Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A–196-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.4.7.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-20 nuosprendžio, kuriuo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. K. rankinės pagrobimo viešoje vietoje) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl svetimos I. K. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo ir laikymo) – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl svetimos I. K. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti) – vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-10 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2008-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta ir atlikta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-10 nuosprendį, ir A. G. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008-12-07 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš A. G. nukentėjusiajai I. K. 87,64 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: voką su AB banko „Hansabankas“ elektronine mokėjimo kortele „Visa Elektron“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti AB bankui „Hansabankas“; voką su CD su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteista už tai, kad ji viešoje vietoje – visuomeniniame transporte, autobuse, – iš asmens rankinės pagrobė svetimą turtą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra A. G. 2008-04-15, apie 15.00 val., autobusų stotelėje „Vaikų pasaulis“, esančioje (duomenys neskelbtini), įlipusi į autobusą pastebėjo atitrauktą I. K. rankinę ir turėdama tyčią pagrobti svetimą turtą, priėjo arčiau prie I. K. ir iš jos atitrauktos rankinės pagrobė 70 litų vertės odinę piniginę, kurioje buvo AB banko „Hansabankas“ elektroninė mokėjimo kortelė „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. K. vardu, 14 centų, bendros 17,50 Lt vertės 35 vnt. autobuso talonėlių. Po to, apžiūrėjusi piniginę ir išėmusi iš jos minėtą banko mokėjimo kortelę, piniginę išmetė. Tokiu būdu A. G. pagrobė I. K. priklausančio turto už 87,64 Lt, įgijo ir laikė I. K. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Elektron“.

Be to, A. G. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis finansinei operacijai inicijuoti, tai yra ji 2008-04-15 autobuse pagrobusi iš I. K. rankinės piniginę ir joje buvusią AB banko „Hansabankas“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. K. vardu, tą pačią dieną, tai yra 2008-04-1, apie 16.00 val., prekybos centro „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės kasoje pasiėmė vieną 5,99 Lt vertės cigarečių pakelį „Marlboro Red“, vieną 4,30 Lt vertės cigarečių pakelį „Red White“, ir turėdama išankstinę tyčią atsiskaityti už prekes svetima banko mokėjimo kortele, pateikė pardavėjai I. K. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Elektron“. Tokiu būdu A. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, siekdama savo naudai įgyti prekių už 10,29 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajai A. G. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajai, teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, į teismo nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantė A. G. padarė tris nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgė į tai, kad nors nenustatyta pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinanti aplinkybė, tai yra kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ji BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogišką veiką. Ši aplinkybė rodo nuteistosios nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jos antivisuomenines nuostatas. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas A. G. pagal BK 178 straipsnio 1 d., 214 straipsnio 1 d. ir 215 straipsnio 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko A. G. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji A. G. anksčiau daug kartų buvo teista, tarp jų už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, todėl ji laikytina recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistoji A. G. anksčiau teista už tyčinių nusikaltimų padarymą. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantė padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ji pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistė. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantei tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantė linkusi nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas A. G. pagal BK 178 straipsnio 1 d., 214 straipsnio 1 d. ir 215 straipsnio 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. G. apeliacinį skundą atmesti.