Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2009-01-16 · Civilinė byla Nr. 2-118-280/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-16
Bylos Nr.
2-118-280/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
D. V.
Civilinė byla Nr. 2-118-280/2009.Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2;16.1;16.8
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant bankrutavusios ŽŪB „Žabynė“ administratoriui Algiui Kleivai, adv. A. Kolpertui, atsakovui D. V.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios ŽŪB „Žabynė“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 61528 Lt), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutavusi ŽŪB „Žabynė“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. V. ieškovo naudai 61528 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys pareikštas bankrutavusios bendrovės administratoriaus ginant bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus.

Ieškovas nurodė, kad 2008-01-11 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pasvalio skyrius sprendimu Nr. 32-156 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2007-12-05 patikrinimo aktą. Šiuo aktu ir kitais dokumentais nustatyta, kad 2005-01-01 dienai bendrovėje buvo apskaityta 82,98 tonos kviečių, 36,65 tonos rapso. Iš viso grūdų likutis buvo 119,63 tonos. 2006 metų rugsėjo–spalio mėnesiais bendrovė iš ŽŪB „Pajiešmeniai“ nusipirko 103,899 tonas grūdų. Dalis apskaitomų grūdų buvo parduota, kita – 2006-12-15 dienos nurašymo aktu nurašyta kaip netinkami naudojimui. Nurašyta grūdų kaip netinkamų naudojimui už 61 528 Lt ir tokiai sumai bendrovei padaryta žala. Kaip liudija turto nurašymo aktas, grūdai nurašyti dėl supelijimo ir vabalų išgraužimo (kviečiukų), todėl ieškovas padarė išvadą, kad turtas nebuvo pakankamai prižiūrimas, tinkamai saugomas.

Atsakovas D. V. kaip bendrovės vadovas nuo 2004-12-28 dienos iki 2007-09-29, privalėjo imtis visų veiksmų, kad neleistų turtui pablogėti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad turtas yra netinkamas saugoti, bendrovės vadovas galėjo šį turtą parduoti, kitaip savalaikiai realizuoti. Bendrovės vadovas neužtikrino tinkamo turto saugojimo, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl yra atsakingas už turto praradimą, jo sugedimą. Atsakovas taip turėjo paskirstyti pareigas, jų tarpe ir sudaryti su darbuotojais materialinės atsakomybės sutartis, kad bendrovei žala nebūtų padaryta iš viso. Jei žala padaryta, ji turi būti išieškota iš už žalą atsakingų asmenų. Atsakovo atsakomybės juridinis pagrindas – CK 2.87 str. ir LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 25 str., nustatantis, kad kiekvienas bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl jo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Ieškovas tvirtina, kad dokumentai apie L. D. nubaudimą administratoriui perduoti nebuvo, jie atsirado vėliau. Ieškovas nesutinka su tvirtinimu, kad grūdai sugedo dėl to, jog vėjas nuplėšė šiferio lapus nuo sandėlio, kuriame laikomi grūdai stogo, nes tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Šalies argumentai

Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, tvirtindamas, kad L. D., bendrovės sandėlininkė, 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje jį informavo, kad vėjas nuplėšė grūdų sandėlio stogo dalį, dėl ko grūdai buvo sulyti. Nedelsiant organizuotas stogo sutvarkymas. Apie 26620 kg kviečių buvo sulyti, todėl išbrinko, supelijo. Analogiškai atsitiko su 4230 kg miežių, 10 tonų rapso. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad grūdai prarasti dėl nenugalimos jėgos. Tvirtina, kad sandėlininkės kaltės dėl to nėra, jai jokia nuobauda taikyta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad sandėlininkė L. D. buvo bausta už tai, kad sandėlyje laikomi kviečiukai buvo užkrėsti ir sugadinti, nes ji neišvežė iš sandėlio sąšlavų, ruošdama sandėlį kviečiukų priėmimui. D. V. priėmė įsakymą išieškoti iš sandėlininkės L. D. žalos atlyginimui tris vidutinius mėnesinius atlyginimus. Tuo jis tvirtina padaręs viską, kad maksimaliai apginti pajininkų interesus. Nurodo, kad dirbdamas bendrovės vadovu nebuvo savarankiškas, jis privalėjo vykdyti pagrindinių pajininkų V. M., E. T. nurodymus. Tvirtina, kad jam negali kilti atsakomybė, numatyta CK 2.87 str. 7 dalyje. Bendrovės pajininkai, tvirtindami 2006 m. bendrovės finansinę atskaitomybę, aprobavo esamą situaciją, nekėlė problemų dėl sugedusių grūdų ir bendrovės tuo patirtų nuostolių.

Atsakovas pripažino, kad L. D. žalos ŽŪB „Žabynė“ pagal jo 2008-12-19 dienos įsakymą neatlygino, nes bendrovė nemokėjo jai darbo užmokesčio dėl lėšų trūkumo ir gresiančio bankroto. Atsakovas pripažino ir tą faktą, kad grūdai buvo saugomi apleistame senos statybos sandėlyje, jis nebuvo tinkamai paruoštas grūdų saugojimui. Negalėjo paaiškinti kokiu tikslu buvo perkami grūdai, kai bendrovės finansinė būklė jau buvo bloga, darbuotojams laiku nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Atsakovas teismui pateikė 2006 m. gruodžio 14 d. L. D. pranešimo „Žabynės“ direktoriui kopiją, 2006-12-13 dienos pasiaiškinimo kopiją 21006-12-19 ŽŪB „Žabynė“ direktoriaus D. V. įsakymo dėl išskaitų iš L. D. kopiją, ŽŪB „Žabynė“ 2006 m. balanso kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 270 str., DK 256 str.)

Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 dienos nutartimi žemės ūkio bendrovei „Žabynė“ iškelta bankroto byla, Algis Kleiva paskirtas šios bendrovės administratoriumi. Atsakovas D. V. dirbo bendrovės vadovu nuo 2004-12-28 dienos iki 2007-09-29, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo uždarbio vidurkis sudarė 4008,33 Lt. Pagal ŽŪB „Žabynė“ įstatus (6.2 p) bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba. Administraciją samdyti gali nutarti narių susirinkimas (6.3.3 įstatų punktas). Kai valdyba nesudaroma, bendrovei vadovauja administracijos vadovas, jis organizuoja gamybinę-komercinę veiklą (6.11 p.). ŽŪB „Žabynė“ valdyba nebuvo sudaroma.

2006 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ŽŪB „Žabynė“ iš ŽŪB „Pajiešmeniai“, kuriai bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 11 dienos nutartimi, nupirko 103,899 tonas kviečių (už 20 779,80 Lt), 266,790 tonas kviečiukų (už 53 358 Lt) ir 30,00 tonų miežių (už 6000 Lt). ŽŪB „Pajiešmeniai“ pagrindiniai pajininkai buvo tie patys asmenys, kaip ir ŽŪB „Žabynė“, tie patys asmenys dirbo ir ŽŪB „Žabynė“ ir ŽŪB „Pajiešmeniai“: vyr. buhalterė S. A., agronomas R. Š., kasininkė B. P. ir pan. D. V. ŽŪB „Pajiešmeniai“ dirbo inžinieriumi.

Iš viso ŽŪB „Žabynė“ iš ŽŪB „Pajiešmeniai“ pirko grūdų 2006 m. rugsėjo–spalio mėn. už 80 137,8 Lt. Byloje nenustatyta, kad ieškovas atsiskaitė su ŽŪB „Pajiešmeniai“. ŽŪB „Pajiešmeniai“ įtraukti į bankrutavusios ŽŪB „Žabynė“ kreditorių sąrašą. Grūdai buvo saugomi netinkamai. 2006 m. gruodžio 15 dienos komisijos, susidedančios iš komisijos pirmininko atsakovo D. V., sandėlininkės L. D. ir agronomo R. Š. nurašymo aktu nurašė 26620 kg kviečių, 10000 kg rapsų ir 4230 kg miežų, konstatavus, kad šie grūdai nebetinkami naudojimui, supeliję. Tuo pačiu aktu nurašyta 266790 kg kviečiukų, nurodžius kad „vabalai išgraužė grūdų vidų“. Iš viso nurašyta grūdų 61 528 Lt sumai. Ieškovas tvirtino, kad grūdai nurašyti tikslu juos pasisavinti, nes pagal grūdų nurašymo aplinkybes negalima daryti išvados, kad visi sandėlyje buvę grūdai buvo visiškai nebetinkami. Tačiau liudytojas R. Š. ir atsakovas D. V. tvirtino, kad netinkami naudojimui grūdai buvo išvežti į mišką žvėrims šerti. Byloje nenustatyta, kad grūdai buvo panaudoti kitur ar kam nors perleisti neatlygintinai, nei sušerti žvėrims, nes apie tai byloje negauta jokių duomenų.

Byloje atsakovas D. V. ir liudytoja L. D. nurodė, kad L. D. buvo bausta už tai, kad sandėlyje laikomi kviečiukai buvo užkrėsti ir sugadinti, nes ji neišvežė iš sandėlio sąšlavų, ruošdama sandėlį kviečiukų priėmimui. D. V. 2006-12-19 priėmė įsakymą išieškoti iš sandėlininkės L. D. žalos atlyginimui tris vidutinius mėnesinius atlyginimus. L. D. žalos gera valia neatlygino, teismo posėdyje nurodė, kad sutinka apie 1000 Lt sumokėti.

Administratoriui A. Kleivai nebuvo laiku perduoti dokumentai, patvirtinantys L. D. patraukimo materialinėn atsakomybėn faktą, nes sudarant bankrutavusios ŽŪB „Žabynė“ kreditorių reikalavimų sąrašą, L. D. reikalavimai išieškotina suma nebuvo mažinami. Tai nustatyta iš administratoriaus A. Kleivos ir liudytojos B. P. paaiškinimų.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis išvada apie faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 str. str.). Šioje byloje nurodytas nustatytas faktines aplinkybes pagrindžia Panevėžio apygardos teismo 2007-09-18 dienos nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nutartis patvirtinti kreditorių reikalavimus, Panevėžio apskrities VMI 2007-12-05 patikrinimo aktas, 2006-12-15 dienos nurašymo aktas. L. D. pranešimo kopija, pasiaiškinimo kopija ir ŽŪB„Žabynė“ direktoriaus D. V. 2006-12-19 dienos įsakymas, atsakovo D. V. ir liudytojų paaiškinimai. Pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti išvados, kad ŽŪB „Žabynė“ 2006 m. gruodžio 15 dienos aktu nurašyti siekiant juos pasisavinti tinkami naudojimui grūdai.

Teisiniai argumentai

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Materialinei atsakomybei atsirasti reikalingos šios sąlygos: padaroma žala (bankrutuojanti bendrovė „Žabynė“ nurašydama grūdus patyrė 61 528 Lt nuostolį); žala padaroma neteisėta veika (atsakovas D. V. nekontroliavo kaip jam pavaldūs darbuotojai atlieka jiems pavestą darbą, neapibrėžė bendrovės darbuotojų, kurie priima ir apskaito, saugo materialines vertybes, teisių ir pareigų, nenustatė atsakomybės pagrindų sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, neužtikrino materialinių vertybių tinkamo saugojimo); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (esant pakankamiems reikalavimams materialinių vertybių apskaitai ir saugojimui, iškėlus reikalavimus su tuo susijusiems darbuotojams, būtų išvengta tokių didelių nuostolių. Konkretūs nuostoliai atsirado dėl netinkamo darbo organizavimo priimant, apskaitant ir saugant žemės ūkio produkciją). Negalima daryti išvados, kad netinkamai grūdams saugoti įrengto sandėlio stogo apgadinimai dėl vėjo yra nenugalima jėga. Todėl šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra teisinis pagrindas atsakovą D. V. patraukti dalinėn materialinėn atsakomybėn.

Įstatyme nustatyti specialūs juridinio asmens administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 25 str. nustato, kad kiekvienas bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Atsakovas D. V. ŽŪB „Žabynė“ dirbo direktoriumi, jis nebuvo šios bendrovės pajininkas, valdyba nebuvo sudaroma. Jis vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai. Kadangi nenustatyta, dėl grūdų sugadinimu patirti nuostoliai ŽŪB „Žabynė“ padaryti tik dėl vieno D. V. kaltų veiksmų, tai jis negali atsakyti už visą padarytą žalą. Byloje apklausti liudytojai (R. Š., B. P.) nurodė, kad iš esmės bendrovės reikalus tvarkė didieji pajininkai V. M. ir E. T., jie sprendė dėl bendrovės sudaromų sandorių, turto laikymo ar panaudojimo. ŽŪB „Žabynė“ ir ŽŪB „Pajiešmeniai“ valdė tie patys asmenys: abiejose bendrovėse dirbo vyr. buhalterė S. A., kasininkė B. P., V. M., D. V., R. Š. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad abi bendrovės priklausė tiems paties asmenims-pajininkams, tai nustatyta ir kitose bylose, tai patvirtina ir ŽŪB „Pajiešmeniai“ bei ŽŪB „Žabynė“ bankroto bylose patvirtinti darbuotojų reikalavimai. Paminėti didieji pajininkai nuspręsdavo visais esminiais bendrovės veiklos organizavimo klausimais, jiems buvo faktiškai pavaldūs visi bendrovės darbuotojai.

Pagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja DK normos. Taigi atsakovo D. V. (ieškovo direktoriaus, kurį su ieškovu siejo ir darbo sutartis) materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti reikia taikyti DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, 255 straipsnio 3 punktą ir 256 straipsnio 1 dalį, kuriuose numatyta darbuotojo materialinės atsakomybės riba, ir 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagrindus žalos atlyginimui mažinti.

Dėl tokių argumentų ir dėl to, kad ieškovas atsakovu patraukė tik bendrovės buvusį vadovą D. V., šioje byloje netaikytinos ir CK normos, reglamentuojančios dviejų ir daugiau asmenų solidariąją atsakomybę. Be to, pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji atsakomybė DK nenumatyta. D. V. pagal nustatytas byloje aplinkybes turi atsakyti ribotai, ne daugiau, kaip trijų jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 254 str.), nes ŽŪB 61528 Lt nuostolius patyrė ne vien dėl D. V. neteisėtų veiksmų. Žalos padarymo dieną D. V. darbo užmokestis buvo 4008,33 Lt, todėl iš jo priteistina suma 4008,33x3=12 024,99 Lt.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu jų prašoma. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų apie turėtas advokato pagalbos išlaidas, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str.

nusprendžia:

Bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Žabynė” (įmonės kodas 169155242) ieškinį atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies. Priteisti ŽŪB „Žabynė” iš D. V. – 12 024,99 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiką nuo 2008 m. rugsėjo 10 dienos nuo 12 024,99 Lt sumos iki skolos visiško išieškojimo. Priteisti iš atsakovo D. V. 361 Lt žyminio mokesčio ir 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė