Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. baudžiamojo įsakymo ir šis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Advokatės Kristinos Raulinaitienės skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nuteistojo gynėjos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. baudžiamojo įsakymo pakeitimo bausmių bendrinimo aspektu, motyvuojant tuo, kad minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas. Be to, teisė per įstatymo nustatytą terminą paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, yra suteikta tik kaltinamajam, nesutinkančiam su bausmės paskyrimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nevisiškai tinkamai aiškino BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. pagrįstai nurodė, jog prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme gali pateikti tik kaltinamasis, tačiau klaidingai skaičiavo 2020 m. vasario 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo momentą nuo šio procesinio sprendimo įteikimo nuteistojo K. K. motinai dienos, t. y. 2020 m. kovo 9 d.

7. BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad tokį prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi teisę paduoti tik pats kaltinamasis, tokia teisė nesuteikta nei gynėjui, nei prokurorui ar nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 12.1 punkte nurodoma, kad teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą. Gynėjo teisė teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra numatyta net ir tuo atveju, jei advokatas veikia pagal suderintą nuteistojo valią (šiuo atveju pateiktas advokato orderis LA Nr. 655840). Sistemiškai analizuojant neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių apskundimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis BPK 312 straipsnio 1 dalimi, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, t. y. įstatymų leidėjas konkrečiai nurodo proceso dalyvius, turinčius apeliacijos teisę. Todėl plečiamai aiškinti BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikyti, jog prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, gali pateikti ne tik kaltinamasis, bet ir jo gynėjas advokatas, nėra pagrindo.

8. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas yra įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, sutiktina su skundo autore, jog nuteistajam K. K. 2020 m. vasario 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas nebuvo įteiktas tinkamai. Vis dėlto, teigti, jog šiuo metu 2020 m. vasario 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 47-51) patvirtina, jog K. K. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40000-19 nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. vasario 2 d. Duomenų, ar po 2020 m. vasario 2 d. suėmimo terminas buvo pratęstas, bylos medžiagoje nėra. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 105-108) taip pat nenurodė, jog šiuo metu K. K. yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, todėl apylinkės teismas, nežinodamas apie nuteistojo faktinę buvimo vietą Kauno tardymo izoliatoriuje, 2020 m. vasario 17 d. priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą siuntė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu K. K. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau siunta nebuvo atsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą (b. l. 118). Pakartotinai išsiuntus procesinį dokumentą, jis 2020 m. kovo 8 d. pasirašytinai buvo įteiktas nuteistojo motinai (b. l. 119). Nepaisant tokio įteikimo, advokatė skunde nurodo, jog K. K. su 2020 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu susipažino 2020 m. balandžio 14 d. Vadinasi, šiuo metu keturiolikos dienų terminas, per kurį jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, jau yra suėjęs.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad 2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 3 d., taigi 2020 m. vasario 17 d. jis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl Kauno apylinkės teismas negalėjo atlikti K. K. paskirtos bausmės bendrinimo su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, tuo pačiu ištaisant dvigubo bendrinimo klaidą. Susidarius esamai situacijai, vėliausiąjį nuosprendį priėmęs teismas, šiuo atveju – Kauno apylinkės teismas, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis privalo pasisakyti (pats ar gavęs nuteistojo ir (ar) jo gynėjos prašymą) dėl tinkamo Kauno apylinkės 2020 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo ir jų vykdymo tvarkos. Jei minėtu klausimu pasisakys aukštesnės instancijos teismas, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, nuteistajam bus atimta apeliacijos teisės galimybė. Todėl plačiau dėl galimų bendrinimo klaidų apygardos teismas nepasisako.

10. Remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. K. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.