Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir R. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo R. L. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo suinteresuoto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjos tėvas R. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu; R. L. sutuoktinė M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje R. L. ir M. L. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos J. R. ir suinteresuoto asmens R. L.. Po R. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, o po M. L. mirties dėl jos palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė (Testamentų registro 2023 m. birželio 28 d. išrašų duomenys).

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad R. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjos tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro M. L. palikimą. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos tėvas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno šiuo adresu iki pat mirties.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės M. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis iki mirties gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).

9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos M. L. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.