- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-1043-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-2-00054-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- K. J.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1043-318/2011 Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00054-2008-7 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.;
2011 m. spalio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš K. J. J. I. naudai priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų, grasindamas padegti, padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t.y. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 rugsėjo mėnesio, kerštaudamas J. I. dėl jos iniciatyva nutrauktų santykių ir už atsisakymą toliau gyventi kartu, terorizavo J. I. grasindamas padegti jos namus, išdeginti jai akis, sunaikinti ją bei jos šeimos narius, taip pat sistemingai baugino J. I. panaudodamas psichinę prievartą, t.y. vėlai vakare bei nakties metu atvažiavęs prie J. I. namo, esančio (duomenys neskelbtini), langų, skambindamas į namų laidinį telefoną, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius grasino sudeginti namus, dienos ir nakties metu skambindamas bei siųsdamas trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu grasino sunaikinti ją, jos šeimos narius bei patalpino apie ją neigiamo pobūdžio informaciją (duomenys neskelbtini) savivaldybės tinklalapyje.
K. J. taip pat nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. 2008 m. spalio 5 d., apie 17 val. 20 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, V. C. (V. C.) stovint prie jo automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė automobilio variklį ir tyčia, važiuodamas į priekį, partrenkė V. C.. Pastarajam nuo smūgio užkritus ant automobilio dangčio, K. J. atbuline eiga vežė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) gatve apie 100 metrų, kol V. C. nukrito nuo automobilio. Tokiais K. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniame skunde Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistojo K. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. į BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 str. 2 d. paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę K. J. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl K. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V. C. atžvilgiu, pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau nepagrįstai K. J. pripažino kaltu šiais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tvirtina, jog nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas įrodymais, jame neatskleista bylos esmė, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuosprendžiu nenustatyta ir nepagrįsta įrodymais jo kaltė padarius inkriminuojamas veikas, nepagrįstai neįvertintos jį teisinančios reikšmingos bylai aplinkybės.
Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiosios J. I. neterorizavo, nebaugino, jai negrasino ir neturėjo tokio tikslo. Jis tik siekė asmeninių santykių tęstinumo, lankydavo ją, bendravo telefonu, dovanodavo dovanas, kurias nukentėjusioji priimdavo. Nors kai kurios J. I. siųstos trumposios SMS žinutės yra nepadoraus turinio, tačiau jos yra asmeniškos ir nepatvirtina jo tyčios įbauginti ar terorizuoti nukentėjusiąją, grasinti jai susidorojimu. Teigia, jog patalpindamas savivaldybės tinklapyje informaciją apie J. I., buvo įsitikinęs, jog ji yra teisinga. Pravažiuodamas pro J. I. namus, kuriuose anksčiau kartu su ja gyveno, tikslo įbauginti nukentėjusiąją taip pat neturėjo, tai darė tik siekdamas palengvinti savo emocinę būseną po išsiskyrimo.
Šalies argumentai
K. J. teigia, kad nukentėjusioji sąmoningai išsigalvojo jam kaltinime inkriminuotas aplinkybes, kerštaudama už tai, kad jis pareikalavo 4000 Lt kompensacijos už jos tėvų namuose atliktus remonto darbus. Tai patvirtina byloje esantis 2008-09-03 susitarimas, tačiau apylinkės teismas jo nevertino, nepagrįstai rėmėsi vien J. I. ir jos šeimos narių liudytojų V. C., A. R., D. I. išgalvotais ir prieštaringais parodymais, ir nesivadovavo K. J. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad J. I., praėjus savaitei po 2008-01-03 įvykusio konflikto ją apžiūrėjusiam teismo medicinos ekspertui tvirtino, jog K. J. padarė jai galvos sumušimą, tačiau ekspertas jokių galvos sumušimo žymių nenustatė, o pati J. I. dėl šio fakto niekur nesikreipė. Be to teismas nuosprendyje neanalizavo SMS žinučių, išsiųstų J. I., turinio ir nenurodė, kurios konkrečiai žinutės patvirtina jo kaltę terorizavus nukentėjusiąją.
K. J. teigia, kad byloje nebuvo nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės, t.y. kad grasinimai buvo realūs, o nukentėjusioji buvo nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje. Byloje nėra duomenų, kad J. I. trijų su puse metų laikotarpyje būtų kreipusis į gydymo įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo.
Nuteistasis tvirtina, kad jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog savo emocionalia išraiška, žodžiais ar SMS žinutėmis dėl nutrūkusių artimų asmeninių santykių, ieškodamas galimybės juos atnaujinti, spręsdamas finansinių įsipareigojimų jam įvykdymo klausimą, bendraudamas su buvusia artima drauge ir sugyventine, ją galimai terorizuoja ar baugina, siekdamas realiai įgyvendinti savo galimai nusikalstamus tikslus, kurių jis jos atžvilgiu niekuomet neturėjo ir neturi. Pažymi, jog dėl tam tikrų aplinkybių jis yra labai emocionalus, turėjo įvairių išgyvenimų, sirgo psichinėmis ligomis, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Jo nesėkmingi ketinimai atkurti artimus santykius su J. I. buvo remisijos būsenoje, kuomet jis dar nebuvo iki galo pasveikęs nuo paranoidinės šizofrenijos. Byloje esančio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra pažymėti jo nuoširdūs paaiškinimai dėl santykių su nukentėjusiąja ir aplinkybių, dėl kurių įvyko jų konfliktas, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių, o taip pat ir fakto, jog per paskutinius tris metus jis J. I. neskambino, nerašė žinučių ir nesiekė kontakto su ja jokiais kitais būdais, taip pat nevertino.
K. J. pažymi, kad J. I. dėl jo neva nusikalstamų veiksmų į policiją kreipėsi tik po 8 mėnesių, t.y. 2008-08-07, nors teigia, kad jis ją terorizavo, baugino ir grasino jai nuo 2008-01-03.
Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji jį nepagrįstai apkaltino, nuteistojo manymu, patvirtina ir J. I. sutikimas užbaigti bylą susitaikymu, reikalaujant iš jo 5000 Lt žalos atlyginimo.
K. J. tvirtina, kad jokių įžūlių veiksmų 2008 m. spalio 5 d. jis neatliko ir pavojaus V. C. nesukėlė. Priešingai – jis stengėsi sustabdyti įžūliai besielgiantį, t.y. ant jo automobilio užšokusį ir priekinį stiklą daužantį, V. C. bei išvengti automobilio sugadinimo. Tai, nuteistojo teigimu, patvirtina ta aplinkybė, kad iš karto po šio incidento jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl žalos atlyginimo, o J. I. ir V. C. pagal jo pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jokių pretenzijų K. J. neturi. Apie tai, kad neva dėl šio incidento V. C. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, paaiškėjo tik 2009-01-14, J. I. pareikalavus dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Apylinkės teismas šių aplinkybių taip pat nevertino, nepagrįstai atmetė jo parodymus ir vadovavosi V. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į tai, kad ir šiuo atveju pagrindinė liudytoja, t.y. J. I., yra suinteresuotas asmuo, piktavališkai siekiantis bet kokiu būdu jį apkaltinti nusikalstama veika, kurios jis faktiškai nepadarė. Be to apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė, kokių padarinių visuomenėje turėjo šis incidentas.
Nuteistasis pažymi, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašė Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis K. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad K. J. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugsėjo mėnesio terorizavo J. I., grasindamas padegti jos namus, išdeginti jai akis, sunaikinti ją bei jos šeimos narius, ir sistemingai baugino nukentėjusiąją panaudodamas psichinę prievartą, o 2008 m. spalio 5 d. apie 17.20 val. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimu pripažįstami įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, baimę. Žmogaus terorizavimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas, naudodamas psichinę prievartą sąmoningai verčia nukentėjusįjį nerimauti, nesaugiai jaustis.
Nuteistojo K. J. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., nepagrįstas.
Nukentėjusioji J. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad po 2008 m. sausio mėnesį įvykusio konflikto, kurio metu K. J. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jai atsisakius gyventi kartu su kaltinamuoju, pastarasis pradėjo jai įkyriai skambinėti, siuntinėti SMS žinutes, kurių dalį ji išsaugojo. Jis grasino, kad sudegins namą, išdegins jai akis, sunaikins ją ir jos šeimą, sužlugdys karjerą, naktimis atvažiuodavo prie jos namų, skambinėjo į namų ar mobiliojo ryšio telefoną, šaukdavo. Be to (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tinklapyje patalpino apie ją neigiamo pobūdžio informaciją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina: nukentėjusiosios šeimos narių liudytojų D. I., A. R., betarpiškai girdėjusių K. J. išsakytus grasinimus ir mačiusių jo veiksmus, parodymai. Taip pat liudytojos V. Č. parodymai, kuriai J. I. skundėsi, kad nuteistasis grasino, rodė pastarojo atsiųstas grasinančio pobūdžio SMS žinutes, taip pat J. I. mobiliojo ryšio telefono ir jame esančios informacijos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos išlikusios K. J. J. I. siųstos SMS žinutės. Dalis jų nepadoraus turinio, jose išsakyti įžeidimai ir grasinimai (t. 1, b.l. 34-41); AB TEO LT fiskuoto ryšio operatoriaus pateiktos išklotinės (t. 1, b.l. 49-51), iš kurių matyti, kad K. J. laikotarpiu nuo 2008-01-03 iki 2008-08-27 iš savo mobilaus ryšio telefono keletą kartų per dieną, įvairiu paros metu, skambino į J. I. namų fiksuoto ryšio telefoną (t. 1, b.l. 49-51), UAB „Tele 2“ mobilaus ryšio operatoriaus pateiktos išklotinės (t. 1, b.l. 52-60), iš kurių matyti, kad K. J. laikotarpiu nuo 2008-05-31 iki 2008-09-01 daugybę kartų įvairiu paros metu siuntė SMS žinutes ir skambino J. I. į mobilaus ryšio telefoną.
Nors byloje yra duomenų, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo vyko ginčas dėl įsiskolinimo už jos namuose atliktus remonto darbus, tačiau vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais įrodymais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Juolab, kad ir pats nuteistasis neneigė, kad vakarais ir naktimis savo automobiliu pravažiuodavo pro nukentėjusiosios namus, dažnai, įvairiu paros metu, skambindavo jai į mobilaus ryšio bei fiksuoto ryšio telefoną, siuntė žinutes, kai būdavo nusivylęs ir įsiaudrinęs, jam išsprūsdavo necenzūriniai žodžiai ir grasinimai.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog nustatyti kaltinamojo veiksmai, t.y. grasinimai padegti, sužaloti ir sunaikinti, gąsdinantys naktiniai skambučiai ir atvažiavimai prie nukentėjusiosios namo, amoralaus, įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutės, tęsėsi ilgą laiką – 8 mėnesius. K. J. jau buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją 2008-01-03 tarp jų įvykusio konflikto metu. Be to nukentėjusioji žinojo, kad pastarasis praeityje buvo teisiamas už tyčinį kito žmogaus nužudymą, dėl to jam buvo taikytos priverčiamosios medicininės priemonės. Taigi akivaizdu, jog, įvertinusi nuteistojo elgesio pobūdį ir jo asmenybę, J. I. turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, t.y. jog išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. Kad nukentėjusioji buvo psichologiškai paveikta patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2008 m. sausio mėnesio pabaigoje J. I. su draudimo bendrove sudarė gyvybės ir būsto draudimo sutartis (t. 1, b.l. 16-20).
Taigi aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis K. J., kerštaudamas J. I. dėl jos iniciatyva nutrauktų santykių, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugsėjo mėnesio nukentėjusiąją terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą. Tai jis darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nukentėjusiajai stresą, baimę, nerimą dėl savo, jos šeimos narių gyvybės ir sveikatos bei turto saugumo.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad K. J. tokiu būdu siekė dar ir asmeninių santykių su nukentėjusiąja tęstinumo ir neketino realizuoti išsakytų grasinimų, nepaneigia nustatytų nuteistojo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nes grasinimo realumui nustatyti BK 145 straipsnio prasme nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų jį realizuoti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo realų pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos.
Nors nuteistasis tvirtina, kad jis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tuomet, kai dar nebuvo pasveikęs nuo paranoidinės šizofrenijos, tačiau iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-68 matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu K. J. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b.l. 54-57). Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog už savo nusikalstamus veiksmus K. J. privalo atsakyti.
K. J. inkriminuota, jog jis nustatytus nusikalstamus veiksmus atliko laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, todėl tai, kad pastaruosius tris metus jis visiškai nesiekė kontakto su nukentėjusiąja, nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui neturi jokios reikšmės.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžio, K. J. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. 2008 m. spalio 5 d. apie 17.20 val. viešoje vietoje, prie namo Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, V. C. stovint prie jo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė automobilio variklį ir tyčia važiuodamas į priekį, partrenkė V. C.. Šiam nuo smūgio užkritus ant automobilio dangčio, atbuline eiga vežė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) gatve apie 100 metrų, kol V. C. nukrito nuo automobilio. Dėl tokių K. J. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis K. J. teigia, jog jis jokių tyčinių įžūlių veiksmų neatliko, o priešingai, stengėsi apsaugoti savo turtą nuo nukentėjusiojo, kuris pats užšoko ant jo automobilio, ranka daužė priekinį stiklą, laužė valytuvus. Tikėdamasis, kad nukentėjusysis nulips nuo automobilio, jis įjungė atbulinį bėgį ir labai mažu greičiu pavažiavo. Sustojus nukentėjusysis vėl imdavo daužyti automobilio langą, todėl jis vėl pajudėjo. Po kurio laiko jiems taip važiuojant nukentėjusysis nulipo nuo jo automobilio kapoto. Šis nuteistojo aiškinimas yra neįtikinantis, prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.
Nukentėjusysis V. C. tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusioji J. I., liudytojas Č. J. – ir teisme-, nuosekliai aiškino, kad V. C. stovint maždaug 1 metro atstumu nuo K. J. automobilio, pastarasis staiga pajudėjo V. C. link ir jį partrenkė. Nuo smūgio V. C. užkrito ant automobilio dangčio ir taip pavažiavo dar apie tris metrus į priekį. Po to automobilis pradėjo judėti dideliu greičiu atgal. Kad nenukristų po automobilio ratais, nukentėjusysis rankomis laikėsi sugriebęs už priekinio stiklo valytuvų. Automobiliui tokiu būdu pavažiavus apie 100 metrų, nukentėjusysis nukrito ant asfalto. Pats nukentėjusysis ant automobilio užšokti dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės neturėjo galimybės.
Nors K. J. tvirtina, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jį apkalba, tačiau pastarųjų parodymus patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, t.y. liudytojo R. K. parodymai, kuris matė V. C. gulintį ant K. J. automobilio kapoto tuo metu, kai automobilis dideliu greičiu važiavo atbuline eiga, teismo medicinos specialisto išvada, kad V. C. padarytas dešinio peties ir stuburo sumušimas, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2008-10-05) partrenkus automobiliui (t. 1, b.l. 112-113), bei V. C. asmens duomenys, iš kurių matyti, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo garbaus 73 metų amžiaus (t. 1, b.l. 101). Taigi apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų V. C. ir J. I. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad K. J. po įvykio, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, taip pat kreipėsi į policiją ir nurodė, kad būtent jis nukentėjo nuo V. C. veiksmų, nepaneigia pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų teisingumo.
Bylos faktiniai duomenys tvirtina, kad nustatytus nusikalstamus veiksmus K. J. padarė iš pykčio, dėl asmeninių konfliktinių santykių su nukentėjusiojo V. C. dukra J. I., t.y. veikė dėl asmeninių paskatų. Tačiau inkriminuotus nusikalstamus veiksmus jis įvykdė (duomenys neskelbtini) miestelio gatvėje, kuri neabejotinai laikytina vieša vieta, nes toje vietoje bet kuriuo metu gali lankytis kiti žmonės. Įvykį matė tiek nukentėjusioji J. I., kuri dėl K. J. veiksmų jos pagyvenusio tėvo atžvilgiu buvo išsigandusi, tiek ir pašaliniai asmenys – liudytojai Č. J., R. K.. Taigi aptartais įžūliais veiksmais, viešoje vietoje automobiliu tyčia partrenkdamas garbaus amžiaus nukentėjusįjį ir, kitiems matant, veždamas jį miestelio gatve ant automobilio variklio dangčio, K. J. neabejotinai demonstravo nepagarbą ne tik V. C., bet ir aplinkiniams bei visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, tuo sutrikdė visuomenės rimtį.
Apylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai konstatavęs, jog pirmiau aptarti K. J. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtį, nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šiuos K. J. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Esant šioms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendis keistinas, K. J. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (dėl 2010-08-05 nusikalstamos veikos) perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Skirdama K. J. bausmę už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę. K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
K. J. padarė tyčinį nesunkų, tačiau įžūlų nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 6-9), šiuo metu niekur nedirba, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 113).
Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatyta laisvės apribojimo bausmė, artima Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. nustatytam šios bausmės vidurkiui.
Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. „b“ p.p., bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu K. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant nuteistajam įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti.
K. J. nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (2010-08-05 nusikalstama veika) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. „b“ p.p., paskirtą bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu K. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę bausmę K. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.