- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- e2-6169-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02068-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Algoritmų sistemos“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „iTree Lietuva“
- Kategorijos
- 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Algoritmų sistemos“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, trečiasis asmuo – UAB „iTree Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Algoritmų sistemos“ kreipėsi į teismą ir prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją atšaukti jo 2015-09-23 rašte Nr. 2-1342(4.34) ir 2015-09-30 rašte Nr. 2-1353(4.34) pateiktus sprendimus dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo ir pasiūlymų eilės nustatymo; įpareigoti atsakovą nurodyti viešajame pirkime Nr. 165189 pateiktų pasiūlymų vertinimą atlikusių ekspertų vardus ir pavardes bei jų kvalifikaciją, informuoti apie šių ekspertų pasitelkimo teisinę formą, pavyzdžiui, ar dėl jų paslaugų buvo sudarytos atitinkamos viešojo pirkimo sutartys, kada ir kur buvo skelbti šioms sutartims sudaryti atlikti viešieji pirkimai, kada ir kur paviešintos pačios sutartys kaip to reikalaujama Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 11 d.; įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti viešajame pirkime pateiktus pasiūlymus pašalinant ieškinyje nurodytus vertinimo trūkumus ir klaidas, o jeigu to atlikti neįmanoma, įpareigoti nutraukti viešąjį pirkimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas vertindamas ieškovo pasiūlymą neteisingai vertino pasiūlymo techninę dalį, klaidingai interpretavo pasiūlyme pateiktą informaciją ir duomenis, atsisakydamas pateikti pasiūlymų vertinimui reikšmingą informaciją pažeidė skaidrumo principą. Ieškovo manymu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pasiūlyta Microsoft Silverlight technologija nuo 2013 metų nėra oficialiai tobulinama. Microsoft Silverlight buvo sukurta 2007 metais ir tobulinama iki 2013 metų. Technologijos tobulinimo pabaiga nereiškia technologijos palaikymo pabaigos. Kol technologija palaikoma, tol jos kūrėjas taiso surastas ir nurodytas spragas, šalina pastebėtas klaidas. Microsoft kompanija yra viešai įsipareigojusi teikti Silverlight technologijos palaikymą iki 2021 m. spalio 12 d. ir spręsti su šia technologija iškilsiančias problemas. Silverlight technologijos taikymo priimtinumą ir labai gerą jos įvertinimą paties atsakovo atstovai pažymėjo 2015-08-25 susitikimo metu su tiekėjų atstovais. Mano, jog nepagrįsta atsakovo nuomonė, jog ieškovo pasiūlyme nėra nurodyta Silverlight versija, kadangi šios technologijos įskiepus savo naršyklėse turi susidiegti atsakovas, o ieškovo siūloma sistema veikia su bet kurios versijos Silverlight įskiepais. Atsakovas nepagrįstai pasiūlymo trūkumu nurodė, jog nėra aprašoma kaip bus valdoma Microsoft Silverlight komponento nepalaikymo rizika ir kas nuspręs saugumo grėsmes, jei Silverlight technologijoje bus pastebėti pažeidžiamumai, kadangi technologija yra palaikoma gamintojo. Ieškovas nesutinka su atsakovo nuomone, kad ieškovo siūloma Microsoft Silverlight technologija nepalaikoma daugumos populiariausių naršyklių, kadangi Microsoft Internet Explorer 11. Mozzila Firefox 12 ir vėlesnės, Safari 4 ir vėlesnės, Opera 32 naršyklių versijos palaiko ieškovo siūlomą technologiją. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad su projektu dirbs 2 analitikai, kadangi ieškovo pasiūlyme yra nurodytos rolės, pasiūlyme nurodyta, jog analizėje dalyvauja ne tik analitikai, bet ir projekto vadovas, veiklos analizės ekspertas, veiklos procesų analizės ekspertas, IS naudotojo sąsajos ergonomikos ekspertas, informacinių sistemų architektas, sistemų integravimo specialistas, pagal poreikį pritraukiami papildomi analitikai-projektuotojai. Ieškovo nuomone, pastebėjus ir nustačius pasiūlymo vertinimo klaidas šie pasiūlymai turėjo būti vertinami iš naujo, nepaisant aplinkybės, jog buvo paviešintos antrosiose pasiūlymų dalyse nurodytos kainos. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsisakydamas nurodyti koks ekspertas ar ekspertai vertino pasiūlymus, ekspertų kvalifikaciją ir kokiu būdu jie buvo pasitelkti vertinimui atsakovas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 41 str. 5 d. nuostatomis ir pažeidė įtvirtintą skaidrumo principą. Pažymi, kad nurodyta straipsnio nuostata nedraudžia atskleisti ekspertų, be to, ekspertai savo darbą yra atlikę, sprendimai jau yra priimti, ieškovas neprašo atskleisti informacijos, susijusios su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu. Apribojus galimybę sužinoti tiekėjo pasiūlymą vertinusius ekspertus, apriboja tiekėjų galimybes efektyviai ginti pažeistus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 28 d. raštais buvo informuotas apie įvertinimo rezultatus, kartu su ekspertų vertinimo išrašais. Ekspertų vertinimo lentelės bei suvestinės nebuvo pateiktos. Ieškovas ginčija ekspertų vertinimo išvadas, kurias patvirtinus Viešųjų pirkimų komisijai ir apie šį sprendimą informavus tiekėjus, ieškovas dėl minėtų išvadų ir pasiūlymo vertinimo pretenzijų neteikė, tačiau po to kai buvo atplėšti vokai su kainomis, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas. Pasiūlymus vertinę ekspertai prieš pradėdami dirbti pasirašė konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas, dirbdami nepadarė veiksmų, dėl kurių būtų galima abejoti jų kompetencija ar šališkumu. Perkančioji organizacija pirkimą vykdo, pasiūlymus vertindama pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, o ne mažiausios kainos kriterijų. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tikslas išrinkti ne mažiausią kainą pateikusį pasiūlymą, bet ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Dalyvių techninius pasiūlymus vertino trys nepriklausomi išoriniai ekspertai I. G., Ž. S., S. Š., kurie atrinkti atsižvelgiant į jų patirtį, nepriekaištingą reputaciją, turimą kvalifikaciją, kurie yra dirbę atsakovo vykdytuose projektuose, todėl yra gerai susipažinę su atsakovo vykdoma veikla ir turimomis informacinėmis sistemomis. Ieškovas naujajai Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinei sistemai realizuoti siūlė mažesnį skirtingų technologijų skaičių, pasiūlyme nėra nurodyta, ar bus pateiktos produkto licencijos, koks jų galiojimo terminas, licencijavimo taisykles ir produkto techninis palaikymas. Pasiūlyme nėra nurodyta Silverlight versija. Pažymi, kad Silverlight 5 technologija yra tik palaikoma, bet nevystoma, rinkoje vyrauja tendencija atsisakyti Flash Silverlight ir pan. technologijos produktų, interneto naršyklės jų nebepalaiko, todėl rekomenduotina naudoti technologiškai neutralią HTML 5 platformą. Ieškovas pripažino, kad Silverlight technologijos nepalaiko ir pačios Microsoft kompanijos Edge naršyklė, platinama šiuo metu su Windows 10 operacine sistema. Pasiūlyme pasigesta alternatyvų sprendžiant problemas dėl vėlavimo ar darbų persidengimo. Identifikuoti rizikos veiksniai ir siūlomos jų valdymo priemonės atitinka siūlomų paslaugų pobūdį, bet tik dalis jų aiškiai susietos su projekto specifika, trūksta aiškesnių projekto rizikos veiksnių sąsajos su kitose pasiūlymo dalyse ieškovo siūlomais sprendimais. Rizikos veiksnių analizė neapima laikotarpio po projekto veiklų įgyvendinimo. Pažymi, kad ieškovas papildomus savo pasiūlymo paaiškinimus teikia teismo proceso metu, tokiu būdu šalindamas pasiūlymo parengimo trūkumus. Atsakovo nuomone, kai yra žinomi pasiūlymų techninio vertinimo rezultatai bei pasiūlymo kainos, o žinant tiekėjų pasiūlymų kainas, pakartotinis techninių pasiūlymų vertinimas prarastų prasmę, nes būtų pažeista ekonominio naudingumo vertinimo logika, kai iš pradžių įvertinamas tiekėjo techninis pasiūlymas.
Trečiasis asmuo UAB „iTree Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai ir nesavalaikiai kelia klausimą dėl netinkamų ekspertų, jų parinkimo. Atsakovas ieškovą informavo apie techninius įvertinimus, apie tai, kad pasiūlymus vertino ekspertai. Apie tai, kad pasiūlymus vertins ekspertai tiekėjai žinojo, kadangi buvo nurodyta Konkurso sąlygose. Ieškovas sužinojęs apie techninio pasiūlymo balus pretenzijas turėjo pareikšti per 10 dienų informacijos gavimo dienos. Ieškovas 2015-10-01 pretenzijoje, kuria ginčijo atsakovo 2015-09-23 ir 2015-09-28 raštuose nurodytas aplinkybes, klausimo dėl ekspertų tinkamumo nekėlė. Tik atmetus ieškovo pretenziją, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją apie ekspertus, todėl reikalavimai dėl pasiūlymus vertinusių ekspertų atmestini ir nenagrinėtini, kadangi nesilaikyta išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas neįrodė, nei vienos Viešųjų pirkimų normos ar konkretaus viešųjų pirkimų principo, kuriuos būtų pažeidęs atsakovas, vertindamas ieškovo techninį pasiūlymą konkurse.
Dublike ieškovas UAB „Algoritmų sistemos“ palaiko savo ieškinio reikalavimus ir nurodo, kad net ir nutraukus pirkimą, nors ieškovas to reikalautų išimtiniu atveju nesant galimybės iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymų, atsakovas turi visas galimybes naudodamas savo turimas informacines sistemas demokratiškai ir savalaikiai organizuoti Seimo rinkimus. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai laiko, jog ieškovas dėl pasiūlymų vertinimo pretenzijos neteikė, kadangi pretenzija buvo būtent dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų. Nors atsakovas nurodė ekspertus atlikusius pasiūlymo vertinimą, tačiau jų kvalifikacijos nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovas toliau atsisako nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu pasitelkti ekspertai. Atsakovas atsiliepime nepaneigė fakto, kad ištobulinta ir gamintojo palaikoma technologija visiškai atitinka konkurso sąlygose keltus reikalavimus ir gali būti naudojama informacinėje sistemoje, kurią ketina įsigyti. Ieškovas pakartotinai nurodo, kad nustačius pasiūlymų vertinimo trūkumus, pasiūlymų vertinimo procedūrą reiktų pakartoti ir tai neprieštarauja nei galiojančiam reglamentavimui, nei teismų praktikai.
Triplike atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija nurodo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo pasitelktų ekspertų šališkumo konkurse grindžiami prielaidomis ir samprotavimais, kurie neįrodo ekspertų šališkumo. Be to, perkančioji organizacija turi atsakingai vertinti kiekvieną pasiūlymą, o ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų. Pateikti pasiūlymai įvertinti ekspertų objektyviai, nėra pagrindo abejoti pateiktu vertinimu, jis laikytinas objektyviu ir tinkamu, visų konkurso dalyvių pasiūlymų ekspertinio vertinimo rezultatai yra panašūs.
Tripliku trečiasis asmuo UAB „iTree Lietuva“ prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad ieškovas dublike klaidingai aiškina pasiūlymų vertinimo tvarką, kadangi vertinimo balai suteikiami pagal aiškius kriterijus ir jų rodiklių reikšmes, kaip tai numatyta Konkurso sąlygų 4 priede. Mano, kad ieškovas neįrodė nei vienos Viešųjų pirkimų įstatymo normos ar konkretaus viešųjų pirkimų principo, kuriuos būtų pažeidęs atsakovas, vertindamas ieškovo techninį pasiūlymą Konkurse.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau - VRK) 2015-07-02 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė ir vykdo atvirą konkursą „Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugos“, kuriam jungtinės veiklos pagrindu pasiūlymą pateikė ieškovas. Pirkimo objektas - Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugos rinkimų, politinių kampanijų bei einamuoju laikotarpiu. Savo pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė jungtinės veiklos pagrindu ieškovas UAB „Algoritmų sistemos“ ir trečiasis asmuo UAB „iTree Lietuva“. Pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (Konkurso sąlygų 9.3 p., 4 priedo 1 p.). Įvertinusi ekspertų išvadas, apibendrinusi suteiktus ekonominio naudingumo balus už pasiūlymus, perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija UAB „iTree Lietuva“ skyrė iš viso 85,46 balus, UAB „Algoritmų sistemos“ skyrė 84,45 balus bei nustatė pasiūlymų eilę, laimėjusiais pasiūlymais pripažino UAB „iTree Lietuva“ ir UAB „Algoritmų sistemos“ pasiūlymus ir 2015-09-30 raštais per CVP IS informavo apie priimtą sprendimą ieškovą ir trečiąjį asmenį. Ieškovas 2015-10-01 pateikė pretenziją, kurią 2015-10-02 perkančioji organizacija atmetė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą atšaukti 2015-09-23 rašte Nr. 2-1342 (4.34) ir 2015-09-30 rašte Nr. 2-1353 (4.34) nurodytus sprendimus dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo ir pasiūlymų eilės nustatymo. Reikšdamas tokį reikalavimą, ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė pasiūlymo techninės dalies trūkumus, o pastebėjęs pasiūlymo vertinimo klaidas atsakovas turėjo pasiūlymus vertinti iš naujo. Su tokiais ieškovo argumentais teismas nesutinka.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).
Ieškovas nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu suteikti jo pasiūlymo 26,6 balus už sprendimo architektūrą, teigia, kad atsakovas nepagrįstai vertino, jog Microsoft Silverlight nuo 2013 metų nėra tobulinama, kadangi ši technologija yra palaikoma gamintojo iki 2021 m., o be to, pats atsakovas pažymėjo Silverlight technologijos taikymo priimtinumą 2015-08-25 susitikimo su tiekėjais metu. Atsakovas nesutikdamas su tokia ieškovo argumentacija, nurodo, kad vertindamas ieškovo pasiūlymo techninę dalį naudojo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, Viešųjų pirkimų tarnybos 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 Dėl Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijomis bei pateiktomis išorinių ekspertų nuomonėmis.
VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato galimybę perkančiajai organizacijai vertinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Pagal pirkimo sąlygų 9.3 punktą, 4 priedo 1 punktą perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Nustatyta, kad pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: kaina (C), sprendimo architektūra (T₁), sprendimo pasikliaunamumas (T₂),paslaugų atlikimo strategija (T₃), atitinkamai kiekvienas kriterijus išskirstytas į kitus kriterijus, parametrus. Remiantis pirkimo sąlygų 8.3 p., 4 priedo 2 punktu perkančioji organizacija numatė, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus vertinamas ekspertiniu vertinimu. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas suteikia perkančiajai organizacijai teisę kviesti ekspertus – dalyko žinovus, konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti (VPĮ 16 str. 2 d.). Perkančioji organizacija šia teise pasinaudojo, tiekėjų pasiūlymų techninės dalies įvertinimui pasitelkusi 3 išorinius ekspertus. Perkančioji organizacija numatė, jog ekspertai, remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, taip pat vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi, įvertina tiekėjų pasiūlymuose nurodytų pirkimo objektų parametrus (pirkimo sąlygų 4 priedo 2 p.). Pagal pirkimo sąlygų 4 priedo 12 punktą, siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 100 balų skalė buvo padalinta į kokybinius intervalus: silpnai (0-40); vidutiniškai (41-59); gerai (60-79); puikiai (80-100). T1, T2, T₃ kriterijai ir jų parametrai yra kokybiniai, kurių reikšmės nustatytos vertinant balais, išanalizavus tiekėjo pasiūlymą pagal pirkimo sąlygose apibrėžtas charakteristikas (pirkimo sąlygų 4 priedo 13 p.).
Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkančioji organizacija turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia konkurso sąlygose nustatyti ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiajam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Tokių kriterijų nustatymas priklauso nuo perkamų prekių ar paslaugų specifikos. Bylos duomenys tvirtina, kad perkančioji organizacija vadovaujantis kriterijų arba jų parametrų vertinimui apibrėžtas charakteristikas nustatė, kad ieškovo siūlomas VRK įdiegtas Microsoft Silverlight sprendimas nėra tinkamas perkančiajai organizacijai, kadangi nuo 2013 metų nėra oficialiai tobulinama Microsoft kompanijos, jos nepalaiko dauguma naršyklių, o tai lems, kad sprendimas artimiausiu metu turės būti keičiamas; taip pat pasiūlyme nėra nurodyta, ar bus pateiktos produkto licencijos, koks jų galiojimo terminas, licencijavimo taisyklės ir produkto techninis palaikymas. Atsakovas siekdamas įsigyti reikalingų paslaugų specifiškumą, nurodė, kad dėl tiekėjo siūlomų skirtingo technologijų platformų įvairovė apsunkins sistemos priežiūrą bei vystymą ateityje. Teismas išanalizavęs Konkurso sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jų apibrėžties detalizaciją, ieškovo pasiūlymo turinį, perkančiosios organizacijos atliktus pateikto pasiūlymo įvertinimus, sprendžia, kad perkančiosios organizacijos 2015-09-23 ir 2015-09-30 sprendimai, lėmę rezultatą, kad ieškovui pagal pirkimo sąlygose nustatytus kriterijus 2015-09-23 buvo skirta 54,45 balai už techninį pasiūlymą ir 2015-09-30 buvo skirta už kainos pasiūlymą 30 balų, o bendrai už techninį ir kainos pasiūlymus 84,45 balai, kai tuo tarpu trečiajam asmeniui 2015-09-23 buvo skirta 70 balai už techninį pasiūlymą ir 2015-09-30 buvo skirta už kainos pasiūlymą 15,46 balai, o bendrai už techninį ir kainos pasiūlymus 85,46 balai, yra pagrįsti, objektyvūs ir teisingi.
Ieškovas ginčija kriterijų ir parametrų suteiktus balus pasiūlyme nurodytiems sprendimo architektūrai, pasikliaunamumui, paslaugų atlikimo strategijai. Kaip matyti konkurso sąlygų 4 priede nurodyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka suformuoti konkrečiai, ne abstrakčiai, detaliai nurodant kriterijus ir jų parametrus charakteristikų aprašymuose. Perkančioji organizacija, suteikdama ieškovui mažiau ekonominio naudingumo balų nei trečiajam asmeniui rėmėsi ne tik aplinkybe, jog ieškovo ieškinyje nurodytais pasiūlymo trūkumais, bet ir tuo, kad pasiūlyme nenurodyta, ar bus pateiktos produkto licencijos, jų galiojimo terminas, licencijavimo taisyklės, produkto techninis palaikymas pasikliaunamumo priemonės nėra adaptuojamos VRK poreikiams, nėra techninės įrangos, atskirtos saugos priemonių analizei aprašymo, neparašyta, kaip bus valdoma Microsoft Silverlight komponento nepalaikymo rizika ir saugumo grėsmių sprendimai, nenurodytos alternatyvos sprendžiant problemas dėl vėlavimo ar darbų persidengimo, trūksta aiškesnių projekto rizikos veiksnių sąsajų su kitais pasiūlymo dalyse tiekėjo siūlomais sprendimais, o rizikos veiksnių analizė neapima laikotarpio po projekto veiklų įgyvendinimo. Šių aplinkybių ieškovas ieškinyje neginčijo ir aplinkybių dėl jų nenurodė. Priešingai, ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad Silverlight technologijos nepalaiko Chrome ir Edge naršyklės. Kaip matyti pirkimo objektas yra specifinis – perkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugos rinkimų, politinių kampanijų bei einamuoju laikotarpiu, kurioms būdingas nuolatinis atsinaujinimas rinkoje, o konkurso sąlygose nustatyti kriterijai, kuriems įvertinti buvo pasitelkti ekspertai. Ekspertų komentarai ieškovo pasiūlyme nurodytiems sprendimo architektūrai, pasikliaunamumui, paslaugų atlikimo strategijai sąlygojo perkančiosios organizacijos sprendimui ieškovo pasiūlymui suteikti mažiausiai balų. Konkurse dalyvavo du tiekėjai – ieškovas ir trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo aiškiai suprato pasiūlymo vertinimo tvarką ir kriterijus. Pažymėtina, kad pagal pirkimo sąlygų 6.6 punktą 2015-08-27 perkančioji organizacija surengė susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir VRK IS pristatymo ir 2015-08-27 tiekėjams CVP IS priemonėmis pateikė susitikimo su tiekėjų atstovais protokolo išrašą. Pažymėtina, kad tiekėjai susitikimo metu nepageidavo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos pristatymo. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovas suprato siekiamų įgyti paslaugų pobūdį, kiekį, apimtis ir techninius reikalavimus siekiamoms įgyti paslaugoms. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su viešaisiais pirkimais susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose (CPK 423³ str. 1 d., 423⁵ str. 1 ir 2 dalys). Remdamasis šių asmenų pateiktais duomenimis, teismas sprendžia ieškinio dėl viešųjų pirkimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo pagrįstumą, nepateikė savo specialistų, ekspertų nuomonės ar kitokio pobūdžio ekspertinės išvados dėl jo pasiūlymo techninės dalies įvertinimo pirkimo sąlygose nustatytiems kriterijams ir jų parametrams, pagrindžiančių perkančiosios organizacijos pasirinktų ekspertų įvertinimą, neprašė teismo skirti byloje ekspertizę, perkančiosios organizacijos ieškovo siūlomų paslaugų įvertinimą grindė subjektyviu pirkimo sąlygų interpretavimu bei savo samprotavimais. Nagrinėjamu atveju iš teismo išreikalautų trečiojo asmens pateikto pasiūlymo, ekspertų vertinimų suvestinės matyti, kad perkamų paslaugų specifikacija ir perkančiosios organizacijos suteikti balai atitiko pirkimo sąlygų 9 skyriuje, 4 priede nurodytą metodiką. Aplinkybė, jog perkančioji organizacija 2015-08-27 susitikimo su tiekėjų atstovais metu nurodė, kad Silverlight sprendimas buvo gerai įvertintas neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija praranda teisę pasirinkti kitą norimų įsigyti paslaugų sprendimą ar technologijas, ypač esant pateiktam labiau perkančiosios organizacijos poreikius ir pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą.
Ieškovas taip pat teigia, kad pastebėjus ir nustačius pasiūlymo vertinimo klaidas, pasiūlymas turėjo būti vertinamas iš naujo, nepaisant aplinkybės, kad buvo paviešintos antrosiose pasiūlymų dalyse nurodytos pasiūlymų kainos. VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas, tačiau neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011). Bet kokiu atveju pakartotinis pasiūlymo vertinimas – išskirtinė situacija, kurią galima pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis, o ne paprasta abejone dėl vertinimo rezultato ar subjektyvia tiekėjo pozicija. Šiuo atveju darytina išvada, jog perkančioji organizacija yra įvykdžiusi susipažinimo su pasiūlymų techniniu vertinimu ir kainomis procedūrą, todėl žinodama tiekėjų pasiūlymų technines savybes ir kainas, pakartotinis techninių pasiūlymų vertinimas pažeistų pirkimo sąlygose numatytą pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus prasmę, tiekėjams būtų taikomi nevienodi pasiūlymo tikrinimo kriterijai, suteikiant aiškinti ir pildyti pasiūlymo neatitiktį, kai buvo konstatuoti akivaizdūs pasiūlymo trūkumai, tuo pačiu bus užkirsta galimybė tiekėjams sąžiningai konkuruoti, ypač atsižvelgiant į tai, jog viso konkurso metu tiekėjams buvo leista pasiūlymus paaiškinti ar patikslinti, pati perkančioji organizacija 2015-07-17 raštu Nr. 2-1219(4.34) atsakydama į ieškovo 2015-07-10 pretenziją Konkurso sąlygų 3.4.11, 3.4.12, 3.4.15, 3.4.16, 3.4.18 punktus išdėstė nauja redakcija, 3.4.14 punktą patikslino bei pratęsė pirkimo procedūras. Be to, kaip minėta, perkančioji organizacija 2015-08-25 surengė susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo ir turimos VRK IS pristatymo. Atsižvelgusi į pasitelktų ekspertų komentarus, perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlyme nurodytus reikalaujamus techninius kriterijus, parametrus, ir ieškovo pasiūlymui pagrįstai suteikė 54,45 balus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui yra pagrindas atlikti pakartotinį vertinimą.
Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas nepagrįstai atsisako atskleisti ekspertų vertinusių ieškovo pasiūlymą tapatybes, tuo pažeidžiamas VPĮ įtvirtintas skaidrumo principas. Ieškovo nuomone, pasitvirtinus, kad pasiūlymus vertinę ekspertai yra nepakankamos kvalifikacijos, susiję su kitais konkurso dalyviais, atsakovas pakartotiniam pasiūlymų vertinimui galėtų pasitelkti kitus ekspertus. Teismas su ieškovo argumentu nesutinka, kadangi VPĮ ir kituose teisės aktuose nėra įpareigojimo perkančiajai organizacijai supažindinti tiekėjus su komisijos atliktais vertinimais (VPĮ 41 str. 5 d.), įstatymo nuostatų vykdymas yra privalomas ir nevertintinas kaip skaidrumo principo pažeidimas. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog pasiūlymus vertinę ekspertai neatliko jokių veiksmų dėl kurių galima būtų abejoti jų profesionalumu ar šališkumu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nesutikdamas su perkančiosios organizacijos pasiūlymo įvertinimu, pateikė pretenziją, kurioje nurodė savo nesutikimo su pasiūlymo vertinimo paaiškinimus, pažymėdamas, jog ekspertai neteisingai vertino ieškovo pasiūlymą, ginčydamas ekspertų komentarus bei nurodė savo nuomonę ir samprotavimus į ekspertų komentarus. Teismui pateikti duomenys rodo, kad I. G., Ž. S., S. Š. yra aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys žinių, darbo patirties šioje byloje nagrinėjamais klausimais, dėl ko abejonių dėl jų kompetencijos nekyla. Kaip matyti iš išreikalautų ekspertinių vertinimų lentelėse nurodytos ekspertų suteiktų pasiūlymams balų pagrindimo, minėti ekspertai išsamiai išanalizavo tiek ieškovo pasiūlymą, ekspertai pagrindime atskirai nurodė tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens pasiūlymų trūkumus, privalumus, techninius sprendimus ir jų įgyvendinimą, perkančioji organizacija tiksliai, remdamasi pirkimo sąlygomis ieškovo pasiūlymą įvertino, kaip minėta, pagal pirkimo dokumentuose nurodytą pasiūlymo vertinimo metodiką. Pažymėtina, kad pareiga visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir priimti atitinkamą sprendimą yra perkančiosios organizacijos pareiga. Atsižvelgiant į nustatytus ieškovo pasiūlymo įvertinimo skirtumus tarp perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų ir ieškovo teikiamo argumentacijos, sprendžia, kad perkančioji organizacija pareigą visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir išsamiai įvertinti tiekėjo pasiūlymą atliko tinkamai. Byloje nustatyti ir aptarti UAB “Algoritmų sistemos” pasiūlymo įvertinimo skirtumai pagal kriterijus, parametrus neleidžia abejoti perkančiosios organizacijos atlikto įvertinimo išsamumu.
Teismas atmeta trečiojo asmens atsiliepime nurodytus argumentus, jog ieškovas 2015-09-23 sužinojęs apie techninio pasiūlymo vertinimo balus ir aplinkybę, jog vertinimą taip pat atliko ekspertai, pretenzijoje klausimo dėl ekspertų tinkamumo nekėlė, kadangi, priešingai, ieškovas reikšdamas pretenziją joje nurodė su kuriomis ekspertų išvadomis nesutiko, ginčijo jų pagrįstumą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog perkančioji organizacija netinkamai ar neteisingai įvertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijų. Nenustačius akivaizdžių konkursui pateikto pasiūlymo vertinimo pažeidimų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti perkančios organizacijos priimto sprendimo.
Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo ieškinį trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 3967 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 169,170, t. 2). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų apimtį, ir Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodytus užmokesčio dydžius, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 3 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo UAB „Algoritmų sistemos“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, trečiasis asmuo – UAB „iTree Lietuva, atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Algortimų sistemos“ (kodas 125774645) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „iTree Lietuva“ (kodas 302249829) naudai.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.