- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- eI-996-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00038-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R.A. B., P. W.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R.A. B. ir P. W. McClain skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai R.A. B. ir P. W. McC. (toliau –ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau –ir NŽT Kauno skyrius) 2016 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 8SD-6130-(14.8.94) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-3445-(9.5) (toliau –ir Sprendimai, Skundžiami raštai).
Šalies argumentai
Skunde ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog 1997-10-03 Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. V. bei jo sutuoktinės A. V. įpėdinės B. J. McC. ir R. A. B. kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, prašydamos pripažinti, kad iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą -(duomenys neskelbtini),T Kauno skyrius, atsižvelgdamas į Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, šiuos faktus pripažino. Vadovaujantis 2011-06-22 protokoliniu sprendimu, buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.
Nurodė, jog 2016-10-12 NŽT Kauno skyrius informavo pareiškėjus, kad NŽT Rizikų vertinimo departamentas, atlikęs Nuosavybės teisių atkūrimo byloje (toliau –ir Atkūrimo byla) parengtų Išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių teisėtumo vertinimą, konstatavo daugiau nei prieš 5 metus priimto 2011-06-22 protokolinio sprendimo dėl faktų nustatymo nepagrįstumą ir įpareigojo pareiškėjus per 3 mėnesius kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo, pateikti NŽT tai įrodančius dokumentus. 2016-11-09 pareiškėjai pateikė NŽT skundą dėl 2016-10-12 sprendimo, kurį 2016-11-24 sprendimu Tarnyba atmetė.
Pareiškėjų atstovo nuomone, Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Tvirtino, jog nepagrįstai buvo sustabdyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, nes nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, jog iki 1940 m. žemės nacionalizacijos A. V. nuosavybės teise valdė 12 ha žemės plotą -(duomenys neskelbtini),, o A. V. - 31,7224 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), dvare Atkūrimo byloje pakako, atsakovas, priimdamas sprendimus pažeidė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –ir Atkūrimo įstatymas) 9 straipsnio, 10 straipsnio 4 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose.
Nurodė, jog pareiškėjams nebuvo pateiktas Sprendimuose minimas NŽT neva atliktas B. J. McC. ir R. A. B. vardu parengtų Išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo ir paskaičiuotų verčių teisėtumo vertinimas bei 2016-10-11 NŽT direktoriaus pavedimas NŽT Kauno skyriui atlikti patikrinimą, Sprendimuose nenurodytas teisinis pagrindas. NŽT Sprendimais nustatė pareigą kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo praėjus daugiau kaip 19 metų nuo pareiškėjų kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokie veiksmai pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus, taip pat gero valdymo bei konstitucinius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Pareiškėjų atstovas pažymėjo, jog Sprendimai yra nemotyvuoti, neaiškūs. Atsakovo anksčiau priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pretendentams natūra remiantis tais pačiais dokumentais, nėra panaikinti, taip pat nėra panaikintas 2011-06-22 NŽT protokolinis sprendimas. Jo nuomone, ginčas kyla dėl nuosavybės teisių atkūrimo apimties. Nors atsakovas neginčija buvusių savininkų dalies žemės valdymo (duomenys neskelbtini),, tačiau Skundžiamais sprendimais nepagrįstai buvo išaiškinta kreiptis dėl visos žemės valdymo faktų nustatymo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsakovas atsiliepime ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD- 6130-(l4.8.94) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. ir A. V. iki 1940 m. turėtą žemę“ pagrįstai informavo pareiškėjus, kad jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini),, Kaune, bei A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 31,7262 ha žemės (duomenys neskelbtini), nes įvertinus buvusių savininkų Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius, taip pat Kauno apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, jog nepakanka duomenų dėl tokio kiekio žemės nuosavybės teisių atkūrimo minėtose vietose. Pažymėjo, jog Atkūrimo byloje vėliausi J. V. ir A. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra Finansų misterijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygos, kuriose įrašyta, jog J. V. valdė (duomenys neskelbtini),7,9901 ha sklypą, o A. V. (duomenys neskelbtini), valdė 3,1720 ha žemės. Pažymėjo, jog 1940 m. rugpjūčio 7 d. Berlyne Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje atašė patvirtintas aktas apie tai, kad J. V. nurodė esantis 12 ha žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovo nuomone, nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl tik teismui nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, juo būtų galima remtis.
Tvirtino, jog Nacionalinė žemės tarnyba, atlikdama buvusių žemės savininkų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros teisėtumo vertinimą, nustačiusi, jog yra būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę faktų, pagrįstai ir teisėtai 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD- 6130-(l4.8.94) pareiškėjams šią teisę išaiškino, 2016 m. spalio 12 d. NŽT direktoriaus raštu Nr. 8SD-6130-(14.8.94) nuosekliai išdėstė motyvus, pagrindžiančius pasiūlymą kreiptis į teismą, pratęsė teritorinio skyriaus rašte nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą iki 6 mėnesių. Pareiškėjai, pasinaudodami skundžiamuose raštuose išdėstytais pasiūlymais, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl minėtų juridinę reikšmę faktų nustatymo, todėl Skundžiamų raštų panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjams nesukels, administracinė byla nutrauktina arba sustabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla.
Skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. spalio 12 d. rašto Nr. 8SD-6130-(14.8.94) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 1SS-3445-(9.5) teisėtumo ir pagrįstumo.
NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD-6130-(l 4.8.94) informavo pareiškėjus, kad jie per 3 mėnesius turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kaune, bei A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 31,7262 ha žemės (duomenys neskelbtini),ir pateikti tai įrodančius dokumentus NŽT Kauno skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjai, pasinaudodami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, NŽT Kauno skyriaus 2016 m. spalio 12 d. raštą Nr. 8SD- 6130-(l 4.8.94) per įgaliotą atstovą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai. Šioje byloje Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1SS-3445-(9.5) jų skundas nebuvo tenkintas, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl jų gyvenamosios vietos Jungtinėse Amerikos valstijose, suteikiant galimybę realizuoti sąlygas dėl kreipimosi į teismą, NŽT Kauno skyriaus rašte nurodytas 3 mėnesių terminas buvo pratęstas iki 6 mėnesių.
Nagrinėjamos administracinės bylos ir Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 535-p kopijų duomenimis nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusių savininkų J. V. ir A. V. iki 1940 m. turėtą žemę Kauno mieste ir Kauno apskrityje.
Byloje nustatyta, jog pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą B. J. McC. (pareiškėjas P. W. McC. yra jos teisių perėmėjas) ir R. A. B. 1997m. spalio 3 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jų motinos A. V. iki 1940 m. valdytą žemę -32,2 ha (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje ir 795 kv. m. (duomenys neskelbtini), Kaune turėtą žemę, taip pat –į jų tėvo J. V. iki 1940 m. valdytą žemę- 120 000 kv. m. (duomenys neskelbtini), bei į 1893 kv. m. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), ( Atkūrimo byla, I dalis, b. l. 103-110).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų susirinkimo 2011-06-22 protokolu buvo pripažinta, J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė viso 12 ha (tame tarpe 7,9901 ha) žemės (duomenys neskelbtini),, o A. V. iki 1940 m. žemės nuosavybės teise valdė 31,7262 ha (tame tarpe 3,1720 ha) žemės (duomenys neskelbtini), dvare. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-06-22 protokolu pripažintų faktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų pagrindu buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į ginčo žemę. Dėl A. V. valdytos žemės buvo priimti sprendimai, kuriais pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į 5,2738 ha, o dėl 15, 298 ha minėtos savininkės valdytos žemės parengtos Išvados lygiaverčiams miško sklypams gauti. Dėl J. V. žemės buvo priimti sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į 1,3480 ha, dėl 3,8395 ha parengtos Išvados lygiaverčiams miško sklypams gauti.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyrius atliko Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. išvados Nr. 8IP-282 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos B. J. McC. vardu; 2015 m. kovo 27 d. išvados Nr. 8IP-301 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos R. A. B. vardu; 2015 m. kovo 30 d. išvados Nr. 8IP-301 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos B. J. McC. vardu; 2015 m. kovo 30 d. išvados Nr. 8IP-300 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtos R. A. B. vardu (toliau - ir Išvados), parengimo ir paskaičiuotų verčių teisėtumo patikrinimą ir 2016-09-26 Pažymoje Nr. 1KA-17-(9.4.) padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistų susirinkimo 2011 m. birželio 22 d. protokole nepagrįstai pripažinta J. V. nuosavybės teisė į 12 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini),, Kaune, o A. V. į 31,7262 ha plotą valdytą (duomenys neskelbtini), Kaune. Išvados patikrintos, remiantis NŽT Trakų skyriaus, kuriam jos buvo perduotos nuosavybės teisių realizavimui, 2016-02-04 raštu Nr. TR 1211-( 5.34), teritoriniam skyriui suabejojus Išvadose paskaičiuotų verčių teisėtumu. Šio patikrinimo pagrindu NŽT direktorius 2016-10-11 pavedimu nurodė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjui informuoti buvusių savininkų teisėtus paveldėtojus apie būtinumą kreiptis į teismą dėl aukščiau nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai 2017 m. balandžio 20 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12 ha žemės (duomenys neskelbtini),, Kauno apskrityje bei, kad A. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 31,7262 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Minėto pareiškimo pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-14631-924/2017, kuri nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjai realizavo Skundžiamuose raštuose nurodytą galimybę kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria atsakovo atstovės teismo posėdyje išdėstytai pozicijai, jog teisinių pasekmių pareiškėjams šioje byloje skundžiamų raštų panaikinimas nebesukurs, nes jie pasinaudojo atsakovo išaiškinta teise kreiptis į teismą dėl Skundžiamuose raštuose nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šių teisės normų sisteminė analizė bei susiformavusi teismų praktika leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009, nutartys administracinėse bylose Nr. A552-1828/2012, A492-704/2013). Konkrečiu atveju darytina išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pasinaudojo teise kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, Skundžiami raštai teisinių pasekmių nebesukurs, tolimesnis bylinėjimasis pagal šios bylos dalyką yra neperspektyvus.
Tačiau net ir laikant, jog pareiškėjams Skundžiamų raštų panaikinimas sukels teisines pasekmes, jų panaikinimui nėra pagrindo žemiau išdėstytais motyvais.
Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –ir Atkūrimo įstatymas) 9 straipsnyje nurodyta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (1 dalis); piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2d.). Ši nuostata iš esmės įtvirtinta ir Lietuvos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 13 punkte, kuriame nuosavybės teisės atkuriančiai institucijai suteikta teisė vertinti nuosavybės teisių dokumentus, o pripažinus, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūlyti piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Tvarkos 12 punkte pateiktas detalizuotas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašas. Tvarkos 108 punkte įtvirtinta nuostata, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius, kurie buvo priskirti šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal turto buvimo vietą, vadovaudamiesi Tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais bei žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatytais dokumentais.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai (aktuali 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) įpareigoja minėtą instituciją ir jos teritorinius skyrius dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką nuosavybės teisių į žemę srityje (6.1p.), organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (6.4p.), atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (7.15p.).
Aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatos patvirtina atsakovo teisę ir pareigą vykdyti patikrinimus, susijusius su valstybinės žemės kontrole, tame tarpe ir Nuosavybės teisių atkūrimo srityje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, iškilus abejonėms dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal byloje esančius dokumentus, turėjo teisėtą pagrindą atlikti patikrinimą ir jo išvadų pagrindu stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka pasiūlant pretendentams į buvusių savininkų J. V. ir A. V. žemę ir jų teisių perėmėjams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Konkrečiu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog atlikus aukščiau nurodytų Išvadų teisėtumo patikrinimą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriui 2016-09-26 Pažymoje Nr. 1KA-17-(9.4.) konstatavus jų neteisėtumą, buvo pasiūlyta informuoti buvusių savininkų paveldėtojus dėl būtinumo kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepriimti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų. Šio siūlymo pagrindu NŽT direktorius 2016-10-11 pavedimu Nr. 1PAV -555-(1.8.) ir 2016-10-21 pavedimu Nr. 1PAV-554-(1.8) nurodė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjui informuoti buvusių savininkų teisėtus paveldėtojus apie būtinumą kreiptis į teismą dėl aukščiau nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taip pat nurodė Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniams padaliniams nepriimti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų iki teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi iš esmės minėtu pavedimu buvo sustabdyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir apie tai pareiškėjai skundžiamais raštais informuoti. Teismo vertinimu, skundžiami raštai buvo priimti kaip patikrinimo metu atliktų veiksmų pasekmė.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas skundžiamų raštų nepagrįstumą iš esmės siejo su procedūriniais pažeidimais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, tvirtino, jog skundžiami sprendimai nemotyvuoti, nenurodytas teisinis pagrindas, jiems nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo atliktas nuosavybės teisių atkūrimo duomenų patikrinimas, be to, nebuvo supažindinti su patikrinimo rezultatais.
Viešojo administravimo įstatymas (8 straipsnis) administraciniam aktui kelia bendrus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Šio straipsnio 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t.y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ ( žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/14).
Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte įtvirtinta nuostata, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nagrinėjant administracinę bylą, nustatyta, jog atsakovas pripažįsta tinkamais nuosavybės teisių atkūrimui archyvinius dokumentus (Finansų misterijos Mokesčių departamento archyvinio fondo, Kauno miesto II rajono mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojų 1940 m. registracijos knygų išrašus), pagal kuriuos nustatyta, jog J. V. valdė (duomenys neskelbtini),7,9901 ha sklypą, o A. V. (duomenys neskelbtini), valdė 3,1720 ha žemės. Šia apimtimi pakanka dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui ir jų užteko Skundžiamų raštų surašymo metu, dėl to šalys ginčo nekelia, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstas pareiškėjų atstovo argumentas dėl Skundžiamuose raštuose nurodyto per didelio žemės kiekio, dėl kurio siūloma kreiptis į teismą nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų raštų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016). Tokių duomenų byloje nėra.
Teismas pritaria pareiškėjų skunde išdėstytai pozicijai, jog Kauno miesto skyriaus 2016 m. spalio 12 d. rašte Nr. 8SD-6130-(14.8.94) nebuvo aiškiai nurodytas teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės dėl kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau Tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 1SS-3445-(9.5) nuosekliai ir motyvuotai išdėstytos siūlymo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo faktinės aplinkybės ir priežastys, susijusios su konkrečia nuosavybės teisių atkūrimo byla, nurodytas teisinis pagrindas, taigi skundžiami raštai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog po skundžiamų raštų priėmimo, pareiškėjai kreipėsi dėl to į bendros kompetencijos į teismą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėjai suprato nurodytų skundžiamų raštų turinį ir esmę, turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių byloje esamais dokumentais (nuosavybės teisių atkūrimo eigos patikrinimo rezultatais ir su tuo susijusiais dokumentais), todėl viešojo administravimo subjekto trūkumai, kurie galėjo būti padaryti, prieš priimant skundžiamus raštus, buvo ištaisyti, ginčo kontekste jie vertinami kaip mažareikšmiai, formalūs, nesudarantys pagrindo jų panaikinimui.
Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl dokumentų pakankamumo, tinkamumo, jų apimties nuosavybės teisių atkūrimui Nuosavybės teisių atkūrimo byloje bus nustatytos civilinėje byloje. Pareiškėjų argumentai dėl to, kad atsakovas nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose, pareiškėjams kreipiantis į bendros kompetencijos teismą, nėra reikšmingi šiai bylai. Byloje pakanka duomenų procesinio sprendimo priėmimui Skundžiamų raštų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo požiūriu, nenustatytas bylos sustabdymo pagrindas, numatytas ABTĮ 100 str., todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovės nuomone dėl bylos sustabdymo.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas akcentavo Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų 2011-06-22 susirinkimo protokolo, kuriuo buvo nutarta pripažinti, jog J. V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė viso 12 ha (tame tarpe 7,9901 ha) žemės (duomenys neskelbtini),, o A. V. iki 1940 m. žemės nuosavybės teise valdė 31,7262 ha (tame tarpe 3,1720 ha) žemės (duomenys neskelbtini), dvare, sprendimo svarbą, aplinkybes, jog priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovas patvirtino juridinius faktus, dėl kurių nustatymo nurodė kreiptis į teismą.
Teismo vertinimu, 2011-06-22 protokolas ir juo nustatytos aplinkybės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo procese, teisines pasekmes sukuria sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie ginčijami Atkūrimo įstatymo18-19 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įstatymas (ABTĮ 55 str.) suteikia teisę atsakovui kreiptis į teismą ar inicijuoti viešo intereso gynimą. Atsakovo atstovė patvirtino, jog išnagrinėjus civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, priklausomai nuo priimto sprendimo toje byloje, bus užbaigiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra arba kreipiamasi dėl viešo intereso gynimo, inicijuojant sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimą, todėl pareiškėjų atstovo nurodyti argumentai, jog nenuginčyti anksčiau priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nesudaro pagrindo skundo tenkinimui.
Pareiškėjai tvirtino, jog ilgą laiką neatkuriant nuosavybės teisių, yra pažeidžiami jų teisėti interesai ir lūkesčiai, tačiau šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos, siejant ją su atsakovo veiksmų neteisėtumu priteisimo, o pagal pareikštus reikalavimus nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundas nepagrįstas, todėl nėra pagrindo Skundžiamų raštų panaikinimui ir pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinimui ( ABTĮ 40 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų R. A. B. ir P. W. McC. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.