- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1-183-138/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arvydas Stankus
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, kaltinamajam A. R. , specialistei Sigitai Bielevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1996-01-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d.- 2 m. l/a, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;
2) 1999-03-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 225 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.- 3 m. laisvės atėmimo;
3) 2001-05-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.- 8 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2001-11-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 241 str. 1 d.- 10 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2002-12-18 Kauno m. apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.- 5 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2006-03-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2009-06-23 laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, netoli šiukšlių konteinerio, esančio prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su N. K. metu, tyčia sudavė ne mažiau du smūgius rankomis N. K. į galvą, kuo padarė jam poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke bei odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, taip pat tyčia sudavė ne mažiau tris smūgius nenustatytu duriančiu- pjaunančiu įrankiu N. K. , tuo jam padarė kiaurinį durtinį-pjautinį dešinio žasto sužalojimą su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu, aklą durtinę žaizdą kairiame žaste bei aklą durtinę- pjautinę žaizdą kairiame žaste, nuo ko N. K. mirė.
Teisme apklaustas kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino, paaiškino, kad tyčios nužudyti jis neturėjo. Parodė, kad 2009-06-23 jis su G. K. ir I. K. išėjo ieškoti metalo. G. K. rado tik butelius, kuriuos pridavę nusipirko alaus. Išgėrę alų vėl nuėjo prie konteinerių, kur jis su Igoriu pamatė prie konteinerių stovinčią dujinę viryklę. Kaltinamasis turėjo peilį plastmasine rankena, maždaug 10 cm ilgio ašmenimis, ir kuriuo nupjovė laidus, o peilį įsidėjo į kišenę. Baigus ardyti dujinę viryklę, išgirdo rėkiančius ir jų link ateinančius du nepažįstamus vyriškius, kurie liepė atiduoti metalą. Pradėjus aiškintis, išgirdo, kaip mušama suriko G.. Kaltinamasis ėjo to vyro link paklausti, kodėl muša G.. Tada jaunesnis vyras jį suėmė už kaklo, liepė niekur neiti, tačiau jam nepaleidus kaltinamojo, šis įdūrė peiliu į dešinės rankos viršutinę dalį. Tada pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, o peilį išmetė į konteinerį, prie kurio rado dujinę viryklę. Dūrė vieną kartą, norėjo tik įdurti tam, kad jį paleistų. Medikų nekvietė, nes neturėjo telefono. Nemanė, kad nužudys, norėjo tik pagąsdinti. Matė, kad nukentėjusiajam varvėjo kraujas iš rankos. Po įvykio nuėjo į miškelį. Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas A. R. davė neteisingus parodymus, bijodamas atsakomybės. Mirusiojo anksčiau nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo. Gailisi dėl įvykio, tačiau aiškino, kad jį smaugė stipriai, net buvo silpna. Konflikto metu apsvaigęs nebuvo, buvo išgėręs tik vieną puodelį stipraus alaus.
Liudytojas R. K. parodė, kad N. K. jis pažinojo, jis buvo jo sūnėnas, su juo rinkdavo metalą. N. K. mėgo išgerti, tačiau nebuvo konfliktiškas. 2009-06-23 po pietų N. K. atvažiavo pas R. K. , buvo išgėręs. Išėjo prie konteinerių rinkti metalo. Apie 18 val. abu atėjo prie Sukilėlių prospekto, po maždaug 3-5 minučių pasirodė kaltinamasis su moterimi ir ėmė klausinėti ten jau buvusių, iš kokio jie rajono. Liudytojas pasakė, kad jie jau čia seniai vaikšto. Kaltinamasis kažką pasakė N. K. , šis įsiuto ir pradėjo stumdytis, pargriuvo ant žolės, matė, kaip pradėjo spardytis ir kumščiuotis. Buvo suduoti keli smūgiai. N. K. bandė gintis, tačiau jam nelabai sekėsi. Kaltinamasis N. K. pirmas sudavė smūgį į ranką, tačiau nematė, kuo tas smūgis buvo suduotas. N. K. stovėjo priešais kaltinamąjį, mėgino nuo jo gintis, tada pajuto smūgį į dešinę ranką – dūrė tiesiai. Po smūgio N. K. ėjo jo link, prašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis neturėjo telefono. Pamatęs, kad vyras išeina su moterimi, jų ir paprašė, kad jie iškviestų medikus. Tuomet dar jis nubėgo iki autobusų stotelės, ir paprašė autobuso vairuotojo iškviesti medikus, kurie atvyko maždaug po 10 min. Kuo kaltinamasis dūrė, jis nematė. Tikrai nematė peilio, ir tuos parodymus, kur sakė, kad matė peilį ikiteisminio tyrimo metu, jis neigia. N. K. buvo išgėręs, todėl nebūtų galėjęs nieko smaugti. Kiti benamiai paskui pasakojo, kaip kaltinamasis gyrėsi, jog vieną pripjovė. Liudytojas įvykio metu buvo išgėręs 4 butelius po 0,5 l stipraus alaus, jautėsi apsvaigęs. Tačiau ar kaltinamasis buvo neblaivus, jis nematė.
Specialistė Sigita Bielevičienė patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusysis mirė nuo vieno sužalojimo, be jo dar buvo du durtiniai – pjautiniai sužalojimai dešiniame žaste. Visi sužalojimai padaryti praktiškai tuo pačiu metu. Labiausiai tikėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo vienas priešais kitą. Gausus kraujavimas būna tuomet, kai yra pažeidžiama arterija. Siekiant tyčia pažeisti arteriją, reikia išmanyti žmogaus anatomiją.
Liudytoja V. K. parodė, kad 2009-06-23 antroje dienos pusėje ji ėjo savo automobilio link, prie jos pribėgo vaikinas ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nes ant pievos guli kraujuojantis vaikinas. Ji matė, kad jis dar kvėpavo, nors kraujas ir bėgo smarkiai. Neatsimena, kaip atrodė tas vaikinas.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2009-06-23 apie 18.40 val. jis vairavo 27 maršruto autobusą, kuomet jam sustojus galinėje stotelėje Sukilėlių prospekte priėjęs vyriškis paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pradėjus rinkti telefono numerį, išgirdo greitosios medicinos pagalbos sirenas. Į įvykio vietą atvažiavo policija, rinkosi žmonės. Paties įvykio jis nematė.
Liudytoja G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad maždaug nuo 2006 m. ji kartu gyveno su A. R. , pragyveno iš šiukšlių konteineriuose rastos tuščios stiklo taros ir metalo, gyveno Islandijos pl. 11, Kaune. Ten pradėjo lankytis kiti benamiai, tarp jų ir I. K. . 2009-06-23 ryte ėjo į Eigulių mikrorajoną ieškoti tuščių butelių ir metalo. Pridavę tuščius butelius, nusipirko vieną 2 litrų talpos butelį 10 % stiprumo alaus, kurį išgėrę, nusprendė vėl apeiti rajone esančius šiukšlių konteinerius. Ji su benamiais K. ir G. ėjo priekyje, o A. su I. truputį atsiliko. Vėliau ji pamatė, kad A. ir I. link eina du nepažįstami vyriškiai., kurių vienas – jaunesnis parvertė A. ant žemės. Jie abu susistumdė. Jaunesnis vyriškis dešinėje rankoje laikė kažkokį smailų blizgantį daiktą, panašų į peilį, ir jai pagrasino suduoti, jei nepasitrauks. Jai nepasitraukus, kumščiu trenkė į dešinę akį. Po to matė, kad A. buvo krauju išteptas dešines rankos riešas, o tam vyriškiui iš rankovės, lyg dešinės, varvėjo kraujas. Tada tas vyriškis pasakė vyresniam vyriškiui, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. A. sakė, jog nieko nėra, viskas gerai. Vyriškiai liko toje vietoje, prie konteinerio, o ji, A. ir I. nuėjo Kleboniškio miško link. 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje K. pasakė, jog I. buvo rastas negyvas, sušalęs (t. 1, b. l. 95- 97, 101- 102).
Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatoje su įtariamuoju A. R. liudytojas R. K. savo parodymus pilnai patvirtino ir parodė, kad įtariamasis A. R. smūgius N. K. sudavė būdamas atsisukęs veidu į jį (t. 1, b.l. 76).
Liudytojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kur, kokiose vietose ir kokius veiksmus atliko jis pats, įtariamasis A. R. , nukentėjusysis N. K. ir kiti asmenys 2009 m. birželio 23d. vakare (t. 1, b.l. 84).
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas R. K. atpažino įtariamąjį A. R. kaip asmenį, smurtavusį prieš N. K. (t. 1, b.l. 77- 78, 79).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja G. K. atpažino A. R. (t. 1, b.l. 103- 104).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja G. K. atpažino R. K. - vyresnį nepažįstamą vyriškį, kurį matė 2009 m. birželio 23d. vakare įvykio vietoje (t. 1, b.l. 104- 105).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja G. K. atpažino N. K. - vyriškį, kuris 2009-09-23 susimušė su A. R. (t. 1, b.l. 109- 110).
Liudytojos G. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kur, kokiose vietose ir kokius veiksmus atliko ji pati, įtariamasis A. R. , nukentėjusysis N. K. ir kiti asmenys 2009 m. birželio 23d. vakare (t. 1, b.l. 111- 112).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas K. O. atpažino A. R. , kurį visi vadina „Andriucha“ (t. 1, b.l. 69- 70, 71).
Bylos rašytiniai dokumentai: GMP kvietimo kortelės (kopijos) Nr. 44938, Nr. 44941, kuriose užfiksuota, kad 2009-06-23, 18:43 ir 18:51 buvo kviečiama GMP prie Šiaurės pr. 42 namo Kaune, kur rastas sužalotas N. K. ( t.1, b.l. 49, 50).
Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 678/09 (02) nustatyta: N. K. mirties priežastis - kiaurinis durtinis pjautinis dešinio žasto sužalojimas su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo. N. K. mirė prieš 1- 2 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-06-23, 20:30val. N. K. kūne rastas kiaurinis durtinis pjautinis dešinio žasto sužalojimas su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu padarytas plokščiu, vienašmenių savybių ir dviašmenių savybių turinčiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis nukreiptomis į kairę (nukentėjusiojo žasto atžvilgiu), galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas padarytas prieš mirtį, ir vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nulėmė N. K. mirtį.
Po patirtų sužalojimų N. K. kurį tai laiko tarpą galėjo atlikti veiksmus, kol ūmiai nukraujavus neteko sąmonės ir mirė keliolikos minučių bėgyje po patirto kiaurinio durtinio pjautinio dešinio žasto sužalojimo su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu, davusio ūmų arterinį kraujavimą iš pažeistos arterijos. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 (penkių) trauminių poveikių pasėkoje. N. K. drabužiuose rasti pažeidimai atitinka kūne rastus sužalojimus pagal skaičių ir išsidėstymą, tačiau neatitinka pagal matmenis drabužiuose rasti pažeidimai bei kūno sužalojimai (ne visi). Tai labiausiai tikėtina įvyko dėl to, kad kūne žalojantis įrankis paliko ne tik duriančio, bet ir pjaunančio pobūdžio pažeidimą. Medicininių duomenų, kad po mirties buvo keista lavono padėtis, nėra. Lavono kūne bei drabužiuose vilkimo žymių nekonstatuota. Nustatyta, kad N. K. prieš mirtį vartojo alkoholį- jo lavono kraujyje rasta 1, 81 %o etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 31- 36, 37).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą: A. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Savo kaltę A. R. teisme pripažino iš dalies, teigė tyčios nužudyti N. K. jis neturėjo. Nors teisme jis sakė sudavęs vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam, tačiau tai jis padaręs besigindamas. Versiją, jog smūgį peiliu jis sudavė besigindamas, teismas vertina kritiškai, kadangi tokius jo parodymus paneigia eilė byloje esančių įrodymų. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam atsisukęs priekiu, buitiniu peiliu, kurio geležtė 8 cm ilgio. Vėliau teisme jis keitė parodymus, sakė, kad buvo suduotas smūgis, o kuo – nežino. Jis paaiškino, kad jam kiti benamiai pasakojo, kaip A. R. gyrėsi, jog „vieną pripjovė“. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatoje su įtariamuoju A. R. liudytojas R. K. savo parodymus pilnai patvirtino ir parodė, kad įtariamasis A. R. smūgius N. K. sudavė būdamas atsisukęs veidu į jį (t. 1, b.l. 76). Liudytoja G. K. paaiškino, kad kaltinamasis kažkokiu smailiu blizgančiu daiktu, panašiu į peilį, pagrasino suduoti nukentėjusiajam, po to matė, kaip nukentėjusiajam lyg iš dešinės rankovės varvėjo kraujas. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 678/09 (02) (toliau – Išvada) užfiksuota, kad nukentėjusysis N. K. mirė nuo vieno sužalojimo – kiaurinio durtinio pjautinio dešinio žasto sužalojimo, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir šoku nuo nukraujavimo. Teismas, remdamasis paties kaltinamojo parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojų parodymai, sprendžia, jog daryti išvadai, kad A. R. dūrė peiliu nukentėjusiajam į dešinį žastą, pagrindas yra. Be to, specialisto išvada patvirtina paties kaltinamojo ir liudytojų duotus parodymus, jog padaryti sužalojimai buvo durtiniai – pjautiniai, jie visi padaryti tuo pačiu metu. Be to, nukentėjusiajam buvo pažeista pagrindinė žasto arterija, ji yra giluminio pobūdžio, todėl atmetama versija, jog sužalojimai padaryti ne peiliu. Tai, kad kaltinamasis teigia sužalojęs N. K. besigindamas, yra vertinama kaip jo gynybinė versija, siekiant sumažinti gresiančią atsakomybę. Išvados 9 punkte nurodyta, kad kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Išvados 11 punkte konstatuojama, jog N. K. mirė keleto – keliolikos minčių bėgyje po patirto kiaurinio durtinio pjautinio dešinio žasto sužalojimo su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu, davusio ūmų arterinį kraujavimą iš pažeistos arterijos. Remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais, teismas neabejotinai daro išvada, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad N. K. padarytas sužalojimas – kiaurinis durtinis pjautinis dešinio žasto sužalojimas su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo, kas nulėmė jo mirtį. Tokiu būdu A. R. nusikalstama veika kvalifikuota kaip nužudymas teisingai.
Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamasis A. R. nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numato padarinių kilimą ir nors nenori tų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tie padariniai tampa neišvengiami dėl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti pasirenka būtent tokį elgesio būdą, jog negeidžiami padariniai tampa labai tikėtini. Nustatyta, kad N. K. A. R. dūrė peiliu, jis ir pats tai pripažino, kas patvirtina teiginį, kad jo veikimo būdas buvo tiek pavojingas, jog padariniai – N. K. mirtis - buvo labai tikėtini. Pagal eksperto išvadas, N. K. mirties priežastis - kiaurinis durtinis pjautinis dešinio žasto sužalojimas su dvigalvio raumens ir žastinės arterijos pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, šoku dėl nukraujavimo. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. A. R. , numatydamas, kad gali padaryti nukentėjusiajam sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą (jis dūrė peiliu), tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajam bus atimta gyvybė. Smogdamas nukentėjusiajam peiliu jis suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nustatyta, kad A. R. smogė peiliu - šie veiksmai valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Panaudotas įrankis yra pakankamai grėsmingas. Todėl yra pagrindas daryti išvadai, kad 29 metų amžiaus vyras suprato, jog savo veiksmais minėtomis aplinkybėmis kėsinasi į N. K. gyvybę, numatė, kad gali ją atimti. Be to, netiesioginės tyčios kaltė numato absoliutų abejingumą galimų padarinių atžvilgiu, ir šioje byloje tai įrodo ta aplinkybė, kad po įvykio kaltinamasis pasišalino - nuėjo į miškelį, palikęs nukentėjusįjį N. K. likimo valiai. Tai rodo jo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Dėl to, kad A. R. nedetalizavo numatomų padarinių kokybinės išraiškos, kaip jis pats pasakė, kad tyčios nužudyti neturėjo, tokiu atveju jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius, jo veika kvalifikuota atitinkamai.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.
A. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. R. psichiatrijos ligoninėje nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, baustas administracinėmis nuobaudomis, teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, gautoje iš Marijampolės PN charakteristikoje apibūdinamas patenkinamai ( t. 2, b. l. 65, 66, 87, 88,90).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. R. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.
Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. R. pagal LR BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas toks pats, kaip BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-07-01 iki 2010-10-29.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Nukentėjusiojo N. K. rūbai: mėlynos spalvos sportinis švarkelis ,,Adidas“, juodos spalvos trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodi džinsai, juodas diržas balto metalo sagtimi, rudi sportiniai batai, juodos puskojinės, juodos trumpikės ( t.1, b.l. 7- 10, 31- 36, 46) – sunaikintini;
2. Daiktai, paimti įvykio vietoje: du vatos tamponai, metalinis skustuvas ,,Gilette“, trys plastmasiniai skustuvai, violetinė striukė, audiokasečių grotuvas ,,Casio“ su ausinėmis (t.1, b.l. 7- 10, 23- 24, 25- 26) - sunaikintini;
3. Daiktai, paimti įtariamojo A. R. asmens kratos metu: raktų pakabukas- lazerinis prožektorius, SIM kortelė ,,Pildyk“, SEB banko kortelė Visa Electron Nr. 479709410512 5340 A. R. vardu ( t.2, b.l. 19, 22, 23, 24, 25) grąžintini A. R. ;
4. DVD+R kompaktinė plokštelė su įtariamojo A. R. , liudytojos G. K. , liudytojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais- grąžintini Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.