Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1080-800/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-1080-800/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42193-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. P., L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1080-800/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42193-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.12.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,kaltinamiesiems A. P., L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Alytaus m. sav., nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

- (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 (šešių) MGL dydžio, tai yra 228,00 Eur bauda su 107,16 Eur, konfiskavimu;

- (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

- (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteista 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

- (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 40 ( keturiasdešimties) parų areštu (bausmė atlikta);

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., veikdamas bendrininkų grupe su L. S., įgijo ir realizavo didelės vertės turtą - UAB „Savitas Stilius“ priklausančius pinigus, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (sukčiaujant), o būtent: laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.11 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.02 val., per du kartus iš L. S. įgijo 9 579,00 eurus, iš kurių 800,00 eurų pasiliko sau bei likusius pinigus realizavo, t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau nei 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.02 val., šalia autobusų stoties pastato, esančio Prienų m., Vytauto g. 11, nenustatytas pinigų sumas perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o po to ir D. C..

Kaltinamasis A. P. prisipažino pilnai ir parodė, kad viskas vyko gana seniai. 2017 m. paskambino A. R. ir pasakė, kad jam reikalinga DnB banko sąskaita. Jam perdavė L. DnB sąskaitą ir jis pasakė, kad neužilgo bus pervesti pinigai. Arlandas yra pažįstamas. Neužilgo jis paskambino ir pasakė, kad yra perversti pinigai į sąskaitą ir kad reikia nuvykti juos nuimti. Tuo metu nesakė, kokia pinigų suma yra pervesta. Jis su L. suderino, kad ji duotų savo sąskaitą. Jai neaiškino, kad bus pervesti pinigai. Taip pat ir jam niekas nesakė, iš kur ir kaip bus pervesti pinigai. Nuvyko į banko filialą Alytuje, L. nuėjo į banką ir nuėmė pinigus. Ji nuėmė apie 5 000 eurų. Tuo metu jis su A. kalbėjo telefonu ir jam pasakė, kad L. pinigus nuėmė bei pasakė jam, kad daugiau pinigų nėra galimybės nuimti. Tuomet jam pasakė, kad reikia važiuoti į Prienus ir perduoti pinigus kažkokiam vyrui. Taip pat nupasakojo, kaip minėtas vyriškis atrodo. Tą pačia dieną nuvažiavo į Prienus ir pinigus perdavė Vytauto g. 11. Pinigus atėjo atsiimti vienas asmuo, jis jam nepažįstamas. Perdavė visus pinigus, kuriuos buvo nusiėmę. Pasiliko 100 eurų taksi. Jam buvo pasakyta, kad galima pasilikti pinigų taksi, kad galėtų nuvažiuoti iki Kauno. Perdavę pinigus, susitarė su taksistu, kad nuvežtų iki Kauno, iki „Megos“. Ten nuėjo iki DnB banko ir L. nuėmė likusius pinigus. Viskas vyko tą pačią dieną. Nuėmė apie 5 000 eurų. Iš Kauno grįžo iki Prienų ir jis paskambino bendradarbiui D. bei paklausė, ar negalėtų parvežti iš Prienų. Jis sutiko ir atvyko su kitu draugu N. Tuo metu 5 000 eurų turėjo su savimi. D. atvažiavo su kitu draugu ir juos paėmė su L. ir vežė į Alytų. A. pasakymu pinigus perdavė D. D. pažinojo. Jo pavardė yra C. Nežino, ar D. su A. buvo susitarę, tačiau kiek supranta, kad A. D. atidavė skolą. Pradžioje nežinojo, kad pinigus reikės paduoti D. Bevažiuojant pinigus padavė D. Su L. iš 5 000 eurų pasiliko po 800 eurų. Grįžę į Alytų, išsiskirstė. Pradžioje, kai prašė sąskaitos, tai sakė, kad bus pervesti lažybų pinigai iš lažybų sąskaitos, bet kai pasakė, kad bus didelė suma, tai suprato, kad bus pinigai iš sukčiavimo. Tuo metu toks pinigų įgijimo būdas jį tenkino. A. R. bendravo su D. C. ir tokiu būdu jis su juo susipažino. Iš pradžių nieko nežinojo apie jį, bet vėliau D. pasakė, kad A. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šio įvykio metu žinojo, kad A. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Suprato, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu.

L. S., veikdama bendrai su A. P., įgijo ir realizavo didelės vertės turtą - UAB „Savitas Stilius“ priklausančius pinigus, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (sukčiaujant), o būtent : laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 12.54 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.28 val. iš UAB „ Savitas Stilius“ „ DNB“ banko sąskaitos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į savo „DNB“ banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), per tris kartus gavo 11 000 eurų ir pinigus realizavo, t. y. laikotarpiue nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.11 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.02 val., išgryninusi 5 419 eurų sumą „DNB“ banko filiale, esančiame Alytuje, Pulko g. 5, ir 4 960 eurų sumą DNB“ banko filiale, esančiame Kauno m., Islandijos pl. 32, išgrynintus pinigus perdavė A. P..

Kaltinamoji L. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad buvo su A., kai jam paskambino A. ir pasakė, kad reikia sąskaitos. Tuo metu turėjo DnB sąskaitą ir pasakė, kad sąskaitą duos. Tuo metu su A. P. kaip ir gyveno kartu. A. nepažino. Kokia pinigų suma bus pravesta, iš pradžių nežinojo. Tik pasakė, kad reikia nueiti į DnB banką. Kai pasakė, kad reikia sąskaitos, tai suprato, kad pinigai bus įgyti sukčiavimo būdu, nes žinojo, kad A. įkalinimo įstaigoje. Ji davė sąskaitą, A. paskambino A. ir pasakė, kad reikia nueiti į banko filialą Alytuje ir nuimti pinigus, bus pravesta apie 5000 eurų. Ji nuėjo į banką, pasiėmė pinigus, o A. palaukė. Atėjus, pinigus perdavė A. ir jis toliau bendravo su A. A. jiems liepė nuvažiuoti iki Prienų ir perduoti tuos pinigus. Jie pasiliko apie 100 eurų taksi. Važiavo abu. Nuvažiavus į Prienus, A. perdavė pinigus žmogui, kuris laukė. Jo nepažinojo. Tuomet A. vėl paskambino ir pasakė, kad bus dar vienas pavedimas, bet liepė važiuoti ne į Alytų, o į Kauną. Su taksi nuvažiavo iki Kauno. Ten vėl pravedė apie 5 000 eurų, gal šiek tiek mažiau, ir juos nuėmė. Išėjusi, pinigus padavė A. Tuomet taksi nesutiko jų vežti iki Alytaus. Tuomet A. paskambino D. C., kuris tuo metu buvo jų bendradarbis. D. atvažiavo su draugu, kurio žinojo tik vardą, - N. Įlipo į automobilį, su A. pasiliko po 800 eurų, o kitus perdavė D. Grįžus į Alytų, D. juos paleido prie Alytaus „Maximos“. D. su N. nuvažiavo, o jie su A. taip pat išsiskyrė. Per tą dieną į jos DnB sąskaitą buvo patekę apie 10 000 eurų. Pirmą kartą pasakė, kad bus pervesta 5 000 eurų. Tuo metu nuėmė maksimalią leistiną sumą, kadangi limitas buvo 5 000 eurų. Tą pačią dieną vėl nusiėmė pinigų, tačiau jau Kaune. Nežino kodėl Kaune dar leido nusiimti, kadangi Alytaus filiale galėjo nusiimti 5 000,00 Eur. Kai Prienuose atidavė pinigus, tai tik tuomet jie buvo informuoti, kad reikia važiuoti į Kauną nusiimti pinigų. Pripažįstu, kad bendra suma buvo 11 000 eurų. Pati R. nepažinojo. Su R. bendravo A. Suprato, kokia yra ši pinigų gavimo, pervedimo schema ir suprato, kokiu būdu jie gauti. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo paaiškino, kad bandys grįžti į darbovietę ir sąžiningu darbu ketina atiduoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. P. ir L. S. parodymų jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, kaltais prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

- 2017 m. rugsėjo 30 d. liudytojos J. S. parodymai, kad yra UAB „Savitas stilius“, įm. k.145307460, registruotos adresu Vilniaus g. 126, Šiauliai, direktorė ir savininkė. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 11:00 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną, numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos tyrėju K. R.. Jis jai skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyriškis paklausė, ar ji neturi įtarimų apie tai, kad nuo banko sąskaitų yra vagiami pinigai. Jai atsakius, kad neturi įtarimų, jis toliau jos klausinėjo, ar ji turi kodų generatorių ir ar jis nepavogtas bei pasiūlė pasitikrinti banko sąskaitą, ar nėra pavogti pinigai. Atsakė, kad grįš į darbovietę ir pasitikrins banko sąskaitas. Grįžusi į darbovietę, per elektroninę bankininkystę pasitikrino banko sąskaitas ir pamačiusi, kad jokie pinigai nuo sąskaitų nėra pavogti, paskambino policijos tyrėju prisistačiusiam vyriškiui. Jam pasakė, kad pinigai nepavogti. Tada šis vyriškis jos pradėjo klausinėti, kaip ji atsijungia nuo elektroninės bankininkystės, ar nepalieka kompiuterio neatsijungusi nuo elektroninės bankininkystės, bei pasakė, kad tuoj pat su ja susisieks banko darbuotojas. Netrukus ji sulaukė kito skambučio į tą patį savo telefono numerį, tačiau skambinančiojo asmens telefono numerio jau nerodė. Jai atsiliepus į skambutį, skambinęs vyriškis prisistatė esantis banko apsaugos darbuotojas ir jai pradėjo aiškinti, kad yra bandoma prisijungti prie jos banko sąskaitos, bei vardinti IP kodus iš kur yra bandoma prisijungti. Toliau minėtas vyriškis paklausė, ar ji turi banko išduotą kodų generatorių ir jos paprašė padiktuoti prie banko sąskaitos prisijungimo kodus. Šiam vyriškiui padiktavo elektroninės bankininkystės kodus. Pokalbio metu vis prisijungdavo asmuo prisistatęs policijos tyrėju, kuris aiškindavo, kad vyksta tyrimas ir kad visa informacija apie banko sąskaitas nutekėjo iš vieno banko darbuotojo. Asmuo, prisistatęs banko darbuotoju, toliau liepė pasiimti popieriaus lapų ir užsirašyti IP adresus, bankų sąskaitų numerius ir asmenų vardus bei pavardes, kurie bandė prisijungti prie jos banko sąskaitos. Jos ir jų pokalbis truko maždaug iki 16:25 val. Tai, kad yra apgauta suprato, kai jai paskambino jos sūnus ir dukra, kurie paaiškino, kad tai yra apgaulė, nes policijos tyrėjai neskambinėja. Tada ji iš karto paskambino į „DNB“ banką prašydama, kad būtų užblokuotos banko sąskaitos, bei apie tai pranešė policijai. Nuvykusi į „DNB“ banką bei išsiėmusi savo įmonės UAB „Savitas stilius“, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, pastebėjo, kad nuo jos įmonės sąskaitos į kitas bankų sąskaitas pervestos įvairios pinigų sumos ir kad tai padarė ne ji. Viso nuo jos įmonės banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 40 900 eurų. Prie jos įmonės banko sąskaitos, be jos, su elektronine bankininkyste galėjo prisijungti tik įmonės buhalterė A. Ž., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kiek žino, jį tą dieną niekam pinigų nepervedinėjo. Nuo įmonės banko sąskaitos buvo nuimti ne visi pinigai. Kiek suprato, visų nuimti pinigų paprasčiausiai galbūt nespėjo. Su tais pačiais jos padiktuotais elektroninės bankininkystės kodais kartu prisijungiama ir prie jos asmeninės banko „DNB“ sąskaitos, tačiau nuo asmeninės banko sąskaitos pinigai nuimti nebuvo. Dėl šio įvykio jos įmonei padaryta 40 900 eurų turtinė žala ( I t., b. l. 34-37, 99-102).

- 2019 m. gegužės 2 d. liudytojo D. C. parodymai, kad A. R. pažįsta labai senai, buvo geri draugai. Kurį laiką buvo nustoję bendrauti, bet jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, draugystė atsinaujino. A. R. jam atveždavo pinigų, ką nors nupirkdavo. A. R. šiuo metu pats atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nuo kada atlieka bausmę nežino, bet jam „atsisėdus“, ryšį palaikė telefonu. Kadangi, atliekant bausmę, A. R. jam padėjo, jis irgi jam padėjo - siuntė pinigų, surasdavo „ragelį“, nupirkdavo SIM kortelių. A. P. taip pat pažįsta, jie kartu mokėsi, buvo bendradarbiai, sutarė gerai. L. S. pažįsta, jie buvo bendradarbiai, bet su ja retai palaikė ryšį. Kiek žino, A. P. ir A. R. yra pažįstami. Tikslios datos nepamena, gali būti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d., jam į mobiliojo ryšio telefoną, paskambino A. R. ir paklausė, ar jis iš Prienų negalėtų parvežti A. P. ir L. S. Sakė, kad jie neturi kuo grįžti į Alytų. Jis sutiko juos parvežti. Į Prienus važiavo kartu su draugu N. S.. A. P. ir L. S. parvežė į Alytų. Kažkuris iš jų jam davė pinigų, kokią sumą, negali pasakyti. Atrodo, kad A. sakė, kad tuos pinigus reikia perduoti kitiems. Jau neprisimena, ar tuos pinigus perdavė kažkam, ar siuntė, bet vykdė nurodymus, nelabai gilinosi nei iš kur tie pinigai, nei kam jam juos perduoti. Žino tik tiek, kad tuos pinigus pervedė kažkas į L. S. sąskaitą. Apie pinigus nieko neklausė. Jis už tai, kad perdavė ar persiuntė pinigus jokio atlygio negavo. Tai darė iš draugiškumo, buvo kaip paslauga A. R. Tuo metu nežinojo, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Jeigu būtų žinojęs, tai tikrai nebūtų padėjęs. Viskas paaiškėjo tada, kai prasidėjo problemos su policija, jam buvo pareikšti įtarimai, buvo sulaikytas. Jis nežinojo, kad A. užsiima sukčiavimais, buvo ne vienas atvejis, kai jis pas jį prašė paimti iš ko nors pinigus ir perduoti, sakydavo, kad ten jam grąžina skolas, kad pardavė kam nors mobilų telefoną ir panašiai. Sužinojęs, kad pinigai yra „nešvarūs“, t. y. gauti dėl telefoninio sukčiavimo, paskambino A. Paklausė pas jį, kodėl jį „pakišo“. Jis jam pasakė, kad ir pats buvo apgautas, jis prisipažino, kad buvo daromi „alio mama“, t. y. telefoniniai sukčiavimai, tačiau kas ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko, nieko nežino. A. R. konkrečiai nieko neįvardino. Dėl šito jis su A. R. susipyko, jie nebendrauja. Dar nori pasakyti, kad neprisimena iš kokių telefonų numerių jam skambindavo A., jis dažnai keisdavo numerius ( I t., b. l. 120-121).

- 2017 m. spalio 5 d. specialaus liudytojo N. S. parodymai, kad A. P., D. C. ir L. S. pažįsta. A. P. pažįsta nuo pirmos klasės, jie kartu mokėsi mokykloje ir draugavo, D. C. pažįsta per A. P., apie 7-8 metai. Mažiausiai žino L. S., ją yra matęs pora kartų ir net normaliai nėra bendravęs, ji būna su A. P., kiek jam žinoma, jie yra bendradarbiai. 2017 m. rugsėjo 29 d. dieną, žino, kad tai buvo penktadienis, galėjo būti 15.00 val. jam į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. (pavardės nežino), kuris, kiek jam žinoma, atlieka bausmę pataisos namuose. Iš kur A. žino jo telefono numerį, jis nežino, bet mano, kad jį jam davė D. C. A. yra matęs gal vieną kartą, kada į pataisos namus jo aplankyti vežė D. C. Paskambinęs A., paklausė, ar jis galėtų pasiimti D. C. ir su juo nuvažiuoti iki Prienų ir iš autobusų stoties paimti A. P. Sutiko nuvažiuoti ir pasiėmęs D. C. nuvažiavo į Prienus ir nuo autobusų stoties paėmė A. P. ir L. S. Paėmęs juos grįžo atgal į Alytų, grįžtant į Alytų, matė kaip A. P. padavė pinigus D. C., kokia pinigų suma ten buvo, nematė ir neklausė, taip pat neklausė, iš kur pas juos pinigai, o jie apie tai nieko ir nekalbėjo, pinigus padavė į rankas, dėl to nematė, ar pinigų buvo daug, ar mažai. Grįžus į Alytų, juos užvežė į autobusų stotį, kur jie visi trys išlipo iš automobilio. Kokia veikla - legalia, ar nusikalstama užsiima D. C., A. P. ir L. S., nežino ir jam tai neįdomu, kiek žino, jie visi yra dirbantys vienoje įmonėje, o jam svarbiausia, kad juos pavežiojęs jis užsidirbo papildomų pinigų ir tiek ( I t., b. l. 126-127).

- 2017 spalio 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo A. P. paimta 800 eurų (I t., b. l. 128-131).

- 2017 spalio 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamosios L. S. paimta 300 eurų ( I t., b. l. 132-134). 2018 m. sausio 12 d. iš įtariamųjų A. P. ir L. S. paimti pinigai grąžinti UAB „Savitas Stilius“ ( I t., b. l. 188-190).

- 2017 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Savitas Stilius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus pervesta 11 000 eurų, o būtent : 1. 2017 m. rugsėjo 29 d. 12. 54 val. pervesta 3 500,00 eurų; 2. 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.06 val. pervesta 2 500,00 eurų; 3. 2017 rugsėjo 29 d. 13.28 val. pervesta 5 000,00 eurų. (I t., b. l. 156-167).

- 2018 m. sausio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad L. S. iš UAB „Savitas stilius“ gautus pinigus išgrynino „DNB filialuose“ per du kartus, o būtent :1. 2017 m. rugsėjo 29 d. 13.11 val. išgryninta 5 419,00 eurų; 2. 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.02 val. išgryninta 4 960,00 eurų ( I t., b. l. 168-180).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalies dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu).

Be to, nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nurodė, kad suprato ir žinojo, kad pinigai pervesti į L. S. banko sąskaitą yra gauti sukčiaujant. Dalimi pinigų jis pasinaudojo, nes po pirmo pervedimo pasiliko apie 100,00 Eurų, o po antrojo pervedimo pasiliko su L. S. po 800,00 Eur. Toks pinigų gavimo būdas tuo metu jį tenkino.

Kaltinamoji L. S. kalta prisipažino pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nurodė, kad A. P. paprašius sąskaitos pinigams pervesti iš karto suprato, kad pinigai į sąskaitą bus pervesti sukčiaujant. Į jos sąskaitą, esančią DNB banke, buvo pervesta 11 000,00 Eurų suma, kurią ji per du kartus Alytuje ir Kaune esančiuose banko filialuose nuėmė. Dalimi nuimtų pinigų pasinaudojo ir pati. Pirmą kartą nuėmus pinigus pasiliko apie 100,00, o antrą kartą abu su A. P. pasiliko po 800,00 Eurų.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nusikalstamu būdu buvo gautas ir realizuotas didelės vertės turtas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (suprato, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir norėjo taip veikti), nusikalstama veika yra baigta.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji UAB „Savitas Stilius“ pareiškė civilinį ieškinį 19 000,00 Eurų sumai turtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 110-112). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš kaltinamųjų priteistina 11 000,00 Eurų suma. Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo ir realizavo ne 19 000,00 Eurų, o 11 000,00 Eur sumą. Būtent ikiteisminio tyrimo metu, bei bylą nagrinėjant teisme ir vertinant byloje esančius rašytinius, L. S. banko išrašus, UAB „Savitas Stilius“ pateiktus sąskaitų išrašus, neginčijamai nustatyta, kad į kaltinamosios L. S. sąskaitą per tris kartus buvo pervesta 11 000,00 Eurų suma. Turtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kurie ją privalo atlyginti ir atsako solidariai (BPK 109 str., CK 2.263 straipsnio 2 dalis.). Kaltinamieji pripažino ieškinį dalyje dėl 11 000,00 Eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamųjų buvo paimta 1 100,00 Eurų suma ir grąžinta nukentėjusiajai, civilinis ieškinys šia suma mažintinas iš kaltinamųjų priteistina 9 900,00 Eurų turtinės žalos ( I t., b. l. 184,186, 188-189).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tyčia, teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra ( II t., b. l. 5-8). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į kaltinamojo teistumą, darytina išvada, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už nusikalstamą veiką, dirbančiam kaltinamajam paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau atidėjus bausmės vykdymą, sudaryti jam galimybes įrodyti visuomenei savo norą pasitaisyti ir nenusikalsti, dirbant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tyčia, teista 4 kartus, teistumas neišnykęs, turinti galiojančių administracinių nuobaudų (II t., b. l. 19-81). Psichiatro įskaitoje nuo 2003 m (II t., b. l. 67-68). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į kaltinamosios teistumą, darytina išvada, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už nusikalstamą veiką kaltinamajai paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau atidėjus bausmės vykdymą, sudaryti jai galimybes įrodyti visuomenei savo norą pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti, dirbant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamieji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamiesiems skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (II t., b. l. 59-62, 142-146), vadovaujantis BPK 151 straipsnio 3 dalimi, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamosios L. S. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra priimtas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajai paskirta bausmė su kitu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkintas iš dalies, sumažintinas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 9duomenys neskelbtini) nutartimi skirto L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pinigines lėšas – 11 000,00 Eur, esančias AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, – leidžiant įskaityti į L. S. sąskaitą, esančią AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) Nr. (duomenys neskelbtini), gautas lėšas, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant L. S. iš AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimo pavedimus iš viso 11 000,00 Eur sumai į UAB „Savitas stilius”, juridinio asmens kodas 145307460, AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas, nustatant nuosavybės teisių apribojimo mastą 9 900,00 Eur sumai, kitomis sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis leidžiant L. S. laisvai disponuoti, ir šis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti nusikalstamu būdu padarytą žalą.

L. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams, įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti nusikalstamu būdu padarytą žalą.

UAB „Savitas Stilius“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. P. ir L. S. solidariai 9 900,00 (devynis tūkstančius devynis šimtus) Eurų turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Sumažinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi skirto L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į pinigines lėšas – 11 000,00 Eur, esančias AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, – leidžiant įskaityti į L. S. sąskaitą, esančią AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) Nr. (duomenys neskelbtini), gautas lėšas, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant L. S. iš AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimo pavedimus iš viso 11 000,00 Eur sumai į UAB „Savitas stilius”, juridinio asmens kodas 145307460, AB „DNB“ banko (šiuo metu Luminor Bank) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastą, nustatant nuosavybės teisių apribojimo mastą 9 900,00 Eur sumai, kitomis sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis leidžiant L. S. laisvai disponuoti, ir šį nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Živilė Janavičienė