- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-816-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t.y. kad N. S. nuo 1994-03-29 sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, ir nuo 2004-03-30 įgijo nuosavybės teisę į šias buto ir ūkio pastato patalpas.
Nurodė, kad nuo 1972 metų dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“. Trakų rajono LDT VK 1980-06-19 sprendimu Nr. 208 Vilniaus geležinkelio distancijai buvo perduotas gyvenamasis namas, techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksu 1A1p, su ūkiniais pastatais, esančiais Dzūkų g. 2, Lentvaryje, Trakų rajono savivaldybėje. Šiame gyvenamajame name pareiškėjui buvo skirtas gyventi vieno kambario butas Nr. 4, kuris šiuo metu techninės apskaitos byloje pažymėtas ne kaip atskiras butas, bet kaip buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos indeksais: kambarys 2-5, 22,05 m² bendro ploto, virtuvė 2-6, 7,78 m² ploto ir tambūras 2-7, 2,22 m² ploto. Taip pat pareiškėjas naudojosi 1/3 dalimi ūkinio pastato, pažymėto indeksu 6I1ž. Jokio dokumento, kurių pagrindu jam buvo skirtos šios patalpos VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ neišliko, tačiau šiomis patalpomis bei ūkiniu pastatu jis naudojasi iki šiol. Pagal 1993-02-17 pirkimo-pardavimo sutartį jis privatizavo greta esantį 32,38 m² bendro ploto vieno kambario butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Jo naudojamų patalpų – buto Nr. 4 – tuo metu privatizuoti jam neleido, tačiau jam buvo leista ir toliau naudotis minėtomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis. VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus kelių ruožo 1994-03-28 leidimu Nr. 67 pareiškėjui N. S. buvo leista privatizuoti ir butą Nr. 4. Tačiau VĮ Registrų centras šį butą apjungė su pareiškėjo jau privatizuotu butu Nr. 2 ir tokiu būdu jau dviejų kambarių buto bendras plotas padidėjo iki 64,43 m². Pasikeitus gatvės namų numeracijai g. 2 tapo g. 8. Pareiškėjas nurodė, kad iki šiol jo naudojamo buto patalpos - kambarys 2-5, 22,05 m² ploto, virtuvė 2-6, 7,78 m² ploto ir tambūras 2-7, 2,22 m², taip pat ūkinis pastatas 6I1ž – nėra privatizuotos nei jo, nei trečiųjų asmenų vardu, nors jis šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo 1994-03-29. Per šį laiką niekas nepareiškė pretenzijų į minėtas patalpas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai. Nustatė faktą, kad N. S. nuosavybės teisę į buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas – kambarį, techninės apskaitos byloje pažymėtą 2-5, 22,05 m² bendro ploto, virtuvę, techninės apskaitos byloje pažymėtą 2-6, 7,78 m² ploto ir tambūrą, techninės apskaitos byloje pažymėtą 2-7, 2,22 m² ploto, taip pat ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. 7994-0029-3045, techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 6I1ž, užstatytas plotas 26 m², įgijo 2004-03-30 pagal įgyjamąją senatį.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas faktiškai nuo 1994-03-28 sąžiningai pradėjo valdyti pareiškime nurodytas patalpas, šis turtas nėra įregistruotas kito asmens vardu, o pareiškėjas su šiuo turtu visą laiką elgėsi kaip to turto savininkas. Byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad kiti asmenys turi kokias nors teises į pareiškėjo valdomą turtą. Kadangi N. S. valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuo 1994-03-28, t.y. ilgiau kaip 10 metų, teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti faktą, jog jis nuosavybės teises į buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas – kambarį, virtuvę ir tambūrą, taip pat ūkio pastatą, įgijo 2004-03-30 pagal įgyjamąją senatį.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-29 sprendimą ir pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų įregistravęs valdomą turtą, t.y. buto dalį, kurią 1994-03-28 leidimu Nr. 67 buvo leista privatizuoti, bei ūkio pastatą 6I1ž, nuosavybės teisės į buto dalį, t.y. patalpas, pažymėtas indeksais 2-5, 2-6, 2-7, neįregistruotos, todėl pareiškėjui neįgijus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pagal specialų Butų privatizavimo įstatymą, jis liko viešosios nuosavybės objektu. Nurodo, kad pareiškėjas šalia esančio buto laiku neprivatizavo, o naudojosi minėta buto dalimi, ūkiniu pastatu kaip valstybės turtu – neteisėtai. Pareiškėjas valdymo teisės į daiktą neįgijo, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre, todėl pareiškėjo valdymo senaties terminas pasibaigė 2003-07-01, o nuo 2003-07-01 pareiškėjas turėjo įregistruoti daikto valdymo faktą, to nepadarius, valdymas neteisėtas.
Teismas neišsiaiškino, kieno buvo valdomas minėtas turtas.
Apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuoti suinteresuoti asmenys, kurie apelianto manymu, gali turėti interesą, tai – Trakų rajono savivaldybė bei AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Atsiliepimas
Pareiškėjas N. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad nurodyta buto dalis ir ūkinis pastatas pradėti valdyti 1994 m., kai 1964 m. Civilinis kodeksas to nenumatė.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pasibaigė valdymo senaties terminas.
Nurodo, kad apie bylą buvo paskelbta Trakų rajono laikraščiuose teismo įpareigojimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad nuo 1980-06-19 Lietuvos geležinkelių Vilniaus kelių ruožas valdė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 134,1 m², gyvenamasis plotas 102,53 m²) (b.l. 7-8), kuris pastarajam buvo perduotas Trakų rajono deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980-06-19 sprendimu Nr. 208 (b.l. 7-8). Šiame name esantis 32,38 m² bendro ploto vieno kambario butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 223) buvo parduotas pareiškėjui (b.l. 9-12). Namo adresas g. Nr. 2 į g. Nr. 8 buvo pakeistas Trakų rajono Lentvario m. deputatų tarybos 25-os sesijos sprendimu 1993 metais (b.l. 13).
Iš VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus kelių ruožo 1994-03-28 leidimo matyti, kad pareiškėjui N. S. Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 metų sausio 19 d. sprendimu Nr.K 7-4 priedėlį buvo pagerintos gyvenamosios sąlygos ir jam papildomai skirtas šalia esantis 32,03 m² bendro ploto butas Nr. 4, o 1994 m. kovo 28 VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus kelių ruožo leidimu leista šias patalpas privatizuoti (b.l. 14). Duomenų apie tai, jog patalpos buvo privatizuotos byloje nėra. Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis šias patalpas ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 6I1ž, kuris nepertraukiamai valdo nuo 1993 metų, įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Pagal Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normas, taip pat kitas su įgyjamosios senaties institutu susijusias Civilinio kodekso normas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Civilinio kodekso 4.22, 4.68 straipsniai; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Civilinio kodekso 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Civilinio kodekso 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Civilinio kodekso 4.68, 4.71 straipsniai). Daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalimi įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus.
Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra visos penkios sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti. Su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais dėl šių sąlygų kolegija sutinka, jų atskirai neanalizuoja. Tačiau kolegija laiko, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo ar nėra kliūčių, numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 d., dėl kurių negalima įgyti nuosavybės teisės, o būtent ar butas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Dėl nurodyto pirmos instancijos sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo, kadangi teismas netinkamai taikė nurodytą materialinės teisės normą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).
Kolegija laiko teisingu teismo sprendimo motyvu, kad butas nepriklauso ir jo nevaldo AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes tokia priklausomybė ar valdymo teisė nėra registruota nekilnojamojo turto registre (b.l. 29-32), o taip pat iš šios bendrovės rašytų raštų matyti, kad ji pati neigia savo tiek nuosavybės, tiek valdymo teisę į butą (b.l. 21-24). Dėl nurodyto apelianto argumentas, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, yra atmestini, nes sprendimas niekaip neįtakoja šios bendrovės teisių ir pareigų.
Tačiau kolegija sprendžia, kad teismas neišaiškino aplinkybės, ar butas nepriklauso Trakų rajono savivaldybei (administracijai), nes tokių netiesioginių duomenų, kurie būtų pagrindas nagrinėti tokį klausimą byloje yra. Nors nekilnojamojo turto registras neduoda konkrečių nuosavybės Trakų rajono savivaldybės vardu registruotų duomenų, tačiau iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007-07-18 rašto Nr. 2(DC)-303 (b.l. 23) matyti, jog tam tikru laiku butas, esantis name g. 2 (dabar 8), buvo perduotas Trakų rajono savivaldybei Lentvario m. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 1950-06-12 iki 1993-02-17 buvo Lentvario miesto vietos taryba. Minėti duomenys teismo nėra įvertinti ir patikrinti nagrinėjant bylą, dėl jų nėra pasisakyta teismo sprendime. Esant tokiems duomenims daryti išvada, kad byloje priimamas sprendimas gali įtakoti Trakų rajono savivaldybės (administracijos) teises ir pareigas, todėl administracija turėtų būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, kuri taip pat galėtų pasisakyti dėl pareiškimo motyvų, o esant reikalui pateikti įrodymus apie buto priklausomybę vienam ar kitam asmeniui. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“.
Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti pirmos instancijos padarytų pažeidimų - įtraukti į bylą suinteresuotą asmenį apeliacinės instancijos teisme, tą turi padaryti pirmos instancijos teismas, bei suteikti tokiam asmeniui pasinaudoti visomis teisėmis, numatytomis Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje bei kitose proceso kodekso straipsniuose, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo, yra svarstytinas klausimas dėl ūkinio pastato įgijimo pareiškėjo nuosavybėn būdo. Iš pareiškime pateiktų argumentų galima būtų spręsti, jog pareiškėjas nuosavybės teisę į ūkio pastatą neva įgijo privatizuodamas butą kaip jo priklausinį, tačiau jis prašo nustatyti nuosavybės teisę į šį pastatą pagal įgyjamąją senatį, nors dėl pastato tokio įgijimo šiuo pagrindu nenurodo aplinkybių. Atvirkščiai nurodo, jog ūkio pastatu naudojosi, kaip ir privatizuotu butu nuo apsigyvenimo name g. 8, tačiau jam nuosavybės teisė į jokį ūkio pastatą po buto privatizavimo nebuvo registruota, nors pastatu naudojasi iki šiol. Pareiškėjas turėtų sukonkretinti savo pareiškimą taip, kad pareiškimo (ieškinio) dalykas atitiktų pareiškimo (ieškinio) pagrindą, apsispręsti ar į ūkio pastatą prašo pripažinti nuosavybę, kaip privatizuotą su butu (buto priklausinys), ar pagal įgyjamąją senatį, nurodant aplinkybes atitinkančias paskutiniam įgijimo būdui.
Taip pat į bylą reikalinga pateikti ir teismui ištirti duomenis apie patalpų, į kurias nustatinėjamas nuosavybės faktas, statusą ir paskirtį, tai galėtų būti nekilnojamojo turto registro duomenys, savivaldybės sprendimai, kadangi iš pareiškėjo pateiktos buto techninės apskaitos bylos nuorašo matyti, kad yra tam tikrų duomenų apie butų 2 ir 4 sujungimą į vieną butą (b.l. 18-19), tačiau šių duomenų nepakanka daryti minėtai išvadai, todėl reikalingi kiti įrodymai, nes tokia išvada turėtų reikšmės sprendžiant pareiškėjo reikalavimą.
Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl Civilinio proceso kodekso 532 straipsnio pažeidimo, nes reikalavimas paskelbti spaudoje yra įvykdytas, ką patvirtina byloje esanti teismo nutartis ir laikraščiai (b.l. 38-39, 41-42). Nepagrįstas apelianto argumentas ir tai, jog pareiškėjo valdymo teisės patalpomis neišviešinimas trukdo teismui nustatinėti nuosavybės faktą. Kaip jau minėta nuosavybės pagal įgyjamąją senatį faktą apsprendžia aukščiau nurodytų 5 sąlygų visetas, tarp kurių valdymo fakto išviešinimas nėra įvardijama kaip būtina sąlyga.
Dėl išdėstyto, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 d. 2 p.) ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.