Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 93-848 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d.).Komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 93-848 nutarta nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 4 metų 3 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 20 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 21 iki 20 balų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, per bausmės atlikimo laikotarpį 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 4 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teismo priteistą civilinį ieškinį padengęs, po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą. Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis E. K., esant nemažai neatliktos bausmės daliai nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri būtų pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Skunde nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-848, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu yra tinkamas, nes už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje yra 2 kartus paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir teigia, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime buvo pažymėta, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, sumažino pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką pagal OASys metodiką iki 20 balų ir ji dabar yra žema. Turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: planuoja dirbti, puoselėti socialinius ryšius – padėti šeimai, laikytis visų teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbti priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą. Nori atstatyti savo reputaciją ir vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia didžiulę atsakomybę prieš šeimą, kuriai dabar yra ypač reikalinga jo parama ir pagalba. Skunde taip pat teigiama, kad jis negali pripažinti savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, kurio nepadarė. Dienraštis „Lietuvos Rytas“ prieš keletą savaičių rašė apie jo bylą, kad ji sufabrikuota, liudytojas papirktas ir yra filmuota tai įrodanti medžiaga. Todėl, teigia, kad jis yra ne silpnavalis, kaip konstatuoja teismas, o kovoja už teisybę, taigi lygtinis paleidimas palengvintų jo kelią siekiant teisingumo.Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog E. K. priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. anksčiau teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), dėl padaryto nusikaltimo kaltę iki šiol neigia. Tai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad jis linkęs sumenkinti savo veiksmus ir neprisiimti atsakomybės už juos, nors teismo buvo įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir už tai jam buvo paskirta bausmė. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad E. K. priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų, tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą (po paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu). Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, neatsakingas laisvalaikio leidimas, patiriamas stresas naujose situacijose. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, pagrindo tokiai išvadai nėra.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį du kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą pataisos namuose, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, drausmine tvarka pastaruoju metu nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar laikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, bet tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo E. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.