Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovei J. K. ir jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui D. M. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, o institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant (po pertraukos), apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius

Ieškovė J. K. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio 2008-05-15, nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos išlaikymą sūnui G. kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. M. ieškinį pripažino iš dalies.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, o atsakovui sudaryti galimybę dalyvauti sūnaus auklėjime.

Civilinė byla nutrauktina.

Šalys – ieškovė J. K. ir atsakovas D. M., – atsižvelgdami į savo nepilnamečio sūnaus poreikius, savo turtinę padėtį, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečiam vaikui – sūnui G. M. teiktino išlaikymo dydžio ir laikotarpio, jo nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims paaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis, gyvenamoji vieta gali būti keičiami (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., LR CK 3.201 str.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Institucija, tyrusi abiejų šalių gyvenimo sąlygas, nustatė, kad ieškovė turi patenkinamas gyvenimo sąlygas, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, atsakovas gyvena skyrium ir neprieštarauja dėl to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, vaikas yra mažametis, savo nuomonės neišsakė. Teikė patikslintą išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, o atsakovui sudaryti galimybę dalyvauti sūnaus auklėjime

Nors Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, o pagal LR CPK 380 str. 2 d. nuostatas vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais, tačiau šalių sūnus yra mažametis ir savo nuomonės VTAS atstovui pareikšti negalėjo.

Atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių sūnus, šalims gyvenant skyrium, gyvena kartu su motina, nekeičiant jam įprastos gyvenamosios vietos, taikos sutartis dalyje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove bei susitarė, kad atsakovui nebus kaip nors kliudoma bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime (taikos sutartimi taip pat aptarė ir bendravimo bei dalyvavimo vaiką auklėjant minimalią tvarką), tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio sūnaus teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, jam gyvenant kartu su motina bus užtikrintos, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių sūnus G. M., gimęs 2008-05-15 (7 b.l.), gyvena kartu su ieškove, specialių poreikių neturi, atsakovas gyvena skyrium. Jis yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad šiuo metu dėl sveikatos būklės būtų pripažintas nedarbingu, nedirba (22 b.l.), nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, gyvenamąjį būstą jam suteikia giminaitė (23 b.l.), turi 4 1971-1984 metų gamybos transporto priemones (24 b.l.).

Ieškovė yra bedarbė, jai mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (9, 17 b.l.), nuosavybės teise valdo ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys nesklebtini), dalį žemės sklypo, esančio ten pat (12-16 b.l.).

Šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo mokėjimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus dėl šalių turtinės padėties ir jų nepilnamečio vaiko poreikių, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad neatlygins vienas kito patirtų bylinėjimosi išlaidų, o išlaidas valstybei atlygins atsakovas (LR CPK 94 str. 2d.).

Ieškovei pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.) esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui, o dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 2013-01-24 teismo nutartimi (18 b.l.) atidėjus 144,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, taikos sutartimi šalims susitarus vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, atsakovui įsipareigojus teikti išlaikymą 250,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina viso 59,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) žyminio mokesčio: 23,00 Lt ( 250,00 Lt x 12 mėn. = 3.000,00 Lt x 3 proc. = 90,00 Lt x 25 proc. = 22,50 Lt) ir 36,00 Lt (144,00 Lt x 25 proc.) (LR CPK 96 str.). Iš atsakovo taip pat išieškotina 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

2013-02-04 teismo nutartimi (30-31 b.l.) iki teismo sprendimo priėmimo buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo sūnui laikinas materialinis išlaikymas, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 94 str., 96 str, 140 str. 3d., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Patvirtinti šalių - ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. šalys susitaria nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. K., jos gyvenamojoje vietoje;

1.2. atsakovas D. M. įsipareigoja mokėti sūnui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po du šimtus penkiasdešimt litų (250,00 Lt), pradedant nuo 2013 m. liepos 1 d. ir tęsiant iki G. M. pilnametystės 2026 m. gegužės 15 d., indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

1.3. ieškovė J. K., priimdama dėmesin sunkią atsakovo D. M. dabartinę turtinę padėtį ir jo turimas pajamas, sutinka su atsakovo pasiūlyta sūnaus G. išlaikymui skirta 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) litų suma ir atsisako savo reikalavimų likusioje ieškinio dalyje. Ieškovė J. K. taip pat įsipareigoja nekliudyti tėvui D. M. lankyti sūnų G. ir bendrauti su juo jam patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20 val. vakaro;

1.4. šalys susitaria, kad D. M. išlaikymą sūnui G. mokės į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 dienos;

1.5. šalys susitaria, kad jų turėtos teismo išlaidos tenka kiekvienai iš šalių, o pašto išlaidas apmoka atsakovas D. M.;

1.6. šalys susitaria, kad ši taikos sutartis gali būti vykdoma ir priverstinai, teismui išduodant vykdomąjį raštą.

2. Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 59,00 Lt žyminio mokesčio, 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui.

3. Civilinę bylą Nr.2-342-356/2013 nutraukti.

4. Panaikinti 2013-02-04 teismo nutartimi Nr.2-342-356/2013 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš D. M. sūnui G. M..

5. Šios nutarties kopijas įteikti šalims (per jų atstovus) ir institucijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.