Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2418-860/2014 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino vaiko išlaikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 144 str.).

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.

CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė pridėjo naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi įrodymai pateikti, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir juose esančią informaciją vertina spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl laikino vaiko išlaikymo (CPK 314 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo. Ieškinyje prašoma nustatyti nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodydama, kad atsakovas jau ieškinio pateikimo dienai materialiai neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą iki kol bus išnagrinėta byla iš esmės ir priimtas galutinis tesimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokia teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde išdėstė argumentus iš esmės susijusius su tuo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, neįrodė, jog atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, nes šalys gyvena kartu vienuose namuose, jis rūpinasi savo dukra, taip pat moka ir komunalinius mokesčius, taip prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai, t. y. ieškovė tvirtina, kad atsakovas tokio išlaikymo neteikia – atsakovas rūpinasi tik savo poreikiais, neprisideda prie dukters išlaikymo, bendro šeimos gyvenimo, nesirūpina buitimi, nemoka komunalinių mokesčių ir pan. Atsakovas gi teigia, kad išlaikymą teikia – gyvena viename name kartu su sutuoktine ir nepilnamete dukra, nuperka šeimai maisto, dukrai drabužių, taip pat moka komunalinius mokesčius. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo parinkta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus. Dėl to, apelianto atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas vaikui skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.).

Vaiko išlaikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovo pateikta Odontologinių ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartis tvirtina tik apie dukters sveikatos priežiūros rūpinimąsi, tačiau nepatvirtina, kad apeliantas tinkamai vykdo nepilnametės dukters išlaikymo prievolę, o taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutartis yra 2011 m. rugsėjo 3 d., taigi neįrodo, kad apeliantas ir šiuo metu rūpinasi dukters sveikata. Apelianto pateiktas prašymas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui taip pat neįrodo prašyme dėstomų aplinkybių, kadangi jokio atsakymo iš institucijos nėra pateikta, jokių aplinkybių nėra konstatuota. Apeliantas taip pat pateikė AB Swedbank asmens banko sąskaitos sutartį, tačiau nepateikė įrodymų, kokie pavedimai ir kada buvo atliekami, todėl jo argumentai, kad jis pervedinėjo dukrai pinigus nepagrįsti, nes neįrodyti įstatymu nustatyta tvarka. Tuo tarpu ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė mokėjimų kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad ieškovė pirko maistą, drabužius, apyvokos ir higienos reikmenis bei mokėjo komunalinius mokesčius. Taip pat ieškovė pateikė Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės J. K. patvirtintus liudytojos G. K. parodymus, kuriuose šalių nepilnametė dukra patvirtino, jog ja rūpinasi ir išlaiko tik mama, kad jų santykiai yra labai geri, o su tėvu bendrauja epizodiškai, materialinės pagalbos iš jo nesulaukia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, kad šalys gyvena viename name, pati savaime nereiškia, jog šalys iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, nes jau vien tai, kad ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, suponuoja priešingą išvadą.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje, pagrįstai ir teisėtai netyrė ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo, nenagrinėjo jų esmės, apsiribodamas tuo, jog įstatymas tokiu atveju reikalauja tik, kad pareikštas ieškinys būtų tikėtinai pagrįstas. Konstatuoti, jog ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, nėra tikėtinai pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Visos faktinės aplinkybės, susijusios su šio ieškinio patenkinimu/nepatenkinimu bus nustatinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo tarpu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikymo būtinybę galimybes) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.