Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. V. gynėją ir nukentėjusiąją, prašiusius kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., tarp 20 ir 24 val., būdamas neblaivus, aptikęs savo žmoną T. V., J. N. namuose, Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), įtaręs ją neištikimybe su kartu girtavusiais J. N. ir S. V. ir dėl to supykęs, su pertraukomis tyčia sudavė J. N. rankomis ir kojomis 22 smūgius į galvą, po 5 – į krūtinę ir nugarą, metaliniu strypu sudavė 2 smūgius į pakaušį, 1 į krūtinę, 2 į juosmenį, 2 kartus užšoko ant gulinčio J. N.; Taip padarė jam daug įvairių sužalojimų, nuo kurių visumos nukentėjusysis nusikaltimo padarymo vietoje mirė.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. D., abu neblaivūs, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, J. N. namuose, supykę ant S. V. (A. V. įtaręs žmoną neištikimybe su juo, o G. D., kerštaudamas dėl savo nepilnametės sesers, buvusios S. V. sugyventinės mirties) sudavė pastarajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., tarp 20 ir 24 val., suradęs savo žmoną T. V. J. N. namuose girtaujančią su S. V. ir J. N., supykęs ant jos sudavė jai daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas įvairius sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdė T. V. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį pakeisti – A. V. veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Kasatorius skunde nurodo, kad teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Jis mano, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepatikrino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. V. veiksmus, nors dėl to ir nebuvo apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog A. V. smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo dėl to, kad rado savo žmoną gulinčią lovoje, o vėliau pasislėpusią spintoje, kartu su pusiau išsirengusiais vyrais; šios aplinkybės buvo realus pagrindas įtarti žmoną neištikimybe, o tai laikytina dideliu susijaudinimu, nes nuteistasis buvo sunkiai įžeistas ir net negalėjo nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Todėl teismas turėjo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti, kaip nužudymą labai susijaudinus (BK 130 straipsnis).

Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, jog kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau, kasatoriaus manymu, tokia išvada yra deklaratyvi, nes nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, apibūdinamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą ir dėl žmonos neištikimybės nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantys nukentėjusiųjų veiksmai; tai pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę, motyvavo tuo, kad jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra minimali už tokį nusikaltimą numatytos sankcijos riba. Tačiau BK 129 straipsnio 1 dalis numato bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo, t. y. minimali bausmė buvo penkeri metai, todėl buvo galimybė, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirtą bausmę sumažinti sankcijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. V. veika kvalifikuota neteisingai, bausmė paskirta neatsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, todėl ir prašoma pakeisti teismų sprendimus.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde (T. 10, b. l. 46–47), be kita ko, nesutikdamas su jam paskelbtu nuosprendžiu, prašė sumažinti bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, nutartyje konstatavo (T. 10, b. l. 67–71), kad A. V. yra paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra minimali už tokį nusikaltimą numatytos sankcijos riba, ir apeliacinio teismo kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, neturi teisinio pagrindo skirti švelnesnės negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės.

A. V. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurią jis padarė 2005 m. liepos 19 d. Tuo metu galiojo BK 129 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Naujoji šios dalies redakcija, kurioje numatyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas nuo septynerių iki penkiolikos metų, įsigaliojo tik nuo 2007 m. liepos 21 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija – Žin., Nr. 81-3309). Todėl lieka neaišku, kokia įstatymo redakcija vadovavosi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, padarydama išvadą, kad A. V. negalima skirti švelnesnės nei sankcijoje numatyta bausmės. Ar tai, kad jam negalima skirti žemesnės nei penkeri metai bausmės, jei ne – tai negalimas bausmės švelninimas nuo septynerių iki penkerių metų, turėjo būti nutartyje tinkamai motyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui yra keliami griežti reikalavimai: nutartis turi būti aiškus, logiškai nuoseklus, teisiškai pagrįstas ir įtikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas apie pirmosios instancijos teismo išvadas, jų pagrįstumą, byloje surinktų įrodymų išsamumą ir kt. Skundžiamoji apeliacinio teismo nutartis neatitinka minėtų reikalavimų. Taigi šioje situacijoje, esant tokiems neaiškumams dėl taikytos BK 129 straipsnio redakcijos, kasacinio teismo kolegija negali padaryti tinkamos išvados, ar kasatoriaus apeliacinis skundas buvo tinkamai išnagrinėtas, o palikus galioti tokią nutartį būtų pažeistos nuteistojo įstatymų garantuotos procesinės teisės. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kasacinio skundo kitų argumentų

Priimdama sprendimą panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali pasisakyti dėl kitų kasatoriaus paduoto kasacinio skundo argumentų, todėl, vadovaujantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jie paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį dėl A. V. apeliacinio skundo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.