- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2-272-239/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai ikisantuokinę pavardę „Leščauskytė“; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 19 mėn., t.y. nuo 2013-04-25 iki 2014-11-25, po 600 Lt per mėn., iš viso 11400 Lt; nustatyti, kad atsakovas su šalių nepilnamečiu vaiku bendrauja netrukdomai, dalyvaujant ieškovei, apie tai informavęs ieškovę prieš dvi dienas.
Ieškinyje nurodė, jog santuoką sudarė 2012-11-16 Elektrėnų sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, o santuoka iširo 2012-11-29, kai atsakovas pradėjo atlikinėti bausmę pataisos namuose. Nuo to laiko šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, tarpusavio ryšys nutrūko. Atsakovui pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, ieškovė jau laukėsi jų kūdikio. Gimus vaikui, atsakovas nei karto neprisidėjo prie jo išlaikymo, vaiką yra matęs tik kelis kartus, labai retai paskambina ir pasiteirauja, kaip sekasi. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu D. L. buvo metukai su puse. Mergaitė sparčiai auga, pradeda vis tvirčiau vaikščioti, todėl nauji rūbai bei avalynė jai reikalingi kiekvienam metų laikui. Augant vaikui keičiasi ir maisto racionas. Vystymosi metu jo organizmas reikalauja dar daugiau maistinių medžiagų, todėl išlaidos maistui sudaro nemažą pinigų sumą per mėnesį. Be to, mergaitė yra labai guvi, domisi aplinkiniu pasauliu, todėl ieškovė stengiasi kuo labiau praplėsti jos akiratį naujais edukaciniais žaislais bei knygelėmis. Išlaidos maistui sudaro 250 Lt/mėn., komunalinėms paslaugoms - 55 Lt/mėn., drabužiams – 100 Lt/mėn., avalynei – 70 Lt/mėn., patalynei, rankšluosčiams, higienos reikmenims – 20 Lt/mėn., lavinimui (edukaciniai žaidimai, knygelės ir kt.) – 55 Lt/mėn., laisvalaikiui (teatras, kinas, gimtadieniai) – 60 Lt/mėn., žaislams (stalo žaidimai, konstruktoriai ir kt.) – 50 Lt/mėn., laisvalaikio priemonėms (paspirtukas, dviratis, riedučiai ir kt.) – 35 Lt/mėn., atostogoms (išvykos ir kt.) – 50 Lt/mėn., vitaminams, vaistams – 50 Lt/mėn., kirpyklai – 20 Lt/mėn., skalbimo priemonėms – 15 Lt/mėn., sauskelnėms – 200 Lt/mėn., darželiui (nuo 2015-09-01) – 220 Lt/mėn.; iš viso – 1250 Lt/mėn. (362,03 Eur/mėn.). Ieškovės pajamas sudaro 640 Lt socialinė pašalpa, jai pragyventi padeda jos tėvai, pas kuriuos ieškovė su dukra šiuo metu ir gyvena. Atsakovas į ieškovės raginimus prisidėti prie vaiko išlaikymo nereaguoja. Apie jo pajamas ieškovė informacijos neturi, tačiau jis sakęs, kad pataisos namuose dirba. Kadangi prie vaiko išlaikymo ieškovas neprisidėjo nuo pat vaiko gimimo, todėl yra susidaręs įsiskolinimas už 19 mėnesių, skaičiuojant po 600 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 11400 Lt (3301,69 Eur). Atsakovas nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinęs, atsakovo gyvenimo būdas yra nesuderinamas su gera morale ir vaiko auklėjimu, todėl atsakovo bendravimas su vaiku turėtų vykti dalyvaujant mamai E. L..
Santuokoje šalys dalintino, bendros sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio registruto turto neįgijo, namų apyvokos daiktus jau pasidalino, ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, prašo po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – Leščauskytė.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad per teismo paskirtą susitaikymo laikotarpį niekas nepasikeitė, t.y. atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad mažina prašomo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 150 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimo dydį – iki 950 Eur (19 mėn. po 50 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui dydžiu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka dėl santuokos nutraukimu dėl jo kaltės, sutinka kad nepilnametis vaikas gyventų su ieškove bei sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Taip pat nurodė, kad ieškinys dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas. Vaikas dar labai mažas, jo poreikiai nedideli, todėl per 19 mėnesių ieškovė negalėjo jo priežiūrai išleisti iš atsakvo prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumos. Išlaikymo įsiskolinimą galėtų pripažinti tik jei jis būtų skaičiuojamas po 20 Eur per mėnesį. Nepilnamečio vaiko išlaikymui galėtų skirti po 60 Eur per mėnesį, kadangi atlikdamas laisvės atėmimo bausmę daugiau neuždirba.
Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant. Pateikė išvadą (b.l. 29-30), kurioje nurodyta, kad ieškovė E. L. su dukra D. L. gyvena ieškovės motinai priklausančiame vieno kambario su visai patogumais bute, bendrabučio tipo name, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, šviesu ir tvarkinga, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. E. L. pagrindinis pragyvenimo šaltinis – socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Pasak E. L., dukra gimė nepilnai išnešiota, todėl yra silpnesnės imuninės sistemos, linkusi dažnai sirgti peršalimo ligomis, o daugelis vaistų ir priemonių imuninei sistemai stiprinti yra nekompensuojami. Be to mergaitė yra stebima kardiologų, kartą per metus vyksta jų konsultacijai. D. L. nepaliekama kitų asmenų priežiūrai, tik esant būtinumui 2-3 valandoms su vaiku pasilieka ieškovės mama. Mergaitę aplanko selenlis A. S. ir krikštatėvės A. S. iš atsakovo pusės, o jį patį mergaitė matė tik kelis kartus, artimo ryšio nėra. Skyrius siūlė sprendžiant vaiko D. L., gim. 2013-04-25, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitus klausimus, priimti sprendimus, kurie labiausiai tenkintų geriausius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Šalių santuoka sudaryta 2012-11-16 Elektrėnų sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 117 (b.l. 9). Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10)
Šalys sutiko, kad santuoka faktiškai iširusi dėl to, kad A. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Prezumpcija (lot. presumption) – tam tikros prielaidos, faktų laikymas įvykusiais, tikrais, kol neįrodoma kitaip.
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, atsakovas A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Subendrinus šias bausmes su 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme A. L. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyniems metams ir šešiems mėnesiams. A. L. nusikaltimus padarė tyčia, todėl pripažintina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo ir santuoka, sudaryta 2012-11-16 Elektrėnų sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 117, laikytina iširusia dėl atsakovo A. L. kaltės.
Nutraukus santuoką šalims paliekamos pavardės: A. L. – L., E. L. – ikisantuokinė L..
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. nuostatas.
2014-12-29 Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. 20.2-610 nurodoma, kad šalių nepilnametis vaikas auga su ieškove namuose, kuriuose sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos; nepilnametis vaikas yra tik kelis kartus matęs tėvą (atsakovą), todėl artimo ryšio nėra.
Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t.y. ieškove E. L. (CK 3.174 str.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių dukra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), šalims teismo posėdyje sutarus dėl šio reikalavimo, nustatytina, kad A. L. su dukra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja dalyvaujant ieškovei E. L., susitikimų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su ieškove (CK 3.170 str., 3.175 str.).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).
Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas yra šalių vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 10), todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Aplinkybę, kad šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri, padedant jos tėvams, ir išlaiko vaiką, patvirtina ieškovės ir jos atstovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, to neneigė ir atsakovas.
Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje (b.l. 1-6) nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikia apie 362,03 Eur (1250 Lt) per mėnesį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mažina prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 150 Eur per mėnesį.
Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, tiksliai paskaičiuoti visų vaiko išlaikymui reikalingų lėšų neįmanoma, vaikas sparčiai auga, todėl keičiasi ir jo poreikiai.
Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį matyti, jog šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 11-13), atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba Pravieniškių pataisos namuose, jo pajamas nuo 2013 m. gruodžio mėn. sudaro apie 27,12 Eur per mėn. (b.l. 47-48), ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, viso – 185,28 Eur (639,75 Lt) per mėnesį (b.l. 14).
Taigi, konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.
Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas dėl 150 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.
Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-04-25 iki 2014-11-25 (iki ieškinio parengimo teismui dienos), t.y. už 19 mėn., po 173,77 Eur (600 Lt), iš viso – 3301,67 Eur (11400 Lt). Teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti iki 50 Eur per mėn., iš viso – 950 Eur.
Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog nuo vaiko gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini), atsakovas visiškai neprisideda prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Byloje duomenų, paneigiančių anksčiau nurodytus ieškovės paaiškinimus, nėra, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo yra tenkintinas visiškai.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Bylos duomenimis, šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neįgijo bei bendrų kreditorinių prievolių neturi.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-05 sprendimu Nr. (1.7.)-S-4120-4670 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis, 177,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 9,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutartimi (b.l. 21) atsakovui A. L. taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177, 178, 270, 375-386 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012-11-16 Elektrėnų sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 117, santuokos liudijimas AA Nr. 389314, dėl A. L. kaltės.
Nutraukus santuoką A. L. palikti pavardę – L., E. L. – L..
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. L..
Nustatyti A. L. bendravimo su dukra D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką: A. L. su dukra D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja dalyvaujant E. L., susitikimų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su E. L..
Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-12-01, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013-04-25 iki 2014-11-25.
Pavesti E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. L. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. L. 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – A. L. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiam vaikui D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutartimi A. L. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.