Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020 m. birželio 24 d. apie 12.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., pirmojo aukšto koridoriuje, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiui R. A., gim. 2010 metais, fizinį skausmą, o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, šepečio kotu tyčia sudavė vieną smūgį mažamečiui R. A. į kairės kojos šlaunį, tuo nukentėjusiajam mažamečiui R. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kairės šlaunies sumušimą.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini), socialiniame jam paskirtame bute. Jo butas yra antrame namo aukšte. K. A. su mažamečiais vaikais R. ir U. gyvena pirmame namo aukšte. Jis 2020 m. birželio 24 d., apie 12.30 val., grįžęs iš Viečiūnų, Leipalingio mstl., kavinėje išgėrė 1 litrą 7.5 procentų stiprumo alaus, išgėręs nesijautė apsvaigęs nuo išgerto alaus kiekio. Apie 13.00 val. grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), kur kiemo pavėsinėje sėdėjo K. A. su dukra U. Grįžęs namo pamatė, kad į jo dviračio daiktų dėtuvę, kuris stovėjo namo pirmo aukšto koridoriuje įdėtas jam priklausantis šepetys, žalios spalvos galva ir juodos spalvos plastmasiniu 1 metro ilgio kotu, skirtas grindims šluoti, kas jį įdėjo, nežino. Šepetys buvo laikomas pirmo aukšto koridoriuje, nes juo šluodavo gyventojai grindis. Minėtą šepetį jis išėmė iš dviračio daiktų dėtuvės ir numetė šalia savo dviračio, koridoriuje, nes jam nepatiko, kad šepetį įdėjo į jo dviračio dėtuvę. Tada iš lauko atėjo K. A., kuri iškėlė, mosikavo prieš jį rankas, jis suprato, kad ji nori suduoti smūgį, todėl jis, norėdamas išvengti smūgių, dešine ranka, plaštaka pastūmė toliau nuo savęs K. A.. K. A. garsiai rėkė, kodėl jis iš dviračio dėtuvės išmetė šepetį. Tada iš savo buto išėjo R. A., kuris yra mažametis, kiek metų tiksliai nežino, galimai apie 10 metų. R. niekieno neliepiamas sudavė jam vieną smūgį šepečio kotu per dešinės pusės sėdmenis. Jis pats buvo apsimovęs džinsinėmis kelnėmis, todėl skausmo nejautė. Tada jis supyko, iš R. rankos paėmė šepetį, kad šis antrą kartą nesuduotų smūgio, ir tuo pačiu šepečio kotu jis sudavė vieną smūgį į R. kairės pusės sėdmenis ar kliudė kairės kojos šlaunį, nežino, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti smūgį į kairės kojos šlaunį. Jis numetė tą patį šepetį ir nuėjo į savo butą. Šepetys, kuriuo R. A. sudavė smūgį jam ir jis vėliau tuo pačiu šepečiu sudavė smūgį R., kai išėmė iš savo dviračio daiktų dėtuvės buvo sveikas, nesulinkęs, nesulūžęs, šepečio galva buvo pritvirtinta prie koto. Kai laikydamas už šepečio galvos, kotu sudavė vieną smūgį R. A., neapžiūrinėjo šepečio, bet neatmeta galimybės, kad kotas galėjo sulinkti. R. A. buvo apsirengęs bridžius per kuriuos jam sudavė smūgį, po jo suduoto smūgio jam nieko nesakė, neverkė. Kai sudavė R. A. smūgį, jis girdėjo, kad K. A. telefonu skambino, pranešė apie įvykį, pasakė, kad jis sumušė A. sūnų. Jis nuėjo į savo butą, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį bute ir sulaikė, nustatė jam neblaivumą 0.91 promilių. Jis jaučiasi kaltas, kad sudavė R. A. smūgį (1 t., b. l. 123-126);

Be kaltinamojo A. J. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

- nukentėjusysis mažametis R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Jo kaimynas yra A. J.. Kai A. J. buvo jo nesumušęs, jis su juo bendravo, o dabar kai sumušė nebendrauja. Tada buvo diena, jis su mama buvo pavėsinėje, o A. J. parėjo nuo kalno, nuo miestelio. Mama paprašė, kad jis atneštų telefoną, todėl nuėjo į namus. A. J. stovėjo prie lauko durų ir jam sakė: „ko tu čia žiūri ?“ Jis pasakė, kad „turiu akis ir žiūriu“. Tada atėjo mama, kuriai jis norėjo paduoti telefoną, o koridoriuje A. J. nesąmones šnekėjo. Koridoriuje buvo padėtas šepetys prie A. J. dviračio, šepetys buvo A. J.. Šepetys buvo juodos spalvos ilgu kotu ir žalios spalvos kur šluoja. A. J. mamai ranka trenkė į krūtinę, o jam šepečio kotu trenkė į kairę koją. Jis verkė, jam skaudėjo, nuėjo į savo kambarį ir atbėgo jo sesė, mama iškvietė greitąją, gydytojai apžiūrėjo, koja buvo viena violetinė. Mama vakare jam patepė tepalu, kad neskaudėtų, nes jam skaudėjo. Kai jam sudavė šepečiu, šepetys dviejose vietose buvo sulinkęs ir viena dalis nukritusi nuo šepečio (1 t., b. l. 89-91);

- liudytoja K. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena jos šeimai skirtame socialiniame bute adresu (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. Kartu gyvena jos mažamečiai vaikai R. A. ir dukra U. A.. Ji ir jos vaikai su visais kaimynais sutaria gerai, nesipyksta, išskyrus vienintelį kaimyną A. J., kuris gyvena namo antrame aukšte, dažnai būna neblaivus, konfliktuoja, ieško „priekabių“ prie namo gyventojų, prie vaikų vartoja necenzūrinius žodžius. A. J. savo dviratį, ant kurio yra pritvirtinta daiktų dėtuvė, laiko namo pirmo aukšto koridoriuje. Ji, 2020 m. birželio 24 d. apie 12.00 val., eidama į kiemą, matė, jog prie J. dviračio stovėjo maždaug 1 metro ilgio kotu, žalios spalvos šepetys. Apie 12.45 val. ji buvo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje su dukra U. ir L. B.. Iš Leipalingio miestelio į namus pėsčias grįžo A. J., matėsi, kad yra neblaivus, nes eidamas link namų vienas keikėsi, garsiai kalbėjo. Jos dukra U. nuėjo į butą. A. J. priėjo prie jos, ji tuo metu viena sėdėjo pavėsinėje, L. B. buvo išėjusi iš pavėsinės. Priėjęs A. J. be jokios priežasties jos atžvilgiu pradėjo sakyti necenzūriniais žodžius: „kūrva“, „sūka“. Ji į A. J. nekreipė dėmesio, nes žino, kad jis yra problematiškas, konfliktiškas. Tada A. J. pradėjo eiti į namą. Jos sūnus R. A. buvo bute. Ji pagalvojo, kad sūnus R. gali tuo pat metu, kai A. J. įeis į namo koridorių, išeiti iš buto, todėl ji ėjo link savo buto. Įėjus į namo pirmojo aukšto koridorių, pamatė, kad sūnus R. išeina iš savo buto, o A. J. taip pat buvo pirmo aukšto koridoriuje. Sūnus A. J. atžvilgiu nieko nesakė. A. J. atsisuko link jos, vėl pradėjo jos atžvilgiu keiktis, sūnus R. stovėjo už jos, už nugaros, visiškai šalia. A. J. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į krūtinę, nuo suduoto smūgio ji fizinio skausmo nejautė ir sužalojimų nepatyrė. Tada A. J. koridoriuje paėmė jam priklausantį šepetį ir šepečio kotu, kuris yra galimai plastmasinis, sudavė vieną smūgį jos sūnui R. A. į kairės kojos šlaunį. Nuo smūgio sūnus R. pradėjo garsiai verkti iš skausmo ir iš išgąsčio. Po smūgio jos sūnui į kairę šlaunį, matė, kad sulinko šepečio kotas, taip pat nukrito nuo koto šepečio galva. A. J. matė, kad stovi šalia jos R., todėl suduodamas smūgį žinojo, kad pataikys sūnui. A. J. pamatęs, kad R. verkia, metė šepetį ir nuėjo į antrąjį aukštą, į savo butą. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jos sūnus nesudavė smūgių A. J., nieko jam nesakė, sūnus buvo sužalotas tyčia, be jokios priežasties. Po 2020 m. birželio 24 d. sūnaus R. pas medikus nevežė, nesigydė, tik tą pačią dieną medikai apžiūrėjo, nustatė, kad sužalota kairė šlaunis. A. J. atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia, turtinė, neturtinė žala nepadaryta. Ji su A. J. griežtai atsisako taikytis, nes jis ir po 2020 m. birželio 25 d. dienos, ieško „priekabių“, provokuoja konfliktus, net prasilenkiant koridoriuje keikiasi, apkalbinėja (1 t., b. l. 37-40, 41-44);

-iš 2020 m. birželio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, matyti, kad R. A., gimusiam 2010 metais, 2020 m. birželio 24 d. nustatytas kairės šlaunies sumušimas (1 t., b. l. 68-69);

- iš 2020 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matomas 2 aukštų daugiabutis. Įėjus per pagrindinį įėjimą patenkama į koridorių, kurio plotis yra 2,5 m. ir 2,5 m. pločio. Laiptinės kairėje pusėje matomas koridorius, kuris yra 11,5 m ilgio ir 2,5 m pločio. Ties buto durimis pažymėtomis numeriu 5, ties siena atremtas žalios spalvos plastikinis semtuvėlis su juodos spalvos kotu. Ant grindų guli grindų šepetys, kurio viršutinė dalis žalios spalvos, o šeriai juodos spalvos. Taip pat ant grindų guli juodos spalvos šepečio kotas (sulinkęs), netaisyklingos formos, kurio ilgis yra 80 cm. Apžiūrint įvykio vietą su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta. Įvykio apžiūros protokolu paimtas šepečio kotas ir grindų šepetys (1 t., b. l. 8-15);

- iš 2020 m. birželio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu apžiūrėti ir paimti šepečio kotas ir grindų šepetys. Šepečio kotas juodos spalvos 78 cm ilgio, keturiose vietose įlinkęs. Koto viršuje yra 8 cm rankena, pirmas koto įlinkimas nuo rankenos galo 3.5 cm ilgio, antras įlinkimas nuo rankenos galo 7 cm ilgyje, trečias įlinkimas nuo rankenos galo - 14.5 cm ilgyje, ketvirtas įlinkimas - 41 cm ilgyje. Koto gale yra 5 sriegiai prisukti šepečio galvą. Šepečio spalva žalios spalvos viršumi, 22 cm ilgio, plačiausia vieta yra 4 cm. Šepečio viršuje yra ertmė įsukti šepečio kotą. Šepečio galva 6 cm ilgio juodos spalvos šeriais (1 t., b. l. 16-20);

- iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2020 m. birželio 26 d. rašto Nr. 41D(A)-707 matyto, kad 2020 m. birželio 24 d. 12:52:20 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie šio rašto pridedama garso įrašo kopija (1 t., b. l. 25), kuri 2020 m. birželio 30 d. apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad moteris prisistačiusi K. A. praneša apie įvykį, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad prisigėręs kaimynas sumušė jos vaiką, kuriam 10 metų, davė su kotu, vaikas verkia. (1 t., b. l. 26-28);

- Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G538/2020 (06) matyti, kad joje nurodoma, kad R. A. kliniškai nustatyta kairės šlaunies sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiojo parodymais nėra galimybės (1 t., b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ar nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. J. 2020 m. birželio 24 d. apie 12.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., pirmojo aukšto koridoriuje, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiui R. A., gimusiam 2010 metais, fizinį skausmą, o būtent, kilusio žodinio konflikto metu, šepečio kotu tyčia sudavė vieną smūgį mažamečiui R. A. į kairės kojos šlaunį, tuo nukentėjusiajam mažamečiui R. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kairės šlaunies sumušimą. A. J., atlikdamas smurtinius veiksmus R. A. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš mažametį R. A. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo jam paskirtą piniginę baudą leisti sumokėti per dviejų metų laikotarpį (1 t., b. l. 157-163). Nukentėjusysis R. A. ir jo atstovė pagal įstatymą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja L. B. 2020 m. liepos 10 d. pranešimu yra informuoti apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 163-164).

Yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš mažametį asmenį. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas (b. l. 142), administracine tvarka nebaustas (b. l. 144), nedirba, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 145, 147), Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos socialinės darbuotojos apibūdinamas kaip laibai darbštus savarankiško gyvenimo namų gyventojas, linkęs padėti, tačiau sunkiai sutariantis su kitas savarankiško gyvenimo namų gyventojais, įkyrus, mėgstantis fantazuoti. Seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų iš kaimynų ar draugų nėra gausi (1 t., b. l. 150), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju paskirta bausmė yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

A. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, A. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d. 13.00 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 12.10 val. (dvi dienos) (b. l. 137-141), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl kardomųjų priemonių

A. J. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šepečio kotas, grindų šepetys, paimti įvyko vietos apžiūros metu, – teismo baudžiamajam įsiteisėjus sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); diskas su jame esančiu garso įrašu, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras, ir diskas su jame esančiu garso ir vaizdo įrašu, darytu apklausiant nukentėjusįjį mažametį R. A., teismo baudžiamajam įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 24 d. 13.00 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 12.10 val. išbūtą laiką (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Įspėti kaltinamąjį, kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, bauda antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šepečio kotą, grindų šepetį – teismo baudžiamajam įsiteisėjus sunaikintini; diską su jame esančiu garso įrašu (Paketas Nr. 1) ir diską su jame esančiu garso ir vaizdo įrašu, darytu apklausiant nukentėjusįjį mažametį R. A. (Paketas Nr. 2), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.