- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-579-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00162-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (Toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. nuteistas: Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Be to, nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Be to, nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
1.3. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.4. Be to, nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirta bausme, skirta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo.
1.5. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 20 d., pabaiga – 2021 m. kovo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 metai 9 mėnesiai ir 19 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio datos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuo 2018 m. lapkričio 14 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, be to, asmuo motyvuotai dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis M. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistasis M. P. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistąjį paleisti lygtinai bei nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus ir šių įpareigojimų vykdymo laiką.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino socialinio tyrimo išvados ir nutarime pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialius dokumentus, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Be to skunde nurodyta, jog nuteistasis atliko daugiau kaip ¾ visos paskirtos bausmės, šiuo metu bausmę atlieką paprastosios grupės sąlygomis, 2018 m. lapkričio 14 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis 20 kartų buvo baustas, kas, jo teigimu, prieštarauja nutarimui, kuriame nurodyta, jog bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine nuobauda buvo baustas 13 kartų. Skunde pažymima, jog šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo skatintas 4 kartus.
5.2. Nuteistasis M. P. nurodo, jog teismas pernelyg hiperbolizavo nuobaudų reikšmę lygtiniam paleidimui, nes didžiąją dalį pažeidimų nuteistasis yra padaręs dar suėmimo metu, o vėliau elgesys nuosekliai keitėsi. Nuteistasis kritikuoja padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus už kuriuos drausminių nuobaudų paskirta nebuvo, buvo apsiribota komisijos svarstymu, nuteistojo manymu, tokie įrašai nėra ir negali būti socialinės reabilitacijos priemonės. Nuteistasis pažymi, jog Drausmės komisijos posėdis, kaip nuobaudos rūšis, nėra numatytas. Pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl šių pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas. Drausminė komisija, kaip pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, turi teisę siūlyti skirti nuobaudą, tačiau jokių kitų įgaliojimų šiai komisijai nesuteikta. Šiuo aspektu nuteistasis teigia, kad Drausminė komisija, neturėdama pagrindo siūlyti skirti nuobaudą nuteistajam, taip pat neturėjo ir teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu bei tokiu būdu nuteistojo atžvilgiu taikyti įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones.
5.3. Nuteistasis M. P. skunde apygardos teismui nurodo, jog turi 8 klasių išsilavinimą, profesinės kvalifikacijos neturi, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. dirbo VĮ „M. A.“, nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. dirbo UAB „N.“, nuo 2018 m. gruodžio 7 d. dirba UAB „A.“, taip pat yra pateikęs pažymą dėl įdarbinimo pas ūkininką M. K.. Nuteistasis nurodo, jog nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais, socialinius ryšius palaiko su mama, seserimi, broliu ir drauge. Nuteistasis yra nevedęs, turi vaiką su buvusia drauge. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis buvo išleistas į 3 parų išvyką į Lietuvos Respublikoje esančius namus, išvykos metu pažeidimų nepadarė, į pataisos įstaigą sugrįžo laiku. Nuteistasis nurodo, kad jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo bei neatsakingo elgesio. Todėl, nuteistojo teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, jį dažnai aplanko ir palaiko socialinius ryšius. Nuteistasis nurodo, jog pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus, kuriuose nurodoma, jog nuteistasis privalo išmokėti 12 742,98 eurų, yra išmokėta – 581,22 eurų, kas rodo, jog jis savanoriškai dengia civilinius ieškinius.
5.4. Apeliantas skunde nurodo, kad paleistas lygtinai laikinai gyvens pas draugę ir jos tėvą, ir yra tai patvirtinantis raštas, todėl nėra jokių rūpesčių dėl nuteistojo gyvenamosios vietos pastovumo. Nuteistasis pažymi, jog pataisos įstaigoje narkotikų ar alkoholio faktų fiksuota nebuvo, taip pat nėra duomenų apie smurtinį elgesį apsvaigus, nors yra įrodymų, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nuteistasis puikiai supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams.
5.5. Skunde nuteistasis M. P. nurodo, jog nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, taip pat yra pozityviai nusiteikęs. Nuteistojo teigimu šias aplinkybe patvirtina tai, kad nuteistasis dirba, darbas jam nėra svetimas, be to nurodo, jog dirbo ir iki bausmės atlikimo pradžios.
5.6. Nuteistasis M. P. skunde pažymi, jog apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, teismas netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius.
5.7. Skunde nuteistasis M. P. taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys turi taikymo pirmenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, o ši taisyklė įvirtinta BVK 4 straipsnyje. Pagal šią BVK nuostatą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytos, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Šiuo aspektu nuteistasis taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniu Lietuva yra įsipareigojusi vadovautis Europos Sąjungos teisės normomis. Nuteistasis skunde nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra vienas iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pažeidimui bei skatinančių reintegraciją sutiekiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“.
5.8. Skunde nuteistasis nurodo, kad 2016 m. balandžio 16 d. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą, paskelbė savo 25-ąją bendrąją atskaitą, kurioje pažymėjo, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimą ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos būtų galima saugiai paleisti į laisvę, bent jau daugeliu atvejų. Nuteistojo manymu, skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. P. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą „OASys“ metodika, nuteistajam M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 49 balai. Iš jų 25 balai yra statiniai, 24 dinaminiai ir tai reiškia, kad vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Šiuo atveju toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
9. Nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas dėl nuteistajam 20 kartų paskirtų drausminių nuobaudų prieštarauja Komisijos nutarimui, kuriame nurodyta, jog nuteistasis M. P. drausmine nuobauda buvo baustas 13 kartų, iš dalies pagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net 20 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus ir jam buvo paskirtos 17 drausminių nuobaudų, tačiau kaip teisingai nurodo nuteistasis, drausmine nuobauda jis buvo baustas 13 kartų. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2019 m. gegužės 31 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nuteistajam M. P. buvo skirtos nuobaudos ir nors pagal pateiktą pažymą galima konstatuoti, jog drausmine nuobauda nuteistasis buvo baustas 20 kartų, tačiau šiame kontekste pritartina M. P. argumentui, jog BVK 142 straipsnyje tokios drausminės nuobaudos rūšies, kaip svarstymas drausminėje komisijoje, nenumatyta. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka, kad svarstymas drausminėje komisijoje nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo skirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ar nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų, t. y. probacijos sąlygų. Šiame kontekste, atsakant į skundo argumentą, pažymima ir tai, kad apygardos teismas nagrinėja skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, todėl plačiau dėl argumentų, kuriais nuteistasis ginčija įrašus individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, Drausminės komisijos įgaliojimus, taip pat nuteistojo svarstymo drausminėje komisijoje juridinio pagrindo buvimą, nepasisako.
10. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, buvo skatintas penkis kartus, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertina ir tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai siekia sumažinti finansinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teigiamai vertina ir tai, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu ir darbas pataisos įstaigoje yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
11. Nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu bei netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai, nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti. Sprendžiant klausimą ar galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, teismas sprendimą priima įvertinęs pateiktų duomenų visetą nesuteikdamas prioriteto išimtinai tik tiems duomenims, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir teisingai nurodė, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net dvidešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, t y. į tai, kad jog nuteistasis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Pritartina apylinkės teismo argumentui, kad tai suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinama, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštarautų visuomenės interesams.
12. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Priešingai, nei teigia nuteistasis, lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, be to anksčiau buvo ne kartą teistas ir, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistasis toliau darė nusikaltimas veikas, taip pat ir analogiškas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.
13. Nuteistasis cituoja teismų formuojamos praktikos argumentus dėl lygtinio paleidimo tikslų bei nurodo, jog asmeniui, kuriam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nesilakant teismo nustatytų įpareigojimų lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti panaikintas, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis M. P. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje sistemingai pažeidinėja pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
14. Priešingai nei teigia nuteistasis, vertinant ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nėra svarbesnės tik tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius ir teisingą bausmės paskirties suvokimą. Vertinant ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, t. y. įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dalis, ankstesni teistumai ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie materialiuosius pagrindus jau buvo pasisakyta atsakant į kitus skundo argumentus, todėl išsamiau nepasisako.
15. Nuteistasis skunde cituoja sau palankią BVK 4 straipsnio nuostatą bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, nagrinėjantis skundą dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Taip pat nagrinėjamu atveju, nuteistojo skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
16. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.