- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- A2.1.-332-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09190-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi jo vadovaujamos įmonės statybos objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, 2013-07-11 leido dirbti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą. Taip A. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo susitarimas su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K., kad perims žmones iš objekto liepos 15 d. Tą dieną firma buvo užregistruota Registrų centre. Tą pačią dieną nuėjo į instituciją norėdamas įforminti darbuotojus. Tą dieną šitie dokumentai pakliuvo kažkur į kanceliariją. Kaltę pripažino tiek, kad per jo neapdairumą neįformino darbuotojų laiku. Šie žmonės atliko darbus susitarę su “(duomenys neskelbtini)” vadovu. „Namų tvarkoje“ jie iki tol visiškai nedirbo. Jie UAB „Namų tvarka“ turėjo dirbti tą patį, ką ir ten, t. y. turėjo dirbti statybos darbus. Su asmenimis, įvardintais protokole, buvo susitikęs tik keletą kartų aptarti darbo reikalų. Darbo sutartys pasirašytos 07-12, o aptartos anksčiau. Tiksliai nepamena, ar su visais darbo sutartys pasirašytos 07-12. Atrodo, visur sutartyse įrašė 07-12 ir darbo pažymėjimai išrašyti tą dieną. Darbo sutartys pridėtos prie bylos. Jų darbo pradžia – liepos 16 d., o minėti asmenys jau buvo objekte prieš tai, nes dirbo “(duomenys neskelbtini)”. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jie konkrečiai dirbo nuo 16 d. Tą dieną ir pranešė Sodrai, bet 17 d. jų dar nesimatė. Kaltė jo tame, kad turėjo viską padaryti, kad žmonės priimti nuo 16 d., kad 17 d. jau viskas matytųsi, kad žmonės jau dirba legaliai.
Ankstesnių teismo posėdžių metu A. R. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl to, jog nesugebėjo uždrausti žmonėms dirbti, nesiėmė priemonių, kad jie nedirbtų. Paaiškino, jog sutartys su darbuotojais pasirašytos 2013-07-12, įdarbinimo diena turėjo būti 2013-07-16. Paaiškinimas Sodrai buvo pateiktas liepos 16 dieną. Buvo duotas pranešimas Sodrai, kad visi asmenys yra įdarbinami nuo liepos 16 d. Pirmasis popierinis pranešimas Sodrai buvo pateiktas 2013-07-15. Tą dieną jis ir turėjo būti, bet tą dieną Sodros darbuotoja jo prašymo nepriėmė, nes trūko duomenų apie jo skyrimą įmonės vadovu. Dar tą pačią dieną nuvažiavo į Sodrą su akcininkų susirinkimo protokolu, bet jau buvo darbo pabaiga ir jo neįleido, todėl kitą dieną, tai yra liepos 16 d. nuvežė protokolą, perrašė darbuotojų priėmimo laiką nuo 2013-07-16, tai yra pateikė popierinę darbuotojų įdarbinimo formą. Neturėjo elektroninio parašo, todėl rašė pranešimus Sodrai ranka. Kai 2013-07-17 Darbo inspekcija tikrino, jie kompiuteryje nematė įdarbinimo, nes popierinis variantas klajojo po kabinetus. Liepos 19 d. dar vyko tikslinti duomenų, nes jam paskambino inspektorė ir paprašė, kad jis atvyktų patikslinti dokumentų. Jei darbini daugiau nei 5 asmenis, reikia pateikti elektroninę prašymo formą. Jis yra UAB „Namų tvarka“ direktoriumi nuo 2013-07-10. Nuo gegužės mėnesio veiklos įmonė nevykdė. Statybininkams mokėjo V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jie dirbo pagal seną susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pinigus. Tai skiriasi nuo asmenų paaiškinimų, pateiktų inspekcijai. Jį (A. R.) kaip naują direktorių pristatė A. K.. Su A. K. tarėsi, kad vykdys jo veiklą ir perims jo darbuotojus. Dalį darbuotojų perėmė, nes jie buvo dirbę tame objekte. Jis (A. R.) porą kartų su žmonėmis bendravo, pasakė, kad yra įmonės direktorius, kad kai sutvarkys popierius, apiformins juos pagal Sodrą ir jie tada dirbs. Darbo sutartys buvo ruoštos 2013-07-12, bet ne visi buvo sutartis pasirašę. Faktiškai nuo tada jie dirbo. Liepos 11 d. darbuotojai jam nepranešė, kad buvo atvykusi darbo inspekcija, o jam paskambino vienas darbuotojas liepos 17 d. ir pasakė, kad atvykusi darbo inspekcija. Valentas yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o tuo metu jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį oficialiai Valentas niekada nedirbo. Valentas paėmė duomenis ir nunešė pasirašyti jiems darbo sutartis. Kada jis tai padarė, nežino, buvo liepos pradžia. Visur buvo įrašęs datą liepos 12. Sutartys pas jį (A. R.) grįžo liepos 16 d. ar pan. Pirmo ir antro patikrinimo metu jie dirbo be darbo sutarčių, nes nesutvarkė Registrų centro ir Sodros reikalų ir jis vėlavo dėl to. Oficialiai jie buvo forminti ir turėjo dirbti nuo 16 d., dirbo anksčiau be sutarčių, prisiima kaltę.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Vilius Žlioba teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013-07-06 gautas anoniminis pranešimas, kur rašyta, kad statybose dirba neįdarbinti asmenys. Jie 2013-07-08 nuvažiavo patikrinti. Rado 4 darbuotojus, kurie negalėjo nurodyti bendrovės pavadinimo. Paprašė jų užpildyti pasiaiškinimą. Jie sakė, kad laukia darbų vykdytojo. Surašius atėjo darbų vykdytojas Andrius. Jis patvirtino, kad jie laukia jo atvykstančio. Liepos 8 d. nesurašė akto, nes nematė tų vyrų dirbant. Po poros dienų jie pažiūrėjo Sodros duomenų bazėje, kad tie asmenys neįdarbinti. Nusprendė dar kartą važiuoti patikrinti 2013-07-11. Rado 2 darbuotojus. Vienas iš jų, A. B., nurodė, kad atidavęs dokumentus, tariasi su vadovu ir nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis sakė, kad buvo aptarta sąlyga, kad jis gaus minimalią algą, kai bus priimtas į darbą. Liepos 11 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą. 2013-07-17 vėl patikrinę rado tą patį. Objekte rado 6 darbuotojus, 1 pabėgo. Paėmė paaiškinimus iš 2 asmenų. Jie nurodė, kad dirba pirmą dieną, tariasi su įmonės vadovu, nurodė, kad sutarčių nepasirašė. Tada surašė protokolą, kad per vėlai pranešta ir darbuotojai dirba be priežiūros. Darbo sutartis jam pateikė 2013-07-24. Paaiškinimai yra visų penkių asmenų. Patikrinimo aktą surašė pabaigoje po visų patikrinimų, jį surašė liepos 29 d. Liepos 11 d. buvo trys įrašai. Įraše matomas O. K., jo akiniai apdulkėję nuo perforatoriaus. Po to matomas A. B.. Jis paaiškino, kad dar ir kasė smėlį. Ketvirtame įraše matoma, kad A. B. pasako, kad dirbo. Taip pat įraše patvirtina, kad įmonė vadinasi ne „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pasižiūrėjo draudėjo bylą ir atsimena, kad buvo įmonės prašymas vadovo vardu ir įmonė prašė priimti ne elektroninius pranešimus. Jei įmonėje daugiau nei 5 darbuotojai, turi būti teikiami dokumentai elektroniniu būdu. Bet buvo prašymas, prie kurio pridėtas neteisingai užpildytas pranešimas. Buvo susisiekta su įmone ir po kelių dienų buvo pateiktas teisingai surašytas pranešimas. Pranešimas pateiktas pavėluotai, turėjo būti pateikti dokumentai iki liepos 15 d., jeigu darbo sutartyje parašyta, jog asmuo pradeda dirbti nuo 16 d., tai yra viena diena iki pradedant dirbti turi būti pateikti dokumentai Sodrai. Neatsimena, ar darbo inspekcija kreipėsi dėl informacijos dėl darbuotojų įdarbinimo. Sodra turėtų priimti dokumentus ir tik po to išsiaiškinti, kas yra įmonės vadovas. Visus dokumentus, kuriuos pateikia asmenys aptarnavimo salėje, turi priimti, o po to specialistai, jei trūksta kokių dokumentų, turi susisiekti su draudėju. Dokumentus pas juos priima iki 18 val.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtų asmenų parodymus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius duomenis, pateikia šią jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.
Vadovaujantis DK 98 straipsnio 1 dalies (aktuali redakcija Nr. XI-2191, galiojanti nuo 2012-07-13) nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.
Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra pripažįstama, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tai yra, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013 m. liepos 29 d. nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 4), 2013 m. liepos 17 d., liepos 23 d. Sodros duomenų dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo (b. l. 8, 10, 11, 14-16, 25), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos (b. l. 28-30), taip pat iš liudytojų A. B. ir O. K. 2013 m. liepos 11 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. liepos 11 d. su A. B. ir O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinių darbo sutarčių nebuvo sudariusi. UAB „Namų tvarka“ darbo sutartis su A. B. ir O. K. sudarė tik 2013 m. liepos 12 d. (b. l. 44, 47).
Kaip teismo posėdžio metu nurodė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Vilius Žlioba, 2013-07-06 buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, jog statybose dirba neįdarbinti asmenys. Anoniminiame pranešime užfiksuota informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirba asmenys, iš esmės atitinka 2013 m. liepos 29 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 4) užfiksuotus duomenis, kad 2013-07-11, apie 15.05 val., statybos objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, buvo rasti du asmenys, kurie buvo neįdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurie tuo metu dirbo. Šios aplinkybės rodo, kad jau prieš atliekant patikrinimą inspektoriams buvo žinoma tam tikra informacija apie galimai nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši informacija tyrimo metu iš esmės pasitvirtino.
Liudytojo A. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai tam tikrais aspektais skiriasi nuo jo tyrimo metu rašytame paaiškinime išdėstytų aplinkybių, o O. K. parodymai iš esmės sutapo. 2013-07-11 rašytiniame paaiškinime A. B. nurodė, jog šiandien, 2013-07-11 atvyko į statybos objektą, bendravo su įmonės vadovu, jis žadėjo mokėti minimalią algą, jeigu bus priimtas į darbą, darbo laikas nuo 8-17 val., patikrinimo metu dirbo su perforatoriumi, kurį jam davė darbdavys, darbo sutarties dar nesudaręs, o O. K. 2013-07-11 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2013-07-10 buvo atvykęs statybinės aikštelės vadovas, kuris parodė fotonuotrauktas ir pasakė, kad sudarys darbo sutartį ir išduos darbo pažymėjimą, darbo užmokestį žadėjo iki 1500 Lt, darbo laikas nuo 8 iki 17 val., darbo sutarties dar nesudaręs ir pažymėjimas jam neįteiktas, objekte kasė duobę, dirbo su perforatoriumi. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. teigė daug ko neatsimenantis, tačiau nurodė, jog įsidarbino A. R. firmoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, atėjo tą pačią dieną, kai buvo surašytas protokolas, atėjo tik susipažinti su darbu, tą dieną dar nedirbo, tą dieną iš ryto parašė prašymą A. R., kad priimtų į darbą, turėjo dirbti bendrastatybinius darbus, kalbėjo, kad dirbs darbo laiku, gal nuo 8 iki 17 val., sutarė dėl minimalios algos ir apsižiūrėti, ar jį tenkins darbas už tą algą, apsižiūrėti, ką reikės dirbti, ką kiti dirba, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą neneigė, kad tą dieną dirbo. Teismo posėdžio metu liudytojas O. K. nurodė, jog dirbo pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvykusi Darbo inspekcija jį rado dirbantį, 2013-07-11 jis kasė duobę, bet jis darbo sutarties dar nebuvo pasirašęs, nepamena, kada ją pasirašė, darbo vadovas buvo paėmęs duomenis, sakė, kad jis dirbs nuo 8 iki 17 val.
Nors minėtų liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu tam tikrais aspektais skiriasi nuo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, tačiau esminės aplinkybės iš esmės sutampa: tiek liudytojas O. K. nurodė, jog 2013-07-11 dieną dirbo, tiek ir A. B. neneigė, jog 2013-07-11 jis dirbo (bandė dirbti), abu liudytojai nurodė, jog tarėsi dėl darbo laiko, darbo užmokesčio, 2013-07-11 nebuvo sudarę darbo sutarčių. Kad 2013-07-11 A. B. ir O. K. buvo pradėję dirbti realiai, tai yra jau atliko konkrečias jiems priskirtas funkcijas – kasė duobę, dirbo su perforatoriumi, patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga bei jos pagrindu sudaryta asmenų pokalbių išklotinė, taip pat liudytojų, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių K. B. ir G. K. parodymai. Tokiu būdu yra nustatytas vienas iš būtinų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, t. y. faktas, kad asmuo jau buvo pradėjęs dirbti realiai.
Spręsdamas klausimą, ar yra nustatytas antrasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis -darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinktais duomenimis yra neabejotinai nustatyta, jog darbas buvo dirbamas esant susitarimui tarp darbuotojų ir darbdavių (jų atstovų).
Iš liudytojų A. B. ir O. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, jie buvo su darbdavio (jo atstovo) žinia. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2013-07-11 atėjo iš ryto, prisistatė A. R., parašė prašymą, kad priimtų į darbą, bendravo su A. R., sutarė dėl minimalios algos ir sutarė apsižiūrėti, ar jį tenkins darbas už tą algą, apsižiūrėti, ką reikės dirbti, ką kiti dirba. Liudytojas O. K. nurodė, jog dėl darbo tarėsi su V.. Liudytojas A. B. 2013-07-11 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atvykęs 2013-07-11 į statybos objektą, esantį Algirdo g. 43, Vilniuje, bendravo turbūt su įmonės vadovu (vardo, pavardės nežino). O liudytojas O. K. 2013-07-11 savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jau 2013-07-10 buvo atvykęs statybinės aikštelės vadovas, kuris parodė fotonuotrauktas ir pasakė, kad sudarys darbo sutartį ir išduos darbo pažymėjimą. Be to, abu šie liudytojai nurodė, jog įsidarbino būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nurodė, jog buvo susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K., jog perims žmones iš objekto liepos 15 d., tą pačią dieną nuėjo į instituciją norėdamas juos įforminti, šie žmonės iki tol atliko darbus susitarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie iki tol visiškai nedirbo. Tačiau iš liudytojo O. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjęs, o liudytojas A. B. 2013-07-11 rašytiniame paaiškinime grafoje „Darbovietė“ nurodė „UAB „(duomenys neskelbtini)““. Be to, iš byloje esančios 2013-07-11, 15:06 val., atlikto patikrinimo dėl galimo nelegalaus darbo Algirdo g. 43, Vilniuje, asmenų pokalbių išklotinės taip pat matyti, jog A. B. ir O. K. nurodė, jog dirba tikrai ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi šie duomenys rodo, kad 2013 m. liepos 11 d. patikrinimo UAB „Namų valda“ statybos objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, rasti A. B. ir O. K., su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, statybos objekte buvo būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės žinia, kadangi dėl jų atvykimo ir darbo (pabandymo dirbti) iš anksto buvo tartasi.
Tai, kad A. B. ir O. K. dirbo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą bei dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai – rodo aplinkybės, kad jie atliko konkrečią funkciją – kasė, dirbo su perforatoriumi, kurį davė darbdavys, ką patvirtino ir patys.
Nors liudytojas A. B. teismo posėdžio metu tvirtino, jog 2013-07-11 atėjo tik susipažinti su darbu, dar nedirbo, atėjo tik pabandyti, kad darbdavys jį nori išbandyti A. B. nurodė ir 2013-07-11 rašytiniame paaiškinime. Ši aplinkybė nešalina atsakomybės už nelegalų darbą, kadangi DK yra numatytas specialus išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti tik pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.) bei turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. patvirtino, jog jis planavo ateityje gauti tam tikrą atlyginimą, tarėsi dėl jo, o ta aplinkybė, kad pirmą dieną jis nebuvo sutaręs dėl atlyginimo ir nesitikėjo jo gauti, nepaneigia nelegalaus darbo fakto, kadangi, kaip minėta, išbandymo laikotarpiu asmuo turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį. Šios išvados padarytos atsižvelgus ir į esamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis Nr. N575-1271/2011).
Teismo vertinimu, neabejotinai byloje surinktais duomenimis yra įrodytas ir trečiasis būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis, t. y. kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, kadangi nustatyta, jog 2013-07-11 su A. B. ir O. K. rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos ir apie jų įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. To neneigė ir pats A. R..
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2013-07-19 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpojo išrašo, taip pat 2013-07-04 akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2013-07-10 paskirtas A. R.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju būtent A. R. buvo atsakingas už tinkamą įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog A. B. ir O. K. būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, jog 2013 m. liepos 12 d. darbo sutartis su A. B. ir O. K. kaip darbdavio atstovas sudarė būtent direktorius A. R. (b. l. 44, 47).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė DK nuostatas, kadangi 2013-07-11 leido dirbti A. B. ir O. K. statybos darbus nesudarius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, todėl A. R. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį.
A. R. administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo reiškiami kaltinimai ir tuo, jog jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi jo vadovaujamos įmonės statybos objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, nuo 2013-07-11 leido dirbti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinimo dieną (2013-07-17) esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą.
Byloje esantis 2013-08-06 nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-6), 2013-07-17 patikrinimo aktas (b. l. 7), vaizdo įrašas, jo pagrindu sudaryta asmenų pokalbių išklotinė (b. l. 129-130), liudytojų A. B., O. K., S. J. bei A. J. teismo posėdžiu duoti parodymai, taip pat V. P., A. J. 2013-07-17 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog A. B., O. K., S. J., A. J. bei V. P. 2013-07-17 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, esančiame Algirdo g. 43, Vilniuje, kur kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko tam tikras darbines funkcijas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. šių aplinkybių neginčijo, patvirtino, jog 2013-07-17 minėti asmenys statybos objekte buvo ir dirbo, kadangi pagal su jais 2013-07-12 sudarytas darbo sutartis jie dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pradėti 2013-07-16. Taip pat A. R. teigė, jog tą dieną buvo pranešta ir Sodrai apie šių asmenų įdarbinimą (nors pranešti jau bandyta liepos 15 d., tačiau dėl kilusių neaiškumų dėl įmonės vadovo Sodroje dokumentų nepriėmė), tačiau liepos 17 d. dar nesimatė, kad minėti asmenys dirbtų, kadangi kilo problemų su registravimu, teko tikslinti duomenis. Byloje yra pateiktos 2013-07-12 datuotos penkios darbo sutarčių (b. l. 44-48), pasirašytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. R. ir atitinkamai A. B., S. J., V. P., O. K. ir T. B., kopijos, pagal kurias A. B. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistro pareigoms, mokant 1300 Lt mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, 10-12 d., S. J. – staliaus pareigoms, mokant 1100 Lt mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, 10-12 d., V. P. - mūrininko pareigoms, 1100 Lt mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, 10-12 d., O. K. – pagalbinio darbuotojo pareigoms, mokant 6,06 Lt valandinį darbo užmokestį, darbo užmokestį mokant vieną kartą per mėnesį, 10-12 d., T. B. – stogdengio pareigoms, mokant 1100 Lt mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, 10-12 d. Visose pateiktose darbo sutartyse nurodyta, jog jų įsigaliojimo data yra 2013-07-12, o darbuotojas pradeda dirbti 2013-07-16. Darbo sutartys pasirašytos darbdavio ir darbuotojų. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta su A. J. sudaryta darbo sutartis, tačiau iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, jog su A. J. taip pat 2013-07-12 buvo sudaryta darbo sutartis, kurios numeris S-005, ir kuri, kaip ir kitų minėtų darbuotojų darbo sutartys žurnale buvo įregistruotos 2013-07-12 (b. l. 28-30). Taip pat į bylą yra pateiktos A. B., S. J., V. P., O. K. ir A. J. darbo pažymėjimų kopijos, tačiau byloje nėra darbo pažymėjimų registravimo žurnalo, kur būtų užfiksuota, kada minėtiems darbuotojams buvo išduoti darbo pažymėjimai. Be to, byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos skyriaus 2013 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, jog minėti darbuotojai dirbti pradėjo 2013-07-16 ir dirbo 7 valandas (b. l. 34-35). Taigi visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad A. B., S. J., V. P., O. K. ir A. J. 2013-07-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbą, atitinkantį DK 93 straipsnyje aprašytus požymius.
Kaip jau minėta, A. R. teismui patvirtino, jog minėti darbuotojai 2013-07-17 jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamą darbą pagal darbo sutartis, taip pat nurodė, jog dėl šių asmenų įdarbinimo buvo kreiptasi į VSDFV laiku, tai yra 2013-07-15, tačiau darbuotojai laiku įforminti nebuvo, kadangi tą dieną VSDFV dokumentų nepriėmė, nes trūko duomenų apie jo skyrimą įmonės vadovu, todėl reikiamus dokumentus VSDFV jis pateikė tik 2013-07-16, tačiau 2013-07-19 dar kartą vyko tikslinti duomenų, todėl patikrinimo metu, tai yra 2013-07-17 VSDFV duomenų bazėje apie minėtų darbuotojų įdarbinimą duomenų dar nebuvo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-07-16 paaiškinimas VSDFV, kuris VSDFV Vilniaus skyriaus Registro skyriuje gautas 2013-07-16, o VSDFV Vilniaus skyriaus Dokumentų tvarkymo skyriuje gautas 2013-07-17, ir kuriame A. R. nurodo, jog jo įmonė anksčiau nevykdė veiklos, dabar pasikeitus akcininkams ir užtrukus su Valstybiniu registrų centru apiforminti vadovo pasikeitimą prašo priimti darbuotojų priėmimo į darbą popierinę 1-SD-T forma, kadangi dar neturi elektroninio parašo (b. l. 36), taip pat ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. N., kuri nurodė, jog buvo įmonės prašymas vadovo vardu ir įmonė prašė priimti ne elektroninius pranešimus, prie prašymo buvo pridėtas neteisingai užpildytas pranešimas, tada buvo susisiekta su įmone ir po kelių dienų buvo pateiktas teisingai surašytas pranešimas. Ši liudytoja taip pat nurodė, jog VSDFV turėtų priimti dokumentus ir tik po to išsiaiškinti, kas yra įmonės vadovas. Tačiau, kita vertus, iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2013-07-19 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpojo išrašo, taip pat 2013-07-04 akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2013-07-10 paskirtas A. R., tačiau iš minėto juridinių asmenų registro trumpojo išrašo matyti, jog A. R. paskyrimas (išrinkimas) buvo įregistruotas tik nuo 2013-07-16. Šie rašytiniai byloje esantys duomenys tik patvirtina A. R. paaiškinimus, jog jis iš tikrųjų į VSDFV kreipėsi laiku, 2013-07-15, tai yra prieš vieną darbo dieną iki numatytos minėtų darbuotojų darbo pradžios, tačiau VSDFV jo pateiktų dokumentų nepriėmė, kadangi jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dar nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre.
Vertindamas byloje esančius duomenis teismas atsižvelgia į esančius prieštaravimus. Viena vertus byloje, kaip minėta, byloje yra pateiktos A. B., S. J., V. P., O. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos 2013-07-12 datuotos darbo sutarčių kopijos, Darbo sutarčių registravimo žurnalas, darbo pažymėjimų kopijos, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. K. nurodė, jog kai atvyko Darbo inspekcija, darbo sutarties nebuvo pasirašęs, kada tiksliai pasirašė, nepamena, liudytojas A. J. nurodė, jog liepos 17 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau kiti du liudytojai teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes, tai yra liudytojas S. J. nurodė, kad darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią liepos 12 d., o liudytojas A. B. nurodė, jog darbo sutartį pasirašė prieš pradedant dirbti, dienos nepamena. Savo patikrinimo dieną (2013-07-17) rašytame paaiškinime A. J. taip pat nurodė, jog darbo sutarties dar nepasirašė (b. l. 18), o V. P. nurodė, jog vadovui Albertui perdavė asmens tapatybės duomenis, nes jis žadėjo sutartį (b. l. 17). Tačiau kitų teismo posėdyje apklaustų liudytojų 2013-07-17 rašytinių paaiškinimų byloje nėra. Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kad A. R. iš tikrųjų kreipėsi į VSDFV, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeistos DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir minėti darbuotojai VSDFV duomenų bazėje patikrinimo metu, tai yra 2013-07-17, nebuvo užregistruoti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dirbantys nuo 2013-07-16, ne dėl jo kaltės. Byloje esantys prieštaravimai kelia teismui abejonių dėl šių duomenų patikimumo, tačiau, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog A. B., O. K., S. J., V. P. ir A. J. 2013-07-17 dirbo nesant pasirašytoms darbo sutartims bei apie jų įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešus VSDFV ir, kad A. R. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog A. R. leido dirbti A. B. ir O. K. nuo 2013-07-11 esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą, paliekant tai, jog jie nelegaliai dirbo tik vieną dieną, tai yra 2013-07-11, o administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, dalyje dėl S. J., V. P. ir A. J. nelegalaus darbo 2013-07-17 nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nors A. R. savo kaltę iš dalies pripažino. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nelegaliai dirbta buvo trumpą laiko tarpą (vieną dieną), su darbuotojais darbo sutartys buvo sudarytos kitą dieną, taip pašalinant nustatytą pažeidimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. R. (administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba). Vadovaudamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir A. R. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (A. B. ir O. K.) skirti mažesnę baudą nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (dėl A. B. ir O. K. nelegalaus darbo), už kurį skirti po 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą.
A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį dalyje dėl S. J., V. P. ir A. J. nelegalaus darbo 2013-07-17 nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6401. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.