Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 1 dalį, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2013 m. spalio 8 d., 09.30 val., Kairių gatvėje, Klaipėdoje, automobiliu „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu M. B., gabeno komercinės paskirties krovinį – 116 vnt. naudotų padangų, neturėdamas prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, kurio vertė, pagal Lietuvos muitinės Prekių muitinio įvertinimo duomenų bazės duomenis, 774,88 Lt. Be to, M. G., būdamas atsakingu už krovinio gabenimą tranzitu per Bendrijos teritoriją, gabendamas krovinį iš Norvegijos, nepateikė krovinio muitiniam tikrinimui bei nedeklaravo nustatyta tvarka, nes neturėjo Švedijos įformintos muitinės deklaracijos. Tokiu būdu pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 59 ir 96 straipsnius bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 1 dalyje, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnyje pavojinga veika laikomas prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N556-148/2007, N62-2709/2010). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N14–1220/06, Nr. N16–266/2007). Pažymėtina, jog gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau, įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimui neturi ir nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalis numato, jog muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra: 1) neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas; 2) laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka; 3) laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. nustatyta tvarka nepateikė prekių, kurioms nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, muitiniam tikrinimui, ir jų nedeklaravo nustatyta tvarka. Nors M. G. teismo posėdžio metu teigė, kad prekės (krovinys) pakrautos ne Norvegijoje, o Švedijoje, pastarąsias pastabas įrašė ir į administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau įvertinus M. G. pirminius paaiškinimus, užfiksuotus jo rašytiniame paaiškinime, muitinės pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, pastarieji administracinės atsakomybėn patraukto asmens parodymai, teismo vertinimu, laikytini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

M. G. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 1 dalyje, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, grindžiama administraciniu teisės pažeidimo protokolu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, M. G. rašytiniu paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, duomenimis muitinei vertei nustatyti (PREMI duomenų baze), sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktu bei kita byloje esančia medžiaga. M. G. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 1 dalyje, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėtis.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidėjui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis).

M. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Įvertinus padarytų teisės pažeidimų pobūdį, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo baustas už analogiškus teisės pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos visumą, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos (nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų) skyrimas būtų aiškiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, o nuobaudos paskirtis bus pasiekta ir paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti M. G. mažesnę baudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalį, konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio 1 dalyje išvardintų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šių straipsnių sankcijose numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010). Nagrinėjamu atveju M. G. nurodė, kad gabentas krovinys nuosavybės teise jam nepriklauso, gabentas draugo prašymu, t.y. byloje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių M. G. nurodytą aplinkybę dėl prekių (krovinio) nepriklausymo jam nuosavybės teise, todėl gabentos prekės (krovinys) nekonfiskuotini (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 163¹¹ straipsnio 1 dalimi, 209¹ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsnio 4 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsniu,

n utaria:

M. G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 1 dalyje, 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir paskirti:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 163¹¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą be prekių (krovinio) konfiskavimo;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, M. G. už šiuos pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą be prekių (krovinio) konfiskavimo.

G. M. G. 2013-10-08 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. 3LMC803834 nurodytas naudotas padangas – 116 vienetų.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.