Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajai R. D., jos gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, LR pilietė, lietuvė, netekėjusi, dirbanti - vykdo (duomenys neskelbtini) individualią žemės ūkio veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. lapkričio 23 d. apie 21.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams J. M. ir D. Č. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį– savo sugyventinį T. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką, nurodydama, jog 2019 lapkričio 23 d. apie 20.50 val., T. K., adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra, sudavė jai tris kartus per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49939-19, buvo pradėtas T. K. baudžiamasis persekiojimas: 2019 lapkričio 26 d. 07.58 val. T. K. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jis apklaustas įtariamuoju, bei 2019 lapkričio 26 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo R. D. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 21 val. jos bute (duomenys neskelbtini) buvoji ir jos draugas T. K. Draugas norėjo išeiti, oji nenorėjo išleisti. Norėdama jį sulaikyti, už T. K. užkliuvo ir nosies pradėjo bėgti kraujas. Įvykio metu buvo neblaivi. Dėl tokios būsenos neadekvačiai įvertino situaciją. Ir informavo tarnybas, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Jai žinoma, kad dėl to pranešimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Prašo ją atiduoti pagal laidavimą. Už ją gali laiduoti mama, su kuria matosi kasdien, gyvena toje pačioje gatvėje. Mama gali įtakoti jos ilgesį.

Liudytoja J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 lapkričio 23 d. 21.13 iš Kauno VPK buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, pranešėja buvo R. D.. Pranešėja nurodė, kad ją sumušė T. K.. R. D. buvo neblaivi – 1,93 prom. girtumas, dėl jos girtumo įvykio vietoje jos apklausti nebuvo galimybės. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l.12-14)

Įtariamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo sugyventinės R. D. nemušė (b.l.83-95)

Specialisto išvada Nr.G31472/2019(02) nustatoma, kad objektyviai R. D. veide sužalojimų nėra (b.l.51-52).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 lapkričio 23 d. apie 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), T. K. tris kartus delnu sudavė savo sugyventinei R. D. per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo R. D. nurodė, kad ją sumušė sugyventinis T. K. (b.l.1-3)

Nutarimu nustatoma, kad 2020 sausio 21 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49939-19 konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l.20-22).

Liudytoja V. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji yra kaltinamosios mama. Iš dukters žino, kad ji nepagrįstai išsikvietė Policiją. Dukrą gali apibūdinti kaip gerą, rūpestingą. Bendrauja kasdien, nes gyvena šalia. Mano, kad dukra daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamoji R. D. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, visas faktines aplinkybes, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį. Kaltinamosios parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir R. D. kaltės nekyla.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamosios kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti arba pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.

Šios veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad pažeidžiama normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla. Kartu gali būti pažeisti ir melagingai įskųsto asmens interesai, laisvė (pvz., dėl melagingo įskundimo nekaltas asmuo buvo nepagrįstai suimtas, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn). Šiuo konkrečiu atveju T. K. buvo pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė, t.y. pažeisti asmens interesai. Konstatuojama, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas laiduotojos V. D. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja yra artimas kaltinamosios giminaitis – mama ir laiduoja už R. D. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ji yra neteista, metų bėgyje nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gyvena netoli kaltinamosios, charakterizuojama kaip nekonfliktiška, draugiška (b. l.155-159).

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamoji R. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, reali žala padaryta nebuvo, pasekmių nekilo, tyčia veikti - spontaniško pobūdžio, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmenybė iki įvykio charakterizuotina teigiamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji R. D. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, esant įstatyme numatytų sąlygų visumai, galima R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą V. D. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo amžių, tai, kad laiduotoją ir kaltinamąją sieja artimas ryšis, V. D. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad juo galima pasitikėti kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.

R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato, V. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn, ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK40 straipsnio 7 dalis). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui V. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.