Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., jos atstovei advokatei Ritai Balsevičei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį (3 administraciniai nusižengimai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B., būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., ir 2017 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kuriuos privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu N. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2013 m. ji su draugėmis įkūrė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), ketino vykdyti buhalterinių paslaugų teikimą užsieniečiams, tačiau realiai ši Bendrovė jokios veiklos nevykdė, darbuotojų į šią Bendrovę priimta nebuvo, Bendrovė turėjo tik išlaidas. Ji buvo paskirta Bendrovės vadove, kadangi vienintelė tuo metu neturėjo darbo. Nurodė, jog su vadovo pareigomis nebuvo gerai susipažinusi, todėl ir neteikė finansinių ataskaitų Registro tvarkytojui, labai gailisi dėl tokio savo aplaidaus elgesio. Taip nutiko, nes 2015 m. ji pastojo, tuo metu augino du mažamečius dvynukus, gimė dar vienas vaikas, neturėjo laiko pasidomėti, kokios tos vadovo pareigos. 2015 m. išėjo į motinystės atostogų, o po to Sodrai išsiuntė pranešimą, kad atleidžia save iš darbo. Nors žinojo, kad ją į darbą priėmė akcininkai, tačiau atleido ją iš darbo ne akcininkai, o ji pati, nes nesidomėjo, kokia tvarka vadovas turi būti atleidžiamas. Nurodė, kad kai išėjo į dekretą, nieko nepaskyrė vadovauti bendrovei, o grįžusi iš dekreto, susiskambino su kitomis akcininkėmis ir nusprendė Bendrovės veiklą pabaigti. N. B. pažymėjo, kad kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, t. y. kad nepasidomėjo savo kaip vadovės pareigomis ir neteikė finansinių ataskaitų rinkinių. Paaiškino, jog šiuo metu visus finansinių ataskaitų rinkinius yra pateikusi Registro tvarkytojui. Nurodė, kad augina tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko ji ir jos sutuoktinis, šiuo metu jos pajamos sudaro apie 1000 Eur į rankas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose įtvirtinta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime N. B. nurodė, kad iš esmės kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo pripažįsta, papildomai nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti nebuvo, kadangi Bendrovė veiklos vykdyti nepradėjo, o akcininkai Bendrovę likviduoti atsisakė. Pažymėjo, kad į administracinėn atsakomybėn traukiamos N. B. žodinius ir rašytinius prašymus sušaukti akcininkų susirinkimą – nereagavo (b. l. 3).

Be N. B. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kita bylos rašytine medžiaga. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad: N. B. nuo 2014 m. vasario 17 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) vadove (Juridinių asmenų registre N. B. įregistruotas (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2014 m. vasario 24 d.), Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), kadangi bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Taip pat (duomenys neskelbtini) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus). Iš minėto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nustatytu laiku ir tvarka pateikti nebuvo (b. l. 4-5). Iš į bylą pateiktų Metinių finansinių ataskaitų teikimo pažymų, balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų (b. l. 17-23, 25-31, 33-41) nustatyta, kad bylos nagrinėjimo dienai Registro tvarkytojui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. Iš į bylą pateiktų VSDFV pažymų, (duomenys neskelbtini) priklausančių sąskaitos išrašų matyti, jog Bendrovė realios veiklos nevykdė, darbuotojų įdarbinta nebuvo (b. l. 42, 43-52, 53-62).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog N. B. būdama (duomenys neskelbtini) vadove, turėdama įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Registro tvarkytojui 2016 m. (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., ir 2017 m. (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinius iki 2018 m. birželio 15 d., šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jos pareigos nevykdymas tinkamai kvalifikuotas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus, laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AN2-653-478/2017).

Teismas pažymi, kad N. B. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) vadove, nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m. Teismas konstatuoja, kad N. B. negali būti inkriminuotas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m. nepateikimas, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinys už 2015 m. turėjo būti vėliausiai pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d., taigi šio administracinio nusižengimo padarymo data laikytina 2016 m. birželio 1 d. Iš to akivaizdu, kad minėtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Taigi nagrinėjamu atveju, nors finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas dar galiojant ATPK, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., turi būti taikomi ne ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti nuobaudų skyrimo terminai, o ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ANK 39 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad N. B. nuobaudos skyrimo terminas už (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Registro tvarkytojui už 2015 m. jau yra suėjęs, kadangi yra praėję daugiau nei dveji metai nuo trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos, kadangi Registro tvarkytojui nusižengimo padarymo paaiškėjimo diena laikytina būtent 2016 m. birželio 1 d.

N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes – iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimai padarytas ne piktybiškai siekiant nuslėpti bendrovės finansinę padėtį, o dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinių žinių stokos ir teisinio reglamentavimo neišmanymo bei asmeniniame gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, ir nors ši aplinkybė nešalina asmens administracinės atsakomybės, tačiau teismui leidžia svarstyti klausimą dėl skirtinos administracinės nuobaudos švelninimo. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą teisme, (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti Registro tvarkytojui (Juridinių asmenų registro išrašas), kas leidžia teigti, jog reali žala administraciniu nusižengimu padaryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. jokios veiklos nevykdė, darbuotojų įdarbinta nebuvo, kas taip pat leidžia teigti, jog administraciniais nusižengimais nebuvo siekiama nuslėpti bendrovės finansinę padėtį ar kitų piktavališkų tikslų. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamos N. B. asmenybę – duomenų apie teistumą ir baustumą nepateikta, yra dirbanti, šeimoje auginanti tris nepilnamečius vaikus, taip pat į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus N. B. mažesnes baudas nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos baudos už atskirus nusižengimus bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2016 m.) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2017 m.) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą –50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną N. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2015 m.) suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18093326413.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.