Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-05-14 · Civilinė byla Nr. e2-4492-722/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-14
Bylos Nr.
e2-4492-722/2024
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00106-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
V. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4492-722/2024Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00106-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atstovei J. K. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovui V. Z. (toliau – ir atsakovas), jo atstovui advokatui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. Z. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. Z. 6 099,21 Eur žalos atlyginimą valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos baudų ir žalų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, jei tokių ieškovas turės bylos nagrinėjimo metu, sprendimui įsiteisėjus, išduoti vykdomąjį raštą.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžiojimą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje. Be to, administracinio nusižengimo protokolas V. Z. surašytas ir už tai, kad jis pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir 291 straipsnio 6 dalyje bei skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 800 Eur baudą be graižtvinio šautuvo „Savage 110“, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, be transporto priemonės ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, su nepažymėto ne mėgėjų žvejybos įrankio statomo tinklo iš valo 40x40 mm akylumo, 5 m ilgio, konfiskavimu, ir su vienerių metų teisės medžioti atėmimu. Nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pagal kurią V. Z. buvo kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą, pripažįstant V. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarė susitaręs su kitu asmeniu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padidinant pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtą baudą iki 1 000 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir ANK 291 straipsnio 6 dalį subendrino ir V. Z. paskyrė galutinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą, konfiskuojant graižtvinį šautuvą „Savage 110“, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu ir atimant teisę medžioti 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, jam paskiriant 800 Eur baudą su transporto priemonės „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena T. Z. atžvilgiu nutraukta, jo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą, todėl atsakovas privalo atlyginti 6 099,21 Eur padarytą žalą aplinkai (žalą laukinei gyvūnijai).

Žemesnės instancijos teismas

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje yra 5 metai pagal specialiame įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, ieškiniai dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali būti pareiškiami per 5 metus nuo tos dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės ir t. t. Protokolas atsakovui surašytas 2020 m. lapkričio 23 d., žala aplinkai paskaičiuota 2020 m. lapkričio 9 d. Nesutinka su atsakovo atstovo prašymu taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti, nes ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs 5 metų ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad žalą aplinkai privalo atlyginti ją padaręs asmuo, žala apskaičiuota pagal metodiką, ji iki šio laiko neatlyginta. Ieškinys paduotas nesuėjus senaties terminui, nes specialūs įstatymai numato 5 metų ieškinio senaties terminą. Jis nepraleistas. Sumedžiotas tauriojo elnio patinas, atsakovas nepateikė įrodymų, kad tai buvo jauniklis. Elniai veda jauniklius gegužės pabaigoje, birželio pabaigoje, jauniklis, sumedžiotas rugpjūčio 2 d., buvo maksimaliai 2 mėnesių ir galėjo sverti 8–10 kg. Dėl elnio patino sumedžiojimo administracine tvarka nubaustas atsakovas V. Z., T. Z. išteisintas, J. U. nenubaustas už neteisėtą sumedžiojimą. Departamento pareigūnai rado sumedžioto elnio skerdieną ir kraują, mėginius pateikė ekspertams, išvada – sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Anoniminis pranešėjas pranešė, kad stebėjo termovizorium ir matė, kad sumedžiotas elnio patinas. Temptas ir vežtas didelis žvėris, o ne vieno mėnesio amžiaus jauniklis, rasti dideli indai mėsai. V. Z. parodymai administracinių nusižengimų tyrimo metu buvo nenuoseklūs, jis trukdė tyrimui. Jei nušautas elniukas, jis turėjo vaikščioti su elne, tačiau buvo vienas. Solidari J. U. atsakomybė nenustatyta, nes jo vaidmens neteisėtame sumedžiojime nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys teismui paduotas praleidus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo pareiga įrodyti atsakovo kaltę, kuri apima neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kad atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Atsakovas sutinka, jog jo kaltę patvirtina įsiteisėjęs teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tačiau nesutinka su ieškovo paskaičiuotu 6 099,21 Eur žalos dydžiu. Departamentas nepateikia įrodymų, kad sumedžiotas tauriojo elnio patinas, atsakovas sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį iki 1 metų amžiaus. Departamento darbuotojai sumedžioto elnio nematė, tyrimas parodė, kad tai vyriškos giminės taurusis elnias (patinas, o ne patelė), gyvūno amžius nenurodytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jį nuvežė iki miško, keli elniai išėjo, jis nušovė arčiau buvusį elniuką jauniklį, jis buvo patinukas. J. U. atvažiavo paimti. (duomenys neskelbtini) įkėlė elniuką į bagažinę, jis buvo apie 80 kg, ragų neturėjo, buvo gumbiukai. Turi selekcininko pažymėjimą, žino apie gyvūnus. Mėsą dėjo į vieną 50–70 litrų talpą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, nes praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas neįrodė, kad sumedžiotas elnio patinas, įvykio vietoje nebuvo daug mėsos. Termovizoriaus nuotrauka neaiški, nenustatyta, kad fiksuotas tas elnias, kurį nušovė. Atsakovas, turintis selekcininko pažymėjimą, įvertino, kad tai buvo 1 metų jauniklis. V. Z. sąžiningai sumokėjo baudą. Jeigu teismas nuspręs ieškinį tenkinti, prašo sumažinti priteistą žalą, nes atsakovas neįgalus, nedarbingas, nevaldo dešinės rankos. Žala turėtų būti solidariai priteista ir iš J. U. dėl to, kad ir J. U. dalyvavo – gabeno, bendrininkavo. J. U. suprato, kad medžioklė neteisėta, padėjo doroti elnią. Žalą gamtai padarė du asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškiniu, ieškovo atstovės, atsakovo, jo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., nuo 20 val. iki 23 val., Jonavos r., Jonavos rajono medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini), neteisėtai medžiodamas, su graižtviniu šautuvu „Savage 110“, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, sumedžiojo taurųjį elnią, kai tai daryti yra draudžiama, iš sumedžiojimo vietos su J. U., jam priklausančiu automobiliu, išgabeno į J. U. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini, ir jį dorojo J. U. priklausančiame ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.2 ir 58.2.3 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje. Be to, administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. surašytas ir už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), apžiūrint V. Z. priklausančius ūkinius pastatus, lauke esančiame šaldytuve buvo rastas laikomas ne mėgėjų žvejybos įrankis statomas tinklas iš valo (40x40 mm akytumo, 5 m ilgio), nepažymėtas, kaip nustatyta Plombos aprašymo patvirtinimo bei Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje. Tuo jis pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir 291 straipsnio 6 dalyje bei skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 800 Eur baudą be graižtvinio šautuvo „Savage 110“, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, be transporto priemonės ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, su nepažymėto ne mėgėjų žvejybos įrankio statomo tinklo iš valo 40x40 mm akylumo, 5 m ilgio, konfiskavimu, ir su vienerių metų teisės medžioti atėmimu. Nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pagal kurią V. Z. buvo kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2021 m. liepos 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą, pripažįstant V. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarė susitaręs su kitu asmeniu (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padidinant pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtą baudą iki 1 000 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir ANK 291 straipsnio 6 dalį subendrino ir V. Z. paskyrė galutinę nuobaudą - 1 000 Eur baudą, konfiskuojant graižtvinį šautuvą „Savage 110“, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu ir atimant teisę medžioti dvejų metų laikotarpiui. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, jam paskiriant 800 Eur baudą su transporto priemonės „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena T. Z. atžvilgiu nutraukta, jo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl atsakovo neteisėtos veikos, tai yra neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio, aplinkai padarytos žalos (nagrinėjamu atveju laukinės gyvūnijos rūšiai padaryta žala už neteisėtai sumedžiotą taurųjį elnią) dydis – 6 099,21 Eur (2020 m. lapkričio 9 d. žalos aplinkai paskaičiavimas). Žala iki šiol nėra atlyginta. Žala aplinkai buvo paskaičiuota trims asmenims, tačiau teismui pripažinus kaltu dėl neteisėtai sumedžioto elnio atsakovą, Departamentas reiškia reikalavimą atlyginti aplinkai (laukinės gyvūnijos rūšiai) padarytą žalą iš atsakovo V. Z.. Departamentas 2022 m. vasario 4 d. atsakovui surašė ir pateikė pasiūlymą gera valia atlyginti 6 099,21 Eur padarytą žalą aplinkai, siūlydamas aplinkai padarytą žalą atlyginti geranoriškai per 40 dienų nuo pasiūlymo gavimo. Atsakovas aplinkai padarytos žalos iki nustatyto termino geranoriškai neatlygino, prašymo dėl mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.

Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. AAĮ 4, 9, 34 straipsniuose yra įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

Nustatant žalos dydį pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

CK 245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis).

Žala aplinkai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika. Pagal minėtos metodikos 6.1. punktą už sunaikintą tauriojo elnio patiną bazinis tarifas yra 5 070 Eur, taip pat taikomas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientas, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos“, porubrikėje „Indeksavimo koeficientai“ (žala laukinėms gyvūnų rūšims ir jų buveinėms 2020 metais buvo indeksuojama koeficientu 1,203). Dėl atsakovo neteisėtos veikos, tai yra neteisėto tauriojo elnio sumedžiojimo, aplinkai padarytos žalos dydis yra 6 099,21 Eur su indeksavimu (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6).

Liudytojo D. J. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kai aplinkos apsaugos pareigūnai gavo pranešimą iš anonimo apie neteisėtą medžioklę, tiriant įvykį V. Z. ir J. U. neigė dalyvavę medžioklėje, melavo, trukdė pareigūnams. Pareigūnai sprendė, kad sumedžiotas elnio patinas iš DNR tyrimo, iš termovizoriaus nuotraukų, kad gyvūnas su ragais, jo dydis virš kviečių, tai galėjo būti antrametis suaugęs elnias, galėjo sverti 80 kg, o ne kaip jauniklis apie 20 kg. Elnias buvo ne velkamas, o prie jo privažiuota automobiliu ir įkrautas į automobilį. Ar termovizorius sertifikuotas nežino, dėl nuotraukų datos negali pasakyti.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, fotolentelė) 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu J. U. sodyboje rastas kubilas neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio skerdienai, tačiau tai nėra ypatingai didelė talpa ar jos yra kelios. Tai, kad fiksuota tauriojo elnio sumedžiojimo vieta ir išvažinėtas rugių plotas bei automobilio protektorių žymės, automobilis VW „Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra be galinio duslintuvo bakelio (b. l. 10, 13), neįrodyta, kad sumedžiotas elnio patinas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. anoniminio asmens paaiškinimu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 22:30 buvo pastebėtas iš (duomenys neskelbtini) miško išeinantis patinas, kuris buvo su nenuvalytais ragais (pantų) fragmentais, pasigirdus 2 šūviams, pastebėti du žmonės, vaikščiojantys pamiške ta kryptimi, kur ganėsi minėtas elnias, žmonės, automobilis, buvo sekti kilus įtarimui dėl neteisėtos medžioklės, rasta kraujas, išvažinėtos provėžos vasarinių kviečių lauke, automobilio galinis dujų bakelis. Pateiktos termovizoriaus nuotraukos, kurios, kaip įrašyta fotolentelėje po nuotraukomis, padarytos 2020 m. rugpjūčio 2 d. 22:34, 23:57, 23:58 (b. l. 20, 21–23). Termovizoriaus nuotraukose matyti žvėris, didesnis, nei kviečiai, galimai su ragais, tačiau nematyti, kad žvėris kraunamas į automobilio bagažinę, kiek žmonių krauna elnią, nematyti, kokia tai teritorija, ar tas elnias kviečiuose yra tas pats V. Z. sumedžiotas 2020 m. rugpjūčio 2 d. taurusis elnias. Kaip matyti iš anoniminio pranešėjo paaiškinimo, jis 2020 m. rugpjūčio 2 d. naktį apie neteisėtą medžioklę, galimai sumedžiotą elnio patiną, sektą automobilį, bendruoju pagalbos telefonu pranešė 00:18 val., policijos pareigūnai sustabdė automobilį RENO, kurio vairuotojui įtarimų neturėjo, nuvyko į galimą sumedžiojimo vietą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos lydraščiu dėl tyrimų atlikimo buvo prašoma nustatyti, ar pateikti mėginiai yra to paties gyvūno, nustatyti gyvūno rūšį, amžių ir lytį (b. l. 34). 2020 m. spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjo prof. dr. (habil. p.) A. P. pažyma nustatyta, kad į užduotus klausimus ar pateikti mėginiai yra to paties gyvūno, nustatyti gyvūno rūšį, nustatyti gyvūno lytį, atsakyta, kad dviejų mėginių sekos turi 100 proc. sutapimų, yra identiškos, tiriamieji mėginiai yra tauriojo elnio patino (b. l. 35–36). Gyvūno amžius nenurodytas.

2021 m. gegužės 14 d. Kauno apylinės teismo Jonavos rūmų nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 5 psl., nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog neteisėtai buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad institucija pateikė žalos aplinkai apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog aplinkos elementas, kuriam padaryta žala – taurusis elnias. Žalos aplinkai skaičiavime nurodyta, kad nustatant žalos aplinkai dydį pritaikytas bazinis tarifas tauriojo elnio patinui, o apskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 6 099,21 Eur (b. l. 6). Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, jog neteisėtoje medžioklėje buvo būtent sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Priešingai, teismo posėdžio metu tiek liudytojas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino, jog buvo sumedžiotas tauriojo elnio jauniklis, kuris tilpo į automobilio bagažinę. Kadangi byloje nėra jokių kitų patvirtinančių aplinkybių, įrodančių, jog buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo, o žala gamtai paliekama nepriteistina ir žalos priteisimo klausimas nenagrinėjamas (b. l. 125). Minėta šio nutarimo dalis po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje nepakeista, nepanaikinta, žalos aplinkai atlyginimo klausimas Kauno apygardos teisme tai pat nebuvo išspręstas. 2021 m. gegužės 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjęs su jo pakeitimais 2021 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje (dėl V. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusižengimą padarė susitaręs dėl neteisėtai sumedžioto elnio patino gabenimo ir dorojimo su J. U. pripažinimo). Be to, apygardos teismas konstatavo, kad neteisėtai sumedžiotas vienas taurusis elnias, kuris, apygardos teismo vertinimu, didelės žalos gamtai nepadarė (b. l. 163).

V. Z. už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, trukdymą pareigūnams, jų klaidinimą 2020 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimu nubaustas 500 Eur bauda (b. l. 54–60).

Remdamasis viešai prieinamais interneto duomenimis ir ieškovo atstovės paaiškinimais apie tauriojo elnio jauniklių vedimo laiką (gegužės pabaiga, birželio pabaiga), apie galimą elniuko svorį 8–10 kg., apie tai, kad elniukai rugpjūčio mėnesį nevaikšto vieni, o vaikšto tik su motinomis, neturi ragų, apie elniuko ūgį – jog jis mažas ir turėjo nesimatyti kviečiuose, o termovizoriaus nuotraukoje užfiksuotas gyvūnas aukštesnis, nei kviečiai rugpjūčio mėnesio pradžioje, ir su ragais, teismas nedaro išvadą apie tai, kad atsakovas sumedžiojo tauriojo elnio patiną, o ne jauniklį. Tai, kad pamestas automobilio, kuriuo vežtas sumedžiotas žvėris, galinio duslintuvo bakelis, gyvūno sumedžiojimo vietoje rastas kraujas, išvažinėtas nemažas plotas kviečiuose, automobilio vežės, J. U. sodyboje rasta viena talpa galimai žvėries mėsai dėti, bei liudytojo D. J. parodymai teisme nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sumedžiotas tauriojo elnio patinas, o ne jauniklis.

Todėl, nors atsakovo paaiškinimais teismas netiki dėl to, kad jie subjektyvūs, gali būti melagingi, šioje civilinėje byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovas V. Z. neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurio amžius virš vienerių metų.

Nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, padaryta žala, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Teismas žalos aplinkai dydį 6 099,21 Eur sumažina, apskaičiuodamas žalą pagal jau paminėtą žalos aplinkai apskaičiavimo metodiką kaip už tauriojo elnio jauniklį ir nustato, kad atsakovas padarė 3 657,12 Eur žalą aplinkai ir ją priteisia iš atsakovo (3 040 Eur x 1,203 indeksavimo koeficientas = 3 657,12 Eur). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo veiksmai sudaro pagrindą netaikyti civilinę atsakomybę ir atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, mažinti priteistos žalos atlyginimą ar žalos visai nepriteisti (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys), o atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nevaldo rankos, žalos atlyginimo priteisimas iš esmės pablogintų jo padėtį. Nepateikti įrodymai apie šiuo metu esančią atsakovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, visą turtą, jo šeimos narių (sutuoktinės) pajamas, turtą, kad spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tam tikrai laikotarpiui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis). Ieškovo atstovė sutiko dėl sprendimo vykdymo atsakovui išdėstymo, kaip suprato teismas, visos 6 099,21 Eur žalos aplinkai priteisimo atveju. Todėl žalos atlyginimą dar sumažinti, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovui nėra pagrindo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti buvo praleistas terminas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš atsakovo valstybei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos aplinkai priteisimo iš atsakovo V. Z., nesprendė, kad žalą solidariai turi atlyginti V. Z. ir J. U., nes J. U. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą tauriojo elnio patino sumedžiojimą. Žala gamtai jau padaryta elnio sumedžiojimu, o ne jo mėsos gabenimu ir dorojimu. Todėl žala padaryta vieno atsakovo V. Z. ir pagrindo žalos atlyginimą solidariai priteisti iš V. Z. ir J. U. nėra (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, ieškiniai dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali būti pareiškiami per penkerius metus nuo tos dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau. Žala aplinkai padaryta 2020 m. rugpjūčio 2 d. Protokolas atsakovui surašytas 2020 m. lapkričio 23 d., žala aplinkai paskaičiuota 2020 m. lapkričio 9 d. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas nėra taikomas, šiuo atveju ieškinio senaties terminą numato specialus įstatymas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-556-790/2022). Todėl teismas atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio senatį netenkina, nes ieškovas 2024 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą nepraleidęs penkerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleistas pagal įstatymą. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 1 524,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. Prie 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. prašymų 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė sąskaitas faktūras 943,80 Eur (780 Eur su PVM), 290,40 Eur, 290,40 Eur sumoms, kuriose detalizuotas advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdis: ginčas dėl žalos, ieškinio įvertinimas, atsiliepimo į ieškinį surašymas (2024 m. vasario 14 d., 29 d. 973, 80 Eur), teisinės paslaugos, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. kovo 21 d. posėdyje (2024 m. kovo 15 d. 290,40 Eur (240 Eur su PVM)), teisinės paslaugos, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje (2024 m. balandžio 17 d. 290,40 Eur (240 Eur su PVM), viso T. Z. už V. Z. advokatų kontorai 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. pervedė 1 524,60 Eur. Byloje yra 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei nepriteisiamos iš ieškovo, atsakovo, nes neviršija 8,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 93 straipsnio 2 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškiniu reikštas reikalavimas dėl 6 099,21 Eur žalos priteisimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteista 3 657,12 Eur žalos suma, tai reiškia, kad patenkinta 59,96 proc., o atmesta 40,04 proc. ieškovo reikalavimų. Todėl atsakovas įgijo į 40,04 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 83 Eur žyminis mokestis pagal žyminio mokesčio skaičiuoklę priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į atsakovo atstovo teismui pateiktus duomenis, prie jų pridedamus dokumentus matyti, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Kadangi atmesta 40,04 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovas įgijo teisę į šią dalį sudarančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl iš ieškovui skirtų biudžeto lėšų (CPK 96¹ straipsnio 1 dalis) atsakovo naudai priteisiama 610,44 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti valstybei atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 657,12 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 12 ct) žalos aplinkai atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos baudų ir žalų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 3 657,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 610,44 Eur (šešių šimtų dešimties eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokant nurodytas sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė