Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. birželio 14 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. K. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai ir pranešta viešo paskelbimo būdu.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau ir Įstatymas) (2011-12-01 redakcija Nr. XI-1772, galiojusi nuo 2012 01 01 iki 2013 03 01.). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 7 straipsniu, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovė I. K. 2012-02-13 prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki gegužės mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2012-03-01 sprendimu nusprendė mokėti I. K. po 350,00 Lt per mėnesį socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-01.

Pagal Įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą, 1 dalies 4 punktą viena iš minėtų sąlygų socialinei paramai gauti yra asmens įsiregistravimas teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu pareiškėja nustatė, jog I. K. 2012-03-30 atsisakė Lietuvos darbo biržos siūlomo darbo be pateisinamos priežasties, todėl 2012-03-30 atsakovė išregistruotas iš teritorinės darbo biržos be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiu. Byloje neginčijama, kad atsakovė nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Tokie aplaidūs atsakovės veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo I. K. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-05-01, viso 350,00 Lt.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. K. pažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą piniginei socialinei paramai gauti ir apie šią aplinkybę nepranešė pareiškėjai per vieno mėnesio terminą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2014-10-16 įsakymu Nr. SP1-4536 „Dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. SP1-5753 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos I. K.“ pakeitimo“ ragino atsakovę grąžinti savivaldybės administracijai permokėtos socialinės pašalpos sumą, siekiančia 140.00 Lt (40.55 Eur) iki 2015-01-01.

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-10-16 įsakymą Nr. SP1-4536 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi pareiškėjos 2014-10-16 įsakymo Nr. SP1-4536 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Pabrėžtina, kad I. K. nei Klaipėdos misto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-10-16 įsakymo Nr. SP1-4536, nei kitų atsakovo atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015-03-16 raštu Nr. (23.45.)-SP13-2124, 2015-08-18 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6713, ragino I. K. grąžinti susidariusią socialinės pašalpos permoką, tačiau atsakovė 40,55 Eur (140,00 Lt) sumos iki šiol nėra grąžinęs.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 40,55 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės I. K. neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 40,55 Eur sumos, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš I. K. priteistina 40,55 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovės I. K., a. k.(duomenys neskelbtini), 40,55 Eur (keturiasdešimt Eur, 55 ct) socialinės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-05-01.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.