- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- 1S-15-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00946-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- V. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-212 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. gruodžio 28 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės atlikta – 2017 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.
3. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. Nr. 59-212 nutarė taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siūlė nustatyti nuteistajam Nutarime nurodytas baudžiamojo poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad V. R. nusikalstamo elgesio riziką didina turimos problemos dėl alkoholio vartojimo, nors bausmės atlikimo metu nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų nebuvo fiksuota, tačiau pasikėsinimo nužudyti metu asmuo buvo alkoholio apsvaigimo būsenoje, nors prieš tai alkoholio buvo nevartojęs 4,5 metų. Teismas padarė išvadą, jog net praėjus ilgesniam laiko tarpui žalingo alkoholio vartojimo atvejai gali pasikartoti. Teismas taip pat vertino nuteistojo amžių pirmojo teistumo metu, teistumų skaičių, nusikalstamų veikų pobūdį ir jų skaičių, aplinkybę, jog V. R. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina V. R. asmenybę ir suponuoja išvadą dėl didesnio jo pavojingumo visuomenei. Nutartyje atkreiptas dėmesys į aplinkybę, jog V. R. buvo tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, paskutinį kartą paleistas lygtinai jis ir padarė nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę. Aiškios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Teismo vertinimu šiuo metu byloje yra nepakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. R. yra neabejotinai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės bei kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu V. R. prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde pažymi, jog pagrindiniai teismo motyvai buvo ir yra alkoholis, dėl to V. R. neva gali vėl nusikalsti. V. R. niekada nebuvo „pijokas“, visada dirbo tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje. Nors nusikaltimą ir padarė būdamas išgėręs, tai buvo retas atvejis, be to, kelios dienos prieš nusikaltimo padarymą buvo palaidojęs mamą, kuri buvo artimiausia ir brangiausia. Po mamos laidotuvių V. R. tikrai išgėrinėjo, vartojo alkoholį iš sielvarto. Nors tai nėra pateisinimas, V. R. buvo trauma, bėda, šiaip alkoholio jis faktiškai visiškai nevartoja. Aplinkybę, jog alkoholio nevartoja, patvirtina tai, kad pataisos namuose jis niekada nebuvo pastebėtas geriantis, o kalinamas jau daug metų. Teismui žinoma, jog pataisos namuose yra galimybė tiek vartoti alkoholį, tiek narkotikus, asmenys tai daro ir yra baudžiami. Be to, pataisos namuose V. R. kelis kartus baigė anoniminių alkoholikų kursus, kitas programas.
5.2. Skunde nurodoma, jog V. R. yra senas (jam 72 metai), pensininkas, pataisos namuose visada sąžiningai dirbo ir dirba, yra gavęs paskatinimų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, o tai labai daug pasako apie jo asmenybę. Nors pagal OASys metodiką jo rizika yra 64 balai, paklausus psichologės, kodėl taip yra, ši nurodė, jog balai rašomi pagal nurodymą, nors mato, kad žmogus pasitaisęs, kad reikia balus sumažinti, to padaryti negali. V. R. yra savikritiškas, savęs neteisina, iš klaidų mokosi ir labai stengiasi klaidų nebedaryti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pergyvena dėl to, kas įvyko. Nors V. R. yra pensininkas, išėjęs į laisvę tikrai susiras darbą. Turi sugyventinę, kuri jo laukia, su kuria palaiko socialinius ryšius ir pas kurią išėjęs gyvens. Taip pat turi sesę, su kuria sutaria. V. R. nori dar pagyventi laisvėje, šeimoje, užsidirbti pinigų. Labai prašo teismo duoti jam paskutinį šansą.
6. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 9 d. gautas V. R. pasižadėjimas, kuriuo jis pasižada sąžiningai ir dorai gyventi, dirbti, laikytis visų teismo įsipareigojimų, daugiau niekada nebenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos minimalios faktiškai atliktos bausmės dalys, kuomet gali būti teikiamas prašymas Lygtinio paleidimo komisijai (jei paskirta nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, turi būti atlikta 2/3 šios bausmės). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai itin svarbus materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. V. R. buvo paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 bausmės jis atliko 2017 m. balandžio 28 d., 2018 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 6-10) nurodyta, jog nuteistasis taip pat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Skunde, prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, V. R. tvirtina neturintis problemų su alkoholiu (alkoholio vartojimo problemai anot apelianto teismas skiria per didelį dėmesį, nes tokios problemos V. R. net neturi), taip pat pažymi teigiamas savo asmenybės savybes (jog dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra pensininkas, yra gavęs paskatinimų, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi).
9. Lygtinio paleidimo komisijai V. R. buvo pristatomas ketvirtą kartą. Pirmuosius tris kartus Lytinio paleidimo komisija buvo nutarusi taikyti V. R. lygtinį paleidimą, tačiau teismas šių nutarimų nepatvirtino, tokioms išvadoms visus tris kartus pritarė ir aukštesnės instancijos, t. y. Vilniaus apygardos teismas. Pažymėtina, jog tiek teigiamas V. R. elgesys, tiek jo amžius, t.. y. aplinkybės, akcentuojamos skunde apygardos teismui, buvo vertinami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. kovo 28 d., 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyse, teismas šiose nutartyse pagrįstai vertino ir ankstesnius V. R. teistumus, padarytų veikų pobūdį. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar apylinkės teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo V. R. taikymo, aukštesniojo teismo vertinimu esminė yra aplinkybė dėl V. R. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, t. y. turi būti įvertinta, kokias konkrečiai pastangas V. R. dėjo siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką po paskutinio jo vertinimo ir kokie šių pastangų rezultatai.
10. 2018 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo V. R. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 64 balais, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai – 24 balus. Iš 2018 m. birželio 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog paskutinį kartą V. R. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta identiškai, t. y. 64 balais (asmens bylos I dalies 75-79 l.), taigi po paskutinio svarstymo rizika visiškai nesumažėjo, nors tokia galimybė, priešingai nei teigiama V. R. skunde, yra – kadangi dinaminiai veiksniai sudaro 20 balų, V. R. savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų). Kaip ir 2018 m. birželio 8 d. išvadoje, taip ir šiuo atveju vertinamoje 2018 m. spalio 22 d. išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai buvo nurodytas menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų (pykčio) valdymo sunkumai, tarpasmeninių įgūdžių stoka, impulsyvumas, agresyvus elgesys konfliktinėse situacijose, problemų įžvalgos stoka, įžvalgos apie savo elgesį ir jo pasekmes stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Kaip matyti iš asmens byloje esančios pažymos, paleistas lygtinai V. R. gyventų pas seserį, t. y. socialiniame būste, kuriame be sesers dar gyventų sesers sūnus, kuris vienas augina 8 metų sūnų, šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaiką, apskaitą (asmens bylos II dalies 106 l.). Gyvenant tokioje aplinkoje itin aktualūs su V. R. elgesiu susiję kriminogeniniai veiksniai (impulsyvumas, agresyvus elgesys konfliktinėse situacijose, problemų įžvalgos stoka).
11. Teismas taip pat pažymi, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir yra skatintas šešis kartus, paskutinį kartą paskatinimas jam buvo paskirtas pakankamai seniai, t. y. 2017 m. spalio 25 d. įsakymu (asmens bylos II dalies 117 l.), kas vėlgi leidžia abejoti V. R. pastangomis mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kol kas V. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama (po paskutinio vertinimo rizika nesumažėjo nei vienu balu, nuteistajam neskirti jokie paskatinimai) ir neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl V. R. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.