Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Sugyventinio A. S. palikimą ji priėmė 2023 m. vasario 15 d. paduodama notarui pareiškimą, nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai iki šiol nėra išduotas. Notaras turi remtis ne tik pažodiniu A. S. testamento aiškinimu, bet ir vadovautis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, išnagrinėti tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertinti testamento sudarymo ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nesutikdama su 2023 m. gegužės 25 d. notaro nutarimu Nr. S-36 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, kuriuo notaras atsisakė išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į visą A. S. palikimą, jį skundžia teismui. Svarbu ir tai, kad vienintelė A. S. dukra E. B. tėvo palikimo atsisakė. Kiti galimi įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

8. Byloje kilo ginčas dėl notaro procesinio veiksmo – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą po palikėjo A. S. mirties mirusiajam priklausantį turtą – teisėtumo.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). A. S. mirė būdamas ištuokoje, turi pilnametę dukrą E. B., sūnus K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).

10. Taip pat nustatyta, kad A. S. 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto 9-ajame notaro biure sudarė testamentą, identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini). Oficialiajame testamente A. S. nurodė, jog „<...> 1. Visus man priklausančius žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieku L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) <...>“. testamente nurodyta, kad testamento tekstas testatoriaus buvo perskaitytas ir pasirašytas, kaip visiškai atitinkantis jo valią (el. b. l. 5). Palikėjas A. S. ir testamentinė įpėdinė L. B. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, santuokos sudarę nebuvo (el. b. l. 6, 7).

11. Iš Testamentų registro išrašo duomenų taip pat matyti, jog palikėjo dukra E. B. 2022 m. gruodžio 30 d. palikėjo A. S. palikimo atsisakė pateikdama pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. A. S. palikimą 2023 m. vasario 15 d. priėmė testamentinė įpėdinė L. B. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. Č. pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo (el. b. l. 9-13). Pateiktame pareiškime L. B. nurodė, kad po palikėjo A. S. mirties liko šis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); dalys žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); kitas turtas. Taip pat nurodė, kad priima mirusiojo palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajam priklausiusį turtą.

12. Ginčijamu 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu notaras A. Č. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą po palikėjo A. S. mirties mirusiajam priklausantį turtą, motyvuodamas tuo, kad vadovaujasi jam pateiktais oficialiais galiojančiais dokumentais ir neturi teisės testamente įrašytos palikėjo valios aiškinti plečiamai, negali išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į visą testatoriaus turtą, jeigu testamente nėra taip nurodyta.

13. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

15. Darytina išvada, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notaras pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pareiškėjai, nes nesutinka su įpėdinės 2016 m. balandžio 13 d. testamento turinio aiškinimu.

16. Iš 2016 m. balandžio 13 d. testamento matyti, kad A. S., palikdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjai, suformulavo konkretų testamento patvarkymą – individualizavo paliekamus du žemės sklypus, nurodydamas jų registro numerius, unikalius numerius, adresą. Dėl kito, jo mirties dieną jam priklausysiančio turto, turtinių teisių, kurios gali būti paveldimos po mirties, palikėjas A. S. savo valios neišreiškė. Pats testamento turinys yra aiškus, suprantamas vienareikšmiškai ir negali būti aiškinamas plečiamai, kaip kad to siekia pareiškėja. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad palikėjas sudarė oficialųjį testamentą pas notarą, turintį pareigą išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią. Iš testamento teksto matyti, kad palikėjui buvo išaiškintas CK 5.35 straipsnio turinys, be kita ko, teisė sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti.

17. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji ir palikėjas neįregistravę santuokos gyveno ir vedė bendrą ūkį dvidešimt penkerius metus, jai buvo žinoma palikėjo valia, vienas iš testamente nurodytų žemės sklypų buvo parduotas dar iki palikėjo mirties, įstatyminė įpėdinė E. B. palikimo atsisakė, vertinant notaro A. Č. veiksmų teisėtumą teisinės ir faktinės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

18. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles (CK 5.22 straipsnio 1 dalis).

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir į tai, kad notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o ir negali testamento turinio aiškinti plečiamai, mano, kad nagrinėjamu atveju notaras pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikėjo A. S. palikimą, t. y. ne tik į konkrečiai nurodytą testamente. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas atmetamas (CPK 511, 513 straipsniai).

20. Pareiškėjai grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis – 27,38 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 510 straipsnio 6 dalis). Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

21. Ypatingosios teisenos bylose pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. B. skundą dėl notaro veiksmų.

Grąžinti pareiškėjai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,38 Eur (dvidešimt septynis eurus 38 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 30 d. Perlas terminale, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZL97678, įmokos kodas 5660.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.