Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. skundą dėl notarės N. J. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Notarė 2024 m. kovo 22 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą Nr.S-31/2024 nurodo, kad R. D. ir V. D., būdami santuokoje, 1993 m. gruodžio 8 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutuoktiniai 1996 m. balandžio 19 d. santuoką nutraukė, tačiau ištuokos metu butas nebuvo padalintas. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas įgytas santuokos metu laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir buvo įregistruotas vieno iš jų vardu. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad jis priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, notarė pažymėjo, jog palikimą priėmusiai įpėdiniai (pareiškėjai) negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą butą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

4. Pažymėtina, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

5. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 ir kt.).

6. Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktas).

7. Pagal Notariato įstatymas 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511 – 513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

8. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. mirė pareiškėjos giminaitė R. D. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure 2023 m. rugpjūčio 7 d. užvesta R. D. paveldėjimo byla Nr. 169/2023. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą pateikė notarei pareiškimą priimti velionės palikimą. Notarė 2023 m. rugpjūčio 7 d. išdavė liudijimą, kuris patvirtina, kad pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, priėmė R. D. palikimą. Pareiškėjos atstovė advokatė G. M. 2024 m. kovo 7 d. pateikė notarei pareiškimą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Notarė 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr.S-31/2024 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, laikydamasi pozicijos, kad pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą butą, nes nurodytas butas buvo įsigytas R. D. ir V. D. santuokos metu, todėl pagal galiojusį teisinį rėžimą butas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su tokia notarės pozicija.

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikėja R. D. 1984 m. spalio 17 d. sudarė santuoką su V. D. Bylos duomenimis, R. D. ir V. D. santuoką nutraukė 1996 m. balandžio 19 d. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į butą viešajame registre R. D. vardu įregistruota 1993 m. gruodžio 8 d., t. y. R. D. ir V. D. dar esant santuokoje, įregistravimo pagrindas – 1993 m. gruodžio 8 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 01-08. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės forma Nekilnojamojo turto registre neįregistruota, t. y. neįregistruota, kad pirmiau nurodytas turtas palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad V. D. 1998 m. vasario 27 d. mirė būdamas ištuokoje, buvusi sutuoktinė – R. D. (palikėja), turėjo vieną vaiką – L. D. (mirė 2021 m. vasario 13 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad įregistruotų V. D. palikimo priėmimo/atsisakymo faktų ar testamentų nėra (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad po V. D. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

10. Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į notarę, prašydama išduoti jai paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip į palikėjai priklausantį asmeninės nuosavybės teise, tačiau notarė atsisakė atlikti tokius notarinius veiksmus. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog butas priklauso palikėjai ir yra asmeninė pastarosios nuosavybė. Tokią poziciją pareiškėja grindžia argumentais, jog palikėjai 1974 m. lapkričio 25 d. (dar iki santuokos sudarymo) buvo išduotas orderis apsigyventi nurodytame bute; už butą iš savo asmeninių lėšų pilnai apmokėjo palikėja; butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik R. D. vardu; butas buvo įtrauktas į palikėjos asmeninės nuosavybės fondą (buto techninė byla).

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisė į ginčo butą viešajame registre R. D. vardu įgyta 1993 m. gruodžio 8 d., t. y. R. D. ir V. D. dar esant santuokoje. Sutuoktinių santuoka nutraukta – 1996 m. balandžio 19 d. Kadangi šis nekilnojamasis turtas įgytas 1993 m. gruodžio 8 d., todėl teisiniams santykiams yra taikytinos 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos (toliau – SŠK), galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. SŠK 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

12. Pažymėtina, kad iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, šioje byloje taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Faktas, kad butas buvo įgytas asmeninėn palikėjos nuosavybėn, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Duomenų, kad santuokos nutraukimo metu turtas tarp sutuoktinių būtų buvęs padalintas, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

13. Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Jeigu turto įgijimo ar valdymo nuosavybės teise aplinkybės yra neaiškios, o turimi dokumentai ar kiti įrodymai tik fragmentiškai ir netiesiogiai jas patvirtina, tai notaras neturi teisinės galimybės priimti sprendimo dėl to fakto buvimo pagal savo profesinės veiklos ypatybes. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėjas, pasinaudodamas notarine tvarka, negali gauti jam reikiamo dokumento apie nuosavybės teisės patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 31 pastraipa).

14. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kad palikėjai orderis apsigyventi ginčo bute buvo išduotas dar iki santuokos sudarymo, o vėliau nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik jos vardu, nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankamos notarei vienareikšmiškai teigti, kad butas yra asmeninė palikėjos nuosavybė.

15. Teismas, įvertinęs notarės veiklos specifiką, taip pat atsisakymo išduoti pareiškėjai paveldėjimo liudijimą priežastis, notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai laiko teisiškai pagrįstu. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ginčo nekilnojamąjį turtą palikėja R. D., būdama santuokoje su V. D., galimai įgijo asmeninėn nuosavybėn už savo asmenines lėšas, nepaneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės fakto. Tokie duomenys laikytini pakankamais notarei padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini. Todėl notarė, turėdama pagrįstų abejonių dėl ateityje galinčių kilti ginčų dėl buvusių sutuoktinių bendro turto, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą. Juo labiau įvertinus tai, kad buvęs palikėjos sutuoktinis turėjo dukrą, kurios vaikai taip pat galėtų pretenduoti į palikėjo turtą.

16. Įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, bylai aktualių teisės aktų nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą (esant pagrįstai abejonei) atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jai pateiktus dokumentus bei pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas notarės nutarimas yra neteisėtas, todėl pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 511 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos K. S. skundą dėl notarės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.