrėžė, kad pirkėjams, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, buvo suteikta pakankamai laiko įsisavinti, suvokti pareiškėjo pasiūlymuose pateiktos informacijos visumą, kadangi sutartyse buvo numatytas 7 dienų prekių grąžinimo terminas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neteikė informacijos apie tai, kad jo organizuojamų renginių metu bus siūloma įsigyti prekes. Kvietimuose į UAB „Torpol Baltija“ organizuojamus renginius buvo nurodoma, kad po renginio bus suteikta galimybė įsigyti prekių. Pagal statistiką renginių metu sudaromų pirkimo–pardavimo sutarčių skaičius neviršija 7 proc., todėl nepagrįstu laikė teismo teiginį, jog yra iškreipiamas vartotojų ekonominis elgesys siūlomų produktų atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo pateiktas klinikinių tyrimų ataskaitas. Bendrovė pažymėjo, kad teismo sprendime nurodytas ilgas ligų sąrašas yra ne prezentacijos tekstas, o atsakymas konkrečiam asmeniui, paremtas viešai prieinama informacija apie bendrąsias magnetinės terapijos taikymo sritis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162-170, V t.) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus. Atsakovas pažymėjo, jog veiksmai, kurie neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, nebūtinai turi sukelti atitinkamas pasekmes, užtenka nustatyti galimos įtakos vartotojų elgesiui galimybę. Tarnyba nurodė, jog Nutarimas buvo priimtas ne dėl ginčo tarp individualaus vartotojo ir Bendrovės, o dėl pareiškėjo komercinės veiklos neatitikimo Įstatymo reikalavimams.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-731/2013 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija rėmėsi Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 3, 9 dalimis, nustatė, kad atsakovo atlikto Įstatymo pažeidimo tyrimo dalyką sudarė UAB „Torpol Baltija“ komercinė veikla, pagrįsta tiesioginio pardavimo metodika. Siekdamas suburti potencialius klientus pareiškėjas taikė atsitiktinai dalinamų kvietimų į renginius (o faktiškai – į savo prekių prezentacijas) pavadinimais „Mūsų sveikata – mūsų turtas“ ar „Sveikas ir patogus gyvenimo būdas“ strategiją. Įspūdis, kad šie ne prekybai skirtose vietose (kavinėse, restoranuose, mokyklų aktų salėse, viešbučiuose, mokymų centruose) organizuojami įvykiai yra specialūs, skirti ribotam dalyvių skaičiui, buvo sukuriamas papildomais akcentais, jog įėjimas yra mokamas (išimtis taikoma tik turintiems minėtus kvietimus), kvietimas galioja 4 asmenims, atvykusieji bus registruojami. Kaip esminė spausdinto teksto žinia pabrėžta galimybė gauti smulkių dovanų (pvz.: vilnos skalbimo priemonių, anatominių batų įdėklų, maisto papildų „Magnis + B6 complex“), pasinaudoti nemokamomis paslaugomis (kraujo spaudimo matavimas), dalyvauti loterijoje (laimėti poilsinį kelialapį). Teisėjų kolegija nurodė, jog aplinkybę, kad UAB „Torpol Baltija“ rengiamos prezentacijos buvo orientuotos į tikslinę auditoriją, t. y. asmenis, kenčiančius nuo kraujotakos sistemos, nervų sistemos, judamojo atramos aparato ligų, kurios yra aktualesnės vyresnio amžiaus žmonėms, patvirtina ir numatomų aptarti susirgimų sąrašas bei renginių laikas (dažniausiai darbo valandomis).

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmine informacija vartotojai buvo sąmoningai klaidinami dėl to, jog pareiškėjas planuoja šviečiamojo pobūdžio renginį, bet ne gamintojo PUW Torpol Sp. Z. o. o. produkcijos pristatymą ir pardavimą, kas nėra įprasta mažmeninės prekybos praktikoje. Tarnybos surinktų ir įvertintų įrodymų visumos pakako teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad vartotojai, neturėdami išankstinio intereso gauti konkrečią informaciją ar nusipirkti tam tikrą UAB „Torpol Baltija“ platinamą medicininį gaminį, prezentacijų metu buvo raginami nedelsiant įsigyti peršamas prekes (iš karto sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, o vėliau įvertinti pirkinį). Todėl psichologinio spaudimo priemonių, specialių paskatinimų (dovanų, nuolaidų) naudojimą impulsyviam pirkimui sužadinti atsakovas, atsižvelgęs į visus pareiškėjo komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes, pagrįstai priskyrė veiksmams, kurie ne tik sudarė prielaidas iš esmės iškreipti labiau pažeidžiamos vartotojų grupės ekonominį elgesį, bet ir realiai jį iškreipė. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas šiuo atveju lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą.

Teisėjų kolegija vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir darė išvadą, kad pareiškėjas verslo tikslais teikė vartojimo kreditus, be to, nebūdamas vartojimo kredito davėju, teikė ir siūlė vartojimo kredito sutartis vartojimo kredito gavėjams, nors neturėjo teisės šioms nelicencinėms finansinėms paslaugoms. Taip pat UAB „Torpol Baltija“ veiksmai teisingai pripažinti klaidinančia komercine veikla Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pagrindu, t. y. apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog medicinos prietaisas (instrumentas, aparatas, medžiaga ar kitas reikmuo) gali būti naudojamas žmogaus traumai ar negaliai gydyti, palengvinti ar kompensuoti, tačiau tai nereiškia, jog platintojas gali pateikti vartotojams individualiai pritaikytus melagingus teiginius apie tokių produktų (pvz.: reabilitaciniai čiužiniai ir įtvarai su biomagnetais) gydomąjį bei fizinę būklę gerinantį poveikį. Kitaip tariant, pardavėjui leidžiama skleisti tik tą informaciją apie medicinos prietaisus ir jų savybes, kurią nurodo gamintojas ir kuri yra moksliškai pagrįsta, aprobuota kompetentingų institucijų. Atsakovas, pagal pirkėjų skundus analizuodamas UAB „Torpol Baltija“ komercinę veiklą, teisėjų kolegijos manymu, surinko pakankamai faktinių duomenų, jog prezentacijose vartotojai buvo prašomi įvardyti savo ligas, o po to, priklausomai nuo jų pobūdžio, įtikinami gydomąja čiužinių su biomagnetais nauda, t. y. kad vienam čiužinys padės sureguliuoti kraujospūdį, kitam išgydys nemigą, stuburo, sąnarių, klubų skausmus, nervų uždegimą, prostatą ar pašalins kitą negalavimą. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad už nesąžiningą komercinę veiklą pareiškėjui paskirta padarytiems pažeidimams proporcinga bauda.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A502-731/2013.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tokiu būdu pareiškėjui be pagrindo sukurdamas itin aukštą profesinio atidumo reikalavimą. Pareiškėjas remiasi Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad turėjo būti taikomas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, o ne 2 punktas, nes savo komerciniais pasiūlymais pareiškėjas nesiekė paveikti konkrečios vartotojų grupės ir negalėjo iš anksto numatyti, kad pareiškėjo produkcija domėsis išskirtinai vyresnio amžiaus žmonės. Pareiškėjas pažymi, kad teismai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir aplinkybių, rėmėsi išimtinai tik vartotojų skunduose nurodyta subjektyvia nuomone, pateiktas aplinkybių vertinimas yra prieštaringas, neatsižvelgiama į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes apie prezentacijų organizavimo principus ir statistiką. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog Bendrovė siekė paveikti vyresnio amžiaus vartotojų grupės narių priimamus ekonominius sprendimus. Pareiškėjo teigimu, byloje turėjo būti taikomas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir pareiškėjo veiksmų atžvilgiu turėjo būti vadovaujamasi vidutinio vartotojo kriterijumi, o teismai klaidingai nustatė vidutinio vartotojo standartą pagal skundus pateikusių asmenų amžių. Pareiškėjas tvirtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo klaidingai pritaikytas ir dėl to, kad buvo nustatytas tariamas pareiškėjo veiksmų neatitikimas profesinio atidumo standartams. Bendrovė pažymi, kad netinkamai pritaikius Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą buvo nepagrįstai nustatytas vidutinio vartotojo gebėjimų priimti informaciją ir ja pagrįsto ekonominio sprendimo dėl pareiškėjo siūlomų prekių apribojimas. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės veiksmai neapribojo vidutinio vartotojo gebėjimo priimti informaciją, netgi sudarė visas sąlygas informuotam ekonominiam sprendimui priimti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai specialių veiksmų informacijos pateikimui vyresnio amžiaus vartotojams nenustato. Pareiškėjo tvirtinimu teikiant komercinę informaciją jokių apgaulės elementų nebuvo nustatyta, vartotojų veiksmai patvirtina, kad sutarties sąlygos dėl prekių grąžinimo jiems buvo tinkamai suprastos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad konstatuojant Įstatymo 7 straipsnio 15 punkto pažeidimą buvo remtasi ne moksliniais įrodymais, o subjektyviais vartotojų pareiškimais. Dėl konstatuoto įstatymo 7 straipsnio 4 punkto pažeidimo pareiškėjas paaiškina, kad, sudarinėdamas pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, nevykdė nei vartojimo kredito davėjo, nei vartojimo kredito tarpininko veiklos. Pareiškėjo teigimu, net ir nustačius, kad jis teikė kredito tarpininkavimo paslaugas, jis teisėtai galėjo sudaryti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kreditų davėjais, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis yra įrašytas į Lietuvos banko oficialiame tinklalapyje skelbiamą Viešąjį vartojimo kreditų tarpininkų sąrašą 1958 numeriu.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio saugumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. 2001 m. sausio 23 d. EŽTT sprendimo byloje Brum?rescu prieš Rumuniją 61 par.). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas (Brum?rescu prieš Rumuniją). Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (2003 m. liepos 24 d. EŽTT sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją, §§51-58).

Ekstraordinarinis teismo sprendimo peržiūrėjimas privalo būti griežtai ribojamas labai įtikinamų aplinkybių, ir jis neturėtų tapti paslėpta apeliacija: vien tik galimybė, kad yra du požiūriai tuo teisės klausimu nėra pagrindas peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nukrypimas nuo šio principo gali būti pateisinamas tik svarių ir įtikinamų aplinkybių. Aukštesnių teismų teisė atnaujinti procesą turėtų būti įgyvendinama siekiant ištaisyti teismines klaidas, tačiau ne siekiant, kad būtų iš naujo išnagrinėta byla (Ryabykh prieš Rusiją, 52 par.). Tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“(2013 m. lapkričio 12 d. EŽTT sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P756-153/2009, P502-119/2009).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ši prašymą atnaujinti procesą, pažymi, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas šiame prašyme kelia įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimus, t. y. tvirtina, jog komerciniais siūlymais nesiekė paveikti konkrečios vartotojų grupės, pažymi, jog buvo nepagrįstai nustatyti vidutinio vartotojo gebėjimai priimti informaciją, teigia, kad, sudarinėdamas pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, nevykdė nei vartojimo kredito davėjo, nei vartojimo kredito tarpininko veiklos, nesutinka su kitų faktinių aplinkybių teisminiu vertinimu. Iš pateikto pareiškėjo prašymo galima spręsti, jog jis siekia, kad teismas dar kartą ištirtų ir įvertintų faktines bylos aplinkybes bei įrodymus ir priimtų prašymą padavusiam proceso dalyviui palankų sprendimą, tačiau įstatyme tokia galimybė (pagrindas) atnaujinti procesą administracinėje byloje nenumatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, iš naujo nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, iš naujo nenagrinėja bylos iš esmės, tik patikrina, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnyje konkrečiai įvardytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-104/2012). Byloje esančių įrodymų tinkamo vertinimo klausimas nėra prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. Pareiškėjo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindu atnaujinti procesą, nes tai prieštarautų proceso atnaujinimo instituto tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-151/2013).

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Bendrovė yra įrašyta į Lietuvos banko oficialiame tinklalapyje skelbiamą Viešąjį vartojimo kreditų tarpininkų sąrašą, teisėjų kolegija pažymi, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jos pareiškėjui buvo žinomos nagrinėjant bylą.

Konstatuotina, jog pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytų materialiosios teisės normų pažeidimą, pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o prašyme nurodyti motyvai liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai. Kaip minėta, ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A502-731/2013 pagal pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasDainius Raižys