- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2-185-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01196-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“
- Ieškovas
- Almipex Swiss GmbH
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. spalio 10 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-2654-173/2016 pagal ieškovo Almipex Swiss GmbH prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas Almipex Swiss GmbH kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti įrašą viešame registre dėl gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir subnuomos teisės į 0,4999 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; taikyti draudimą įgyvendinti turto – pirmiau nurodytų gamybinio pastato ir subnuomos teisės į žemės sklypą, valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises.Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas K. B. (K. B.), veikdamas per savo vadovaujamą bendrovę Light Technology, UAB, susitarė bendrai veikti tam, jog būtų įgyvendintas nekilnojamojo turto vystymo projektas, susijęs su naujo gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gamybinis pastatas), statybos darbų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutiko finansuoti šio gamybinio pastato statybos darbus, šalys susitarė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausys dalis naujai sukurto pastato ploto, kurios dydis nustatytinas proporcingai pagal ieškovo investuotų lėšų į statybos darbus vertę pinigais. Ieškovas į šio statinio statybą investavo 377 768,19 Eur sumą.Ieškovas paaiškino, kad nuolatos domėjosi projekto vykdymo eiga, o K. B. tikino ieškovą, jog jo investuotos lėšos yra naudojamos išskirtinai gamybinio pastato statybai, o atsiskaitymas su rangovais vyksta sklandžiai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tarp K. B. vadovaujamos bendrovės Light Technology, UAB ir atsakovės UAB „Argensta“ buvo pasirašyta Rangos darbų sutartis Nr. 15/06-08 dėl gamybinio pastato rangos, kurioje nurodyta, jog 1 302 000 Eur statybos darbų suma yra laikoma paskola, kurią UAB „Argensta“ suteikia atsakovo K. B. bendrovei iki 2016 m. sausio 30 d. Šiems įsipareigojimams užtikrinti 2016 m. sausio 14 d. buvo pasirašyta hipotekos sutartis, pagal kurią atsakovei UAB „Argensta“ buvo įkeistas Light Technology, UAB nuosavybės teise priklausantis turtas – Gamybinis pastatas ir turima subnuomos teisė į žemės sklypą. Ieškovas taip pat nurodė, kad Light Technology, UAB savo skolinių įsipareigojimų atsakovei UAB „Argensta“ neįvykdė ir liko skolinga 962 387,57 Eur sumą, todėl UAB „Argensta“ prašymu išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl šios skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto, ginčo turtas po neįvykusių varžytynių buvo perduotas atsakovei UAB „Argensta“, sudarant 2016 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą už nepagrįstai mažą 880 000 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad K. B., būdamas nesąžiningu, neinformavo ieškovo apie Light Technology, UAB turimus įsipareigojimus, susijusius su gamybinio pastato statyba. Nepaisant to, kad ieškovas į šio pastato statybos darbus investavo net 377 768,19 Eur sumą, šis pastatas, kurio vertė 1 100 000 Eur, buvo perduotas kitam kreditoriui už 880 000 Eur. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos per vykdymo procesą atsakovei UAB „Argensta“ įgyti esminį Light Technology, UAB turtą ir pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai, turto perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sudaroma galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi areštavo nekilnojamąjį turtą: gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti, ir taikė draudimą įgyvendinti turto – subnuomos teisės į 0,4999 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, taip pat taikė įrašą viešame registre dėl minėtos subnuomos teisės nuosavybės teisės perleidimo draudimo.Teismas konstatavo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog byloje bus reiškiamas reikalavimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.194¹ straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 601 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, reikia atlikti dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, vertimus ir pan., tikėtina, kad ieškiniui paruošti ir pateikti reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, atsižvelgęs į valstybės įmonės Registrų centro atsisakymą įregistruoti areštą, patikslino 2016 m. spalio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas atsakovės (areštuojamo turto savininkės) duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė UAB „Argensta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. spalio 10 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas buvo pažeistas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ne tik jo sąsają su atsakove UAB „Argensta“ ir jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau ir duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę apie jo sutartinius santykius su atsakovu K. B.. CPK 147 straipsnio 3 dalis nurodo, kad su tokiu prašymu ieškovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Ieškovas šio reikalavimo neįvykdė, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos neteisėtai.Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Varžytynėms neįvykus, ginčo turtas atsakovės UAB „Argensta” buvo įgytas sąžiningai, perduodant jį pagal Turto perdavimo aktą, laikantis įstatymų reikalavimų bei sumokant skirtumą tarp skolos ir turto vertės. UAB „Argensta“ sumokėta 342 183,91 Eur suma pervesta į Light Technology, UAB sąskaitą ir UAB „Argensta“ nėra žinoma, kur ir kam Light Technology, UAB panaudojo šiuos pinigus, kodėl jų negrąžino ieškovui, kuris save įvardija kaip investuotoją į statinį. UAB „Argensta“ sudarė rangos sutartį tik su Light Technology, UAB. Ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės atsakovei apskritai nėra žinomos. UAB „Argensta“ teisėms ir pareigoms negali turėti įtakos ne tik pastato statybai panaudotų Light Technology, UAB lėšų šaltiniai, bet ir Light Technology, UAB sandoriai su ieškovu ar kitais asmenimis, kurių šalimi UAB „Argensta“ nebuvo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovo teisę ar teisėtą interesą ateityje įgyti dalį nuosavybės teisės į gamybinį pastatą.Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo būsimo ieškinio reikalavimo. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. turto vertės, todėl antstoliui įkainojus turtą 1 100 000 Eur sumai, 80 proc. šios vertės sudaro būtent 880 000 Eur. Paties ieškovo į bylą pateiktoje Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta turto priverstinio pardavimo vertė sudaro 770 000 Eur. Akivaizdu, kad antstolis nepažeidė CPK 718 straipsnio ir turto pardavimo iš varžytynių kainą nustatė tinkamai. Kadangi pirminės varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, turtas perduotas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Taigi ieškovo bandymas ginčyti Turto perdavimo aktą dėl per mažos vertės yra nepagrįstas bei prieštaraujantis bendriesiems protingumo principams. Nutartimi teismas turėjo vertinti, kad ieškinio reikalavimas bus preliminariai nepagrįstas, nes nėra ne tik tokį galimą reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, tačiau ir teisinių pagrindų pripažinti Turto perdavimo aktą negaliojančiu.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra grėsmė, jog turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Vien ieškovo teiginys, kad atsakovė turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, nėra pakankamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo pagrindimas (įrodymas). Priešingu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas turėtų taikyti kiekvienoje byloje, kai to reikalauja ieškovas, nes tokia hipotetinė galimybė visuomet yra. Ieškovas privalėjo įrodyti bent preliminariai, kad UAB „Argensta“ atliks veiksmus, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, motyvuodamas tik rizika, kad ginčo objektas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, teismas ne tik uždraudė UAB „Argensta“ šį turtą perleisti, tačiau ir jį išnuomoti bei įgyvendinti valdymo bei naudojimo teises į žemės sklypo subnuomos teisę.Atsakovas antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turi reikalavimo teisę, jog ieškovo teisės yra pažeistos, kad Light Technology, UAB, yra ieškovo skolininkė. Ieškovo argumentai, kad jis negali pareikšti ieškininio, nes negali pateikti įrodymų, yra nepagrįsti ir prieštarauja jo pateiktiems rašytiniams dokumentams (skirtiems tik Light Technology, UAB, ir UAB „Argensta“), patvirtinantiems, jog ieškovas iš Light Technology, UAB, galėjo gauti ir kitus įrodymus, reikalingus ieškiniui pateikti.Teismas neargumentavo ir nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą ir galimo reikalavimo dydį. Tiesiogiai su reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių apribojimų atsakovei taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą.Turto perdavimo atsakovei kaina buvo nustatyta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl ieškovo argumentai dėl UAB „Argensta“ nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti. Be to, patvarkymai, patvirtinantys, kad antstolis į Light Technology, UAB, sąskaitą pervedė atsakovės sumokėtus pinigus, pagrindžia, jog nutartis nepagrįsta, nes Light Technology, UAB, turi lėšų atsiskaityti su ieškovu.Ieškovas Almipex Swiss GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl tariamo būsimų ieškinio reikalavimų nepagrįstumo gali būti nustatytos tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Skundu siekiama panaikinti nutartį remiantis tuo pagrindu, kad nutartyje nebuvo išspręsti klausimai, į kuriuos gali būti atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą. Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo klausimą, kolkas dar byloje nepareikšto ieškinio teisiniai reikalavimai jų pagrįstumo aspektu nėra nagrinėjami tokia pat tvarka ir taip detaliai, kaip sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka. Kita vertus, šiuo metu ieškovas jau yra pareiškęs ieškinį, kuriame išdėstyti išsamūs argumentai dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį ir šios sutarties prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) bei imperatyvaus pobūdžio bendriesiems teisės principams. Įvertinus ieškinio argumentus negalima daryti išvados, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.Teismų praktikoje nurodoma, kad teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, savaime patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju bei taikius restituciją galėtų būti grąžintas natūra, nuosavybės teise šiuo metu priklauso UAB „Argensta“, kuri turi teisę juo disponuoti. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidos ne tik apsunkinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, bet ir sudarytų sąlygas tolimesniam šalių bylinėjimuisi, o tai prieštarautų proceso ekonomijos ir koncentruotumo principams.Ieškovo prašyme ir ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai preliminariai leidžia vertinti, kad turto perleidimo sandorių, kuriuos siekiama nuginčyti, sudarymą iš esmės lėmė nesąžiningi UAB „Argensta“ veiksmai. Atsakovės nesąžiningas elgesys leidžia pagrįstai tikėtis nesąžiningo jos elgesio ir ateityje, iškilus būtinybei vykdyti sprendimą, todėl egzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui.Teismas pagrįstai ne tik uždraudė perleisti ginčo turtą, bet ir įgyvendinti turto valdymo ir naudojimo teises. Visų šių teisių turėjimas UAB „Argensta“ dispozicijoje neabejotinai reiškia, kad dėl šio turto nuomos ar kitokio naudojimosi teisių perdavimo galėtų būti sudaromi sandoriai su trečiaisiais asmenimis. Aplinkybę, kad ši rizika yra reali patvirtina ir pačios UAB „Argensta“ pateikti dokumentai, pagrindžiantys, jog įmonė jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama apsunkinti turtą naujai sudarytomis nuomos sutartimis, kurių sąlygos yra tiesiogiai orientuotos į būsimą turto perleidimą tretiesiems asmenims. Antai, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, tarp UAB „Argensta“ ir UAB „Bauen“ pasirašyta nuomos sutartis turės būti pradėta vykdyti ir turtas bus perduotas nuomininkui vienerių metų laikotarpiui, o pasibaigus nuomos terminui, atsakovė įsipareigojo turtą parduoti jo nuomininkui. Tokio pobūdžio situacijoje yra būtina įtvirtinti laikiną bylos šalių teisinių santykių stabilumą ir išlaikyti status quo laikotarpiu, kol kvestiuonuojamas šio turto perleidimo sandorių teisėtumas, kad būtų apsisaugota nuo papildomų teisminių procesų.Atsakovė Light Technology, UAB, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Light Technology, UAB pripažįsta, kad praleido nustatytą terminą paskolos sumai pagal rangos sutartį grąžinti, tačiau visa paskola nebuvo grąžinta ne dėl Light Technology, UAB, kaltės. Be to, Light Technology, UAB, apie varžytynes ir turto perdavimą nebuvo informuota, negalėjo pasinaudoti savo teise skųsti antstolio veiksmus. Savo ruožtu atsakovės UAB „Argensta“ nurodytos aplinkybės dėl tariamo būsimų ieškinio reikalavimų nepagrįstumo gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudaroma galimybė perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims. Trečiųjų asmenų turtinių interesų atsiradimas apsunkintų palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimą. Panaikinus apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos tolimesniam šalių bylinėjimuisi. Light Technology, UAB, ne kartą yra gavusi atsakovės UAB „Argensta“ pranešimus atlaisvinti patalpas, nes sudaryta patalpų nuomos sutartis, nors skundžiama nutartimi atsakovei yra apribota teisė patalpomis disponuoti, jas išnuomoti ar kitaip apsunkinti. Toks UAB „Argensta“ nesąžiningas elgesys leidžia pagrįstai tikėtis nesąžiningo elgesio ir ateityje, iškilus būtinybei vykdyti spendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė UAB „Argensta“ kartu su atskiruoju skundu, taip pat kartu su 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. vasario 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus, apeliantės įsitikinimu, pagrindžiančius ieškovo ieškinio nepagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Argensta“ neteisėtumą. Įvertinęs aplinkybę, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neturėjo galimybės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pateikti anksčiau, o atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki teismui buvo pateiktas ieškovo ieškinys bei į tai, jog iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos pirmosios instancijos teismui jau buvo pateiktas ieškinys bei nauji bylai reikšmingi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad ir prie papildomų rašytinių paaiškinimų pridėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau po atskirojo skundo pateikimo, todėl visi pirmiau nurodyti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai priimtini. Dėl nurodytų priežasčių bei užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą, priimami ir ieškovo 2017 m. vasario 15 d., iki teismo posėdžio pradžios pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai su įrodymais.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Pažymėtina, kad nors kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki paties ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi ir pareikštino reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų, CPK 147 straipsnio 3 dalis nustato aiškią ieškovo pareigą kartu su tokiu prašymu pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo interesą inicijuoti civilinę bylą ir ginčyti su gamybos pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir šuo metu priklausančiu UAB „Argensta“, bei subnuomos teise į žemės sklypą susijusius perleidimo sandorius, aiškina savo (Almipex Swiss GmbH) susitarimu su K. B., veikusiu per jo vadovaujamą Light Technology, UAB, dėl bendro veikimo, įgyvendinant nekilnojamojo turto vystymo projektą, susijusį su pirmiau nurodyto gamybinio pastato statybos darbų atlikimu.Ieškovo teigimu, jis sutiko finansuoti šio gamybinio pastato statybos darbus ir į šio statinio statybą investavo 377 768,19 Eur sumą. Be to, ieškovas nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausys dalis naujai sukurto pastato ploto, kurios dydis nustatytinas proporcingai pagal ieškovo investuotų lėšų į statybos darbus vertę pinigais. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovė UAB „Argensta“, ieškovas kartu su savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių bent preliminariai įvertinti ieškovo nurodomo susitarimo su Light Technology, UAB (ar K. B.) realų buvimą ir (ar) bent jau ginčo pastato statybos metu ieškovo vykdyto finansavimo egzistavimą.Ieškovo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas 2016 m. rugpjūčio 4 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo, kaip matyti iš atsakovės papildomų rašytinių paaiškinimų, ieškovas grindžia savo, kaip kreditoriaus, reikalavimą (interesą) ir pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra savaime pakankamas net preliminariai pagrįsti ieškovo ir Light Technology, UAB susitarimo dėl ginčo pastato finansavimo egzistavimą, nes, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo apeliantė, minėtame akte nėra absoliučiai jokių duomenų, kad nurodyta skola yra už ieškovo padarytas investicijas ir (ar) nuorodų į ieškovo minimą susitarimą bei neva vykdytą gamybinio pastato statybos darbų finansavimą.Nors ieškovas teisus teigdamas, kad teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, jog reikalavimo preliminaraus pagrįstumo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės bei detalaus ieškovo nurodomų faktinių ir teisinių argumentų patikrinimo, tuo labiau, kai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateikiamas iki ieškinio pareiškimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat nurodoma, vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai nėra pakankami ne tik grėsmei jo teisėtam interesui bent preliminariai pagrįsti, bet ir apskritai paties teisėto ieškovo intereso buvimo egzistavimui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesant jokių duomenų ieškovo teisėto intereso egzistavimui pagrįsti, nėra pakankamai tikėtinas ieškovui palankaus sprendimo priėmimas, o tai savo ruožtu reiškia, jog negalimas ir tokio sprendimo įvykdymo pasunkėjimas.Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir 2016 m. spalio 10 d. nutartis, kuria buvo patikslinta pirmiau nurodytos nutarties rezoliucija, naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nedaro įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Almipex Swiss GmbH prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutarties kopiją siųsti šalims, valstybės įmonei Registrų centrui ir į Turto arešto aktų registrą.