Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. 16 MGL (2080 Lt) bauda. Nukentėjusiajai A. N. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ž. J. nuteista už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. N. ir nežymiai – R. R. sveikata:

ji 2007-07-16 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 21 namo, vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,145,173 punktų reikalavimus, prieš pradėdama važiuoti neįsitikinusi, kad tai saugu, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, nesustabdydama transporto priemonės atsiradus kliūčiai, jos neapvažiuodama, dėl to partrenkė ant važiuojamos kelio dalies stovėjusią A. N. ir padarė jai kairės pėdos V padikaulio ir V piršto I falangos lūžimą ir kairės pėdos IV-V pirštų nubrozdinimus, t. y. nesunkiai sutrikdė A. N. sveikatą, o griūnančiai A. N. parvertus nukentėjusiąją R. R., padarė pastarajai kairės blauzdos sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu, muštinę žaizdelę viršutiniame trečdalyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu, plėštinę žaizdą dešiniame kulne, t. y. nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. J. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymo ją išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistoji Ž. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra tinkamai ir objektyviai pagrįstos teismo išvados, būtent kurie liudytojų parodymai patvirtino jos kaltę, kokie medicininiai duomenys įrodo, jog nukentėjusioji buvo sužalota dėl kontakto su jos vairuojama transporto priemone, taip pat teismas byloje neanalizavo autoįvykio schemos duomenų. Teismas apsiribojo tik byloje esančių įrodymų konstatavimu, tačiau įrodymų reikšmė ir tarpusavio ryšys bei autoįvykio kilimo priežastinis ryšys liko nenustatytas. Apeliantė teigia, kad iš teismo nuosprendžio nesupranta, kuo buvo kaltinama, kadangi apkaltinamajame nuosprendyje yra konstatuota, jog buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 53 p., 145 p. ir 173 p. reikalavimai, tačiau kokiais jos veiksmais pasireiškė tokių taisyklių pažeidimas, teismas nepasisakė, ir tokiu būdu suvaržė jos teisę žinoti, už kokius konkrečius neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus ji buvo pripažinta kalta. Teigia, kad byloje nėra nustatyta, kokių konkrečiai būtinų atsargumo priemonių ji nesilaikė, kokiais savo veiksmais sukėlė pavojų žmonėms, taip pat nėra nustatyta, kokiais savo veiksmais ir kuriuo įvykio metu ji pakeitė važiavimo kryptį ir važiuodama neįsitikino, jog tai daryti yra saugu. Apeliantė savo skunde pažymi, kad prašė teismo paskirti kompleksinę medicininę-autotechninę ekspertizę eismo įvykio kilimo priežastims nustatyti, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Nuteistoji Ž. J. tvirtina, kad ji negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes jos važiavimo greitis buvo ypatingai lėtas. Jos vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitis tyrimo metu nebuvo nustatytas, o iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad važiavimo greitis buvo lėtas, tačiau net nesvarstyta galimybė, jog važiavimo greitis kaip nors galėjo lemti jos negebėjimą apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį. Be to, kadangi jos vairuojama transporto priemonė važiavo labai lėtai ir labai trumpą atstumą, todėl nuteistoji Ž. J. mano, jog teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų veiksmus susidariusioje eismo situacijoje. Apeliantė teigia, kad nukentėjusiosios privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 89 p. ir 90 p. reikalavimų, t. y. įžengti į važiuojamąją dalį įvertinus atstumą iki transporto priemonės ir jos greičio bei įsitikinus, kad tai yra saugu.

Ž. J. pažymi, kad teismas netinkamai įvertino jos dalinį prisipažinimą. Ji prisipažino ir gailėjosi dėl paties įvykio ir jo pasekmių, tačiau neprisipažino dėl jai inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kadangi ji iškėlė abejonę dėl to, ar tikrai buvo jos vairuojamos autotransporto priemonės ir nukentėjusiosios A. N. kontaktas. Teigia, kad ši aplinkybė nebuvo tiriama ikiteisminio tyrimo metu, o teisme toks kontaktas nebuvo įrodytas jokiais objektyviais įrodymais.

Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad iš 2007-08-17 specialisto išvados Nr. G 1932/07 (03) matyti, jog nukentėjusiajai nustatyti kairės pėdos sužalojimai ir ekspertas padarė prielaidą, kad sužalojimai gauti „tikimiausia užvažiavus automobilio ratu ant kairės pėdos“. Ž. J. teigia, kad kitų kūno sužalojimų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kontakto su jos vairuojama transporto priemone metu, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad jos vairuojama transporto priemonė partrenkė gatvėje stovėjusį asmenį, o yra tik duomenų, jog galbūt automobilio ratu buvo užvažiuota ant kairės pėdos. Apeliantė tvirtina, kad vairuodama transporto priemonę gatvėje stovėjusių asmenų nekliudė, o kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiosios patyrė kūno sužalojimus, nėra nustatyta, kadangi nebuvo atlikta kompleksinė medicininė-autotechninė ekspertizė. Apeliantė pažymi, kad specialisto išvada Nr. G 1932/07 (03) buvo atlikta po mėnesio, todėl ant nukentėjusiosios pėdos negalėjo būti aptikti automobilio rato pėdsakai.

Nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios Ž. J. kaltės. Jos įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistoji Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino iš dalies. Jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. N. ir liudytojo V. R. parodymais teisme, nukentėjusiosios R. R. apklausa ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12-13), 2007-08-17 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1932/07(03) bei kita bylos medžiaga.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kai veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kai to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., sudėtis yra materialioji blanketinė, ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką ir padarinius. Esant materialiajai blanketinei nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kolegija konstatuoja, kad Ž. J. buvo nuteista už veiką, kuri pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-01 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 145, 173 punktų pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui; Kelių eismo taisyklių 145 punktas įpareigoja prieš pradedant važiuoti vairuotojus įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; Kelių eismo taisyklių 173 punktas įpareigoja vairuotoją atsiradus kliūčiai sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę. Taigi eismo taisyklės įsakmiai įpareigoja vairuotoją, prieš pradedant važiuoti, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu Ž. J. būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ji būtų galėjusi išvengti įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. N. sveikata, vadinasi, Ž. J. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus Ž. J. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldama padarinius. Todėl nuteistosios Ž. J. apeliacinio skundo argumentai, kad nėra nustatyta, kokių atsargumo priemonių ji nesilaikė, kokiais veiksmais sukėlė pavojų nukentėjusiajai, atmetami.

Nuteistosios Ž. J. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo Kelių eismo taisyklių 53, 145, 173 punktų reikalavimams. Ž. J. turėjo galimybę prieš eismo įvykį pastebėti į eismo juostą išėjusią nukentėjusiąją A. N., taip pat privalėjo įsitikinti, kad pradėdama važiuoti nekels nukentėjusiajai pavojaus, t. y. sustabdžiusi automobilį turėjo palaukti, kol nukentėjusioji atsidurs saugiu atstumu nuo automobilio, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistosios Ž. J. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose ji nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų veiksmus susidariusioje eismo situacijoje, nes nukentėjusiosios privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 89 p. ir 90 p. reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 89 punktas įpareigoja pėsčiuosius įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, bei įsitikina, kad tai yra saugu, o Kelių eismo taisyklių 90 punktas nurodo, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji A. N., stovėdama važiuojamojoje kelio dalyje, šnekėjosi su dviem Estijos Respublikos piliečiais. Pamačiusi atbuline eiga važiuojantį Ž. J. automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji su dviem estų piliečiais, nepažeisdami Kelių eismo taisyklių 89 p. ir 90 p. reikalavimų, pasitraukė nuo važiuojamosios kelio dalies užlipdami ant šaligatvio. Nukentėjusiosios A. N. ir R. R. į važiuojamąją kelio dalį įėjo tik todėl, kad Ž. J. automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į estų automobilį „Citroen CR“, estiški numeriai (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios buvo įsitikinusios, kad tai daryti saugu, nes pagrindo judėti Ž. J. transporto priemonei po įvykusio atsitrenkimo į estų transporto priemonę nebuvo. Vairuotojo pareiga yra po avarijos sustoti, o tai reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 269.1 punktas, kuriame nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui. Šis Kelių eismo taisyklių punktas netaikomas nukentėjusiosioms, kadangi jos nebuvo eismo įvykio, įvykusio Ž. J. automobiliui „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į estų automobilį „Citroen CR“, estiški numeriai (duomenys neskelbtini), eismo dalyvės. Nukentėjusiosios A. N. ir R. R. nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 90 punkto, nes pamačiusios, kad Ž. J. transporto priemonė pradėjo judėti važiuojamąja kelio dalimi, jos pasitraukė, o vėl įėjo į važiuojamąją kelio dalį tik įvykus eismo įvykiui, tai yra Ž. J. automobiliui „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į estų automobilį „Citroen CR“, estiški numeriai (duomenys neskelbtini).

Apeliacinio skundo argumentai, kad atmetus prašymus paskirti kompleksinę autotechninę automobilio ekspertizę, buvo neišsamiai išnagrinėtos eismo įvykio kilimo priežastys, nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 str., 207 str., buvo atliktas transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra (b. l. 10). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 208 str., ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistosios Ž. J. kaltę. Nuteistoji Ž. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 145 p., 173 p. reikalavimus ir šie jos pažeidimai buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai išnagrinėtos. Nustatytos eismo įvykio kilimo priežastys bei priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistosios prašymo atlikti kompleksinę autotechninę automobilio ekspertizę.

Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.