- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-11-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00677-20129-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Nuteistasis
- A., A. K.
- Advokatai
- Juozapas Puškorius
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-11/2014
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00677-20129-2
2013 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš A. K. priteista 5775,14 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt penki litai 14 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 31 d., iš D. B. priklausančio automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galinio vaizdo veidrodžių korpusų išplėšė ir pagrobė svetimą turtą - du veidrodėlių stiklus, kurio vieno vertė 1080,75 Lt, bendros 2161,50 Lt vertės.
Taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. kovo 31 d., iš D. B. priklausančio automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobdamas veidrodėlių stiklus, tyčia sugadino svetimą turtą - du galinio vaizdo veidrodžių korpusus, kurių vieno vertė 2060,48 Lt, bendros 4120,96 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, nes paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltės neneigė, pilnai prisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad darydamas nusikaltimus negalvojo, jog išimdamas veidrodžių stiklus, dar pažeis ir elektroninės instaliacijos laidus. Nuteistasis taip pat prašo sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį, nes veidrodžių stiklai buvo grąžinti savininkui. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis jau atlieka bausmę pataisos namuose, todėl prašo neskirti griežtos bausmės, o apsiriboti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. B. parodė, kad įvykio dienos rytą atėjęs į garažą pasiimti automobilio, pamatė, jog nėra šoninių veidrodėlių. Kreipėsi į policiją, ne kartą ėjo į apklausas, pateikė visus dokumentus. Po kelių dienų jam pranešė, kad vagis pagautas. Veidrodėlių stiklai yra pas jį (nukentėjusįjį), nes tyrėjas juos grąžino. Automobilio „BMW X6“ veidrodėliai sujungti su visa automobilio kompiuterine sistema. Išimant, jie turi būti atjungti nuo jungčių, nes tik tada juos būtų galima panaudoti dar kartą. Šiuo atveju, buvo nupjauti laidai, todėl jam grąžinti veidrodėliai nebegalėjo būti įdėti atgal ar dar kartą panaudoti. Negali pasakyti, ar buvo pakeisti ir veidrodžių korpusai, ar tik stiklai. Bandė atiduotus veidrodėlių stiklus parduoti, bet nepardavė, nes jie yra praradę savo funkcijas. Veidrodžių korpusai nebuvo pavogti, tik buvo išplėšti veidrodėlių stiklai bei nukirpti laidai. Draudimas atlygino apie 4500,00 Lt žalos, visas remontas kainavo apie 7000,00 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, o taip pat nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu.
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. K. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.
Apeliantas, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Tai, kad nuteistasis apeliacinio skundo padavimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už kitas padarytas nusikalstamas veikas, nėra pagrindas skundžiamu nuosprendžiu paskirtai bausmei švelninti. Nuteistasis iki nurodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas dešimt kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotikų vartojimą, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 131). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis atliko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir buvo paleistas į laisvę, tačiau ir vėl nusikalto, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (trys epizodai). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir yra pasirinkęs kriminalinio pobūdžio gyvenimo būdą, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, A. K. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas minėtuose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose, buvo paskirtos bausmės žymiai švelnesnės, nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai. Konstatuotina, kad nepaisant aukščiau nurodytų, neigiamai A. K. charakterizuojančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pakankamai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
Akcentuotina, kad bausmės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, nes sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.). Nusikalstamas veikas, už kurias yra nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė iki Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio priėmimo. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir skyrė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad bendrinant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nagrinėjamu atveju – pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš A. K. priteisė 5775,14 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo. Subjektyvus nuteistojo įsitikinimas, kad veidrodėlius jis „atjungė“ ir dėl to juos galima dar kartą panaudoti, nėra pagrindas mažinti civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu pas A. K. rasti du automobilio veidrodėliai (t. 1, b. l. 58), kurie apžiūrėti (t. 1, b. l. 29-31) ir grąžinti D. B. (t. 1, b. l. 32). Pats nuteistasis taip pat pripažino, jog nuimdamas automobilio veidrodėlius, sugadino juos jungiančią instaliaciją, nes nutraukė veidrodėlius jungiančius laidus. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, kad nors automobilio veidrodėliai ir buvo jam grąžinti, tačiau parduoti jų negali, kadangi jie praradę savo funkcionalumą. Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. U. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo vadybininkė. 2012 m. balandžio 3 d. dalyvavo apžiūrint automobilį „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atliko serviso užsakymą. Minėtam automobiliui buvo pagrobti išorinių veidrodėlių stiklai ir pažeisti korpusų laidai. Jie buvo nukarpyti. Teko keisti naujus išorinių veidrodėlių korpusus ir jų stiklus, nes senieji korpusai negalėjo funkcionuoti. Buvo pažeista jų elektros instaliacija, o nauji veidrodžių stiklai negali būti prijungti prie senų korpusų (t. 1, b. l. 7). Byloje yra duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl šoninių veidrodėlių vagystės nereiškia, nes nuostolius atlygino AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 28). Byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir jo dydis yra įrodytas prie jo pateiktais dokumentais (t. 1 b. l. 35-52). Esant nurodytų aplinkybių visumai, tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio sumažinimo nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. (A.) K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį palikti nepakeistu.