Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 65 MGL dydžio (t. y. 3 250 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.00 val. viešoje vietoje – Kauno r., Karmėlavos mstl., Vilniaus g., ties namu Nr. 57, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikė iš automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusį nukentėjusįjį M. K., kuriam tyčia kaire ranka sugriebė už kaklo, o dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, pastarajam po smūgio nustūmus, abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veidą, ir šiam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. odos nubrozdinimus abiejose rankose ir nugaroje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir nugaroje, nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonyje ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. S. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

8. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

10. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, taip pat specialisto išvada, neabejotinai patvirtina, kad E. S. naudojo smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu viešoje vietoje, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

11. Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. S. griebė jam kaire ranka už gerklės, o dešine sudavė į apatinę galvos dalį tarp žandikaulio ir lūpos, į dešinę pusę. Jis pasimetė, užsidengė galvą rankomis ir lenkdamasis atsidūrė už mašinos. E. S. vėl jį puolė, smūgiavo, pataikė į galvą. Jam šiek tiek atsitraukus, kaltinamasis bėgo į jį, tada jis jam smūgiavo dešinės rankos delnu į veidą. Kaltinamasis šiek tiek pastovėjo ir dar labiau įniršęs puolė, užlipo ant jo, spyrė gal tris kartus, kai nugriuvo, spardė į pilvą, galvą.

12. Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad būdamas tarp automobilių kaltinamasis paėmė M. K. už kaklo ir trenkė į jam lūpą, matė, kaip jį mušė. M. K. po smūgio nenukrito, bandė išsisukti nuo smūgių, tačiau nematė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam. Po to kaltinamasis pargriovė M. K. ant žemės, jie buvo susikibę.

13. Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pamatė, kaip vyras išlipa iš balto BMW ir nueina į šalikelę, kur stovėjo vaikinukas. Priėjus tam vyriškiui prie vaikinuko, kaip ji suprato iš gestų, įvyko apsižodžiavimas ir kilo muštynės. Negali pasakyti, kuris sudavė pirmas, bet suprato, kad nepasitenkinimas buvo iš kaltinamojo pusės ir jis buvo puolėjas. Jie susimušė, po to parkrito. Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji matė, kad prie automobilių ant šaligatvio mušasi du vyrai, jie stumdėsi, paskui susikibo vienas su kitu. Konfliktas prasidėjo nuo vyro, išlipusio iš baltos spalvos „BMW“ automobilio, nes ji suprato, kad jis pradėjo konfliktuoti prieš geranoriškai nusiteikusį vaikiną iš kito automobilio. Iš „BMW“ automobilio išlipęs vyras buvo vyresnis ir stambesnio kūno sudėjimo, o iš kito automobilio buvo jaunas vaikinukas, kuris gynėsi nuo jį puolusio vyriškio. Jis nebėgo, bet grūmėsi su jį puolusiu vyru. Jai pasirodė, kad „BMW“ automobilio vairuotojas pradėjo konfliktą, puolė tą jaunuolį mušti, bet tas jaunuolis nepasimetė, nepasidavė, tų grumtynių metu jis gal netgi buvo pranašesnis, ir, ko gero „BMW“ automobilio vairuotojas, tai supratęs, palikęs viską nuvažiavo. Nematė, kad „BMW“ vairuotojas būtų sužalotas. Gatvė yra judri, važiavo automobiliai, jie buvo netgi kitoje gatvės pusėje. Jokio vaiko nematė ir vaiko verksmo ji negirdėjo. Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja R. Š. juos visiškai patvirtino ir nurodė, kad buvo akivaizdu, jog vyras iš „BMW“ automobilio inicijavo konfliktą. Jos įsitikinimu, nukentėjusysis nieko nedarė. Skunde apeliantas nurodo, kad liudytoja R. Š. teisme nurodė, kad nematė, jog nukentėjusysis būtų spardomas, tačiau, ką patvirtina ir pats apeliantas, ji sėdėjo už trijų eismo juostų, taigi kai kurių smūgių galėjo ir nepastebėti.

14. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pamatė, kaip baltas „BMW“ automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje, to automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir agresyviai nuėjo pamokyti prie kito automobilio stovėjusio vaikino. Iš balto automobilio vairuotojo eisenos jis suprato, kad tai buvo puolimas. Tas vairuotojas priėjo prie kito vairuotojo ir jie susimušė. Tiksliai negali pasakyti, kuris sudavė pirmą smūgį, tačiau matėsi, kad buvo puolamas žmogus. Įvykio metu susidarė automobilių spūstis. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad vaikinai tarpusavyje kažką apsižodžiavo, ir tada tas vyras, išlipęs iš automobilio „BMW X6“, puolė mušti tą jauną vyrą. Automobilio „BMW“ vairuotojas ėjo artyn link to jaunuolio, akivaizdžiai jis puolė jį mušti, o tas jaunas vyras nuo jo gynėsi, jie abu susikibo, paskui abu nugriuvo ant šaligatvio, ir tas automobilio „BMW“ vairuotojas buvo užvirtęs ant to jaunuolio. Viską matė per atstumą, todėl konkrečiai dėl suduotų smūgių pasakyti negali, bet iš bendro vaizdo, ką matė, suprato, kad tas automobilio „BMW" vairuotojas muša tą jaunuolį, kuris nuo jo traukėsi, gynėsi, „BMW“ automobilio vairuotojas tą jaunuolį puolė agresyviai, nugriuvus tam jaunuoliui ant šaligatvio, ant jo užvirto. Jis nematė, kad automobilio „BMW“ vairuotojui akivaizdžiai būtų suduoti smūgiai, tai pat jis nematė, kad jo veidas būtų sumuštas ar kraujuotas. Nors liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis stovėjo prie automobilio „VW Golf“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad lengvojo tamsios spalvos automobilio, kuris buvo sugedęs, modelio nežino. Aukštesnysis teismas laiko, kad šis neatitikimas nėra esminis, galimai atsiradęs dėl praėjusio ilgesnio laiko nuo įvykio, kadangi neabejotina, jog liudytojas matė konfliktą būtent tarp E. S. ir M. K.. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo parodymais, kuriuose jis detaliai nurodė įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme.

15. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis jam sakė, jog kito automobilio vairuotojas trenkė jam į veidą ir nuvažiavo. Matė, kad iš nukentėjusiojo lūpos bėgo kraujas. Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas S. Ž.. Taip pat liudytojas D. M. patvirtino, kad jis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris buvo kruvinas ir pasakė, kad jam trenkė į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, kad nukentėjusiajam ant veido matėsi sumušimo žymės, kraujas ant veido. Vaikinas sakė, kad jis paprašė pagalbos, tačiau „BMW“ vairuotojas priėjo ir jis gavo nuo jo į galvą.

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados Nr. G2496/2017(02) matyti, kad M. K. konstatuota odos nubrozdinimai abiejose rankose ir nugaroje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir nugaroje, nubrozdinimas viršutinės lūpos raudonyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 32). Specialisto išvada patvirtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas M. K. buvo padarytas visais nurodytais sužalojimais jų nekonkretizuojant. Teismo posėdžio metu ekspertas S. M. nurodė, kad du nubrozdinimai nugaroje ir dešinės alkūnės nubrozdinimas padaryti daugiau griūnant nei kad dėl tiesioginio smūgio. Tačiau, kaip nustatyta iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, E. S. puolė nukentėjusįjį, jį pargriovė, dėl suduodamų smūgių nukentėjusysis buvo priverstas savigynai užsidengti rankomis, todėl akivaizdu, kad visi sužalojimai, net ir ne nuo tiesioginių E. S. smūgių, buvo padaryti būtent jo veiksmais, t. y. tiek suduodant nukentėjusiajam, tiek jį pargriaunant. Skirtingai, nei nurodo apeliantas, M. K. parodymai neprieštarauja medicinos eksperto nustatytoms aplinkybėms, Vien tai, kad veide (išskyrus vieną nubrozdinimą lūpos raudonyje), galvoje nėra kitų sužalojimų, savaime nepatvirtina, kad jis nebuvo spardomas į galvą, kadangi sužalojimų neatsirasti galėjo dėl nukentėjusiojo gynybos ir galvos dengimosi rankomis.

17. Aukštesniojo teismo nuomone, iš nukentėjusiojo M. K., liudytojų R. Š., R. Š., V. M., taip pat įvykio nemačiusių, tačiau minėtų liudytojų aplinkybes po įvykio patvirtinusių liudytojų A. J., S. Ž., D. M. parodymų negalima daryti išvados, kad jų parodymai yra prieštaringi ir neobjektyvūs. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir tikslingai siekia apkalbėti nuteistąjį E. S. nebūto smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo viešoje vietoje, t .y. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo konkrečiu atveju liudytojai viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad E. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį M. K. viešoje vietoje, iš šių liudytojų taip pat galima daryti išvadą, jog aplinkiniams buvo demonstruojama nepagarba ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais netikėti. Priešingai, liudytojų L. S. (nuteistojo sutuoktinės), kuri buvo įvykio vietoje, parodymai prieštarauja kitų liudytojų, kurie neturi jokio intereso bylos baigtimi, parodymams, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino jos parodymus kritiškai kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių aplinkybių, t. y. kaip jos siekį padėti išvengti atsakomybės jos sutuoktiniui E. S.. Liudytojų A. S. (nuteistojo brolio) bei Ž. R. (nuteistojo draugo), kurie įvykio nematė, parodymai šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi jie patvirtino tik E. S. sužalojimus, kurie galėjo atsirasti grumtynių su nukentėjusiuoju metu, tačiau nei patvirtina, nei paneigia E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš liudytojų M. Š. ir I. C., kurios yra UAB „Briedžių medžioklė“ restorano darbuotojos, parodymų matyti, kad konflikto metu aplink buvo daug kitų žmonių, restorano terasoje buvę klientai žiūrėjo į gatvės pusę, kur vyko konfliktas, taip pat matė, kad du žmonės guli ant grindinio, taigi šie parodymai taip pat patvirtina viešosios rimties sutrikdymo faktą.

18. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. S. 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 19.00 val. viešoje vietoje – Kauno r., Karmėlavos mstl., Vilniaus g., ties namu Nr. 57, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikė iš automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipusį nukentėjusįjį M. K., kuriam tyčia kaire ranka sugriebė už kaklo, o dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, pastarajam po smūgio nustūmus, abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip tris kartus sudavė į veidą, ir šiam nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. odos nubrozdinimus abiejose rankose ir nugaroje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir nugaroje, nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonyje ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veika pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.

19. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas 11 kartų, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai E. S. skyrė BK 284 straipsnyje numatytą bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui.

20. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė MGL dydį, o tai lėmė baudos apeliantui paskyrimą, jos dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707), tačiau kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi E. S. nusikalstama veika padaryta 2017 m. rugpjūčio 30 d., todėl bauda jam turi būti skaičiuojama taikant 37,66 Eur MGL dydį.

21. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, tačiau nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. dėl netinkamai pritaikyto MGL dydžio (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. paskirtoji 65 MGL dydžio bauda prilyginta 3 250 Eur (trims tūkstančiams dviem šimtams penkiasdešimt eurų), ir laikyti, jog paskirtoji 65 MGL dydžio bauda atitinka 2 447,90 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 90 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.