Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-30 · Administracinė byla Nr. I-416-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
I-416-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01990-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-416-422/2017Proceso Nr. 3-62-3-01990-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;55.1.1.;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. R. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. R. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. tam tikru metu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 – ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose (toliau - ir kameros), pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad kamerose buvo įrengta 2-6 miegamosios vietos, o kamerų plotas buvo 3-10 kv. m. Nurodė, kad kamerų lovos buvo prieškario laikų sumontuoti narai, pritvirtinti grandinėmis prie sienos, stalas buvo metalinis, surūdijęs, aštriomis briaunomis. Kamerose nebuvo suoliukų, spintelių ir lentynų asmeniniams daiktams lentynos higienos priemonėms susidėti, būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti (šluotos, semtuvėlio, kibiro grindims plauti, indo rūbams plauti, tualeto šepečio). Kameros lubos ir sienos buvo pajuodusios, pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, elektros instaliacija techniškai netvarkinga, dirbtinis apšvietimas dažniausiai neveikdavo, o natūralus buvo nepakankamas dėl grotuoto lango. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios kameros patalpos, jame tualetas – skylė grindyse, praustuvė įrengta gyvenamojoje patalpoje, techniškai netvarkinga, metalinė, surūdijusi, aštriomis briaunomis, praustuvės čiaupas netinkamas naudojimui. Kamerose nebuvo sumontuota mechaninė vėdinimo sistema, todėl tvyrojo smarvė. Nurodė, kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sutrikimus, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 16-21 ) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2012 m. gruodžio 7 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo kamerose Nr. 8,9 ir 10, užtikrinant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, dėl to jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, todėl pelėsis kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, atsirado dėl paties pareiškėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie kitų nuteistųjų netinkamai tvarkomas patalpas pareiškėjas galėjo informuoti pataisos įstaigos administraciją, tačiau to nepadarė. Kameros aprūpintos baldais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą, gavus informacijos apie perdegusias lemputės, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Kalinimo metu į visuomenės sveikatos priežiūros centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotos nuteistojo pagal poreikį konsultacijos su vidaus ligų gydytoju, gydytoju odontologu ir gydytoju psichiatru. Dėl blogų gyvenimo sąlygų įtakos sveikatai pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. jam kalint 3 –ojo lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys (b.l. 24-25) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas yra 14,61 kv.m., joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,65 kv.m. gyvenamojo ploto.

Laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. spalio 21 d. ir nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 14 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 10, kurios plotas 15,85 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje kameroje teko 3,96 kv. m. gyvenamojo ploto.

Nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 8, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, kameros plotas – 15,65 kv. m., todėl vienam nuteistajam teko 3,91 kv. m. gyvenamojo ploto.

Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui, vertinamuoju laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, nebuvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkamu kamerų natūraliu ir dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija, netinkamu aprūpinimu baldais, netvarkinga elektros instaliacija, netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, pasenusiais techniškai netvarkingais baldais bei sanitariniais įrenginiais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.).

Analogiškos nuostatos išdėstytos ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 ir 17 punktuose.

Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus (b.l. 25), patvirtinančius, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, tai, teismo nuomone, atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Sanitarinių mazgų įrengimą laisvės atėmimo įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Higienos norma HN 76:2010, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Į byla pateikta Pravieniškių PN - AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. sausio 11 d. pažyma patvirtina, kad kamerose Nr. 8-10 buvo įrengtos sanitarinių mazgų kabinos su klozetais ir praustuvais, sanitariniuose mazguose buvo sieninė lentyna tualeto reikmenims susidėti (b.l. 36). Toks sanitarinių mazgų įrengimas (atskyrimo nuo gyvenamosios patalpos prasme), teismo nuomone, iš esmės atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Įrodymų, paneigiančių šios pažymos duomenis byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.

Aprūpinimo normose nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas.

Minėtoje Pravieniškių PN -AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. sausio 11 d. pažymoje nurodyta, kad kamerose Nr. 8,9 ir 10, skirtose gyventi keturiems asmenims, buvo stalas, 4 taburetės ir 4 kabliukų viršutinių drabužių pakaba. Sanitariniuose mazguose buvo sieninė lentyna tualeto reikmenims susidėti (b.l. 36). Pažymėtina, kad šioje pažymoje nėra duomenų apie ginčo kamerose kiekvienam kalėjusiam asmeniui skirtą spintelę, taip pat maisto produktų spintelę arba lentyną, kas iš esmės leistų konstatuoti šiuo aspektu Aprūpinimo normų pažeidimą, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl spintelių trūkumo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN –AK pareigūnus, administraciją, o šie nešalino jo nurodytų pažeidimo, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl spintelių trūkumo negali būti pripažinti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Duomenų apie Pravieniškių PN-AK 8-10 kamerų natūralią ir dirbtinę apšvietą, elektros instaliaciją, baldų ir sanitarinių įrenginių techninę būklę, pareiškėjo kalinimo jose laikotarpiais į bylą nepateikta. Pravieniškių PN -AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. sausio 11 d. pažymoje nurodyta, kad šiuo metu minėtų kamerų patalpos yra paruoštos renovacijai, t.y. išardytos (iškraustytos, prausyklos ir tualetai išmontuoti) (b.l. 36).

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos apšvietos, elektros instaliacijos, baldų ir sanitarinių įrenginių būklės nesikreipė, pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl vykdomų ginčo patalpų renovacijos darbų, pareiškėjo nurodytų faktų dėl nepakankamos gyvenamųjų patalpų apšvietos, elektros instaliacijos, sanitarinių įrenginių ir baldų būklės negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl kamerų Nr. 8,9 ir 10 netinkamos apšvietos, elektros instaliacijos, techniškai netvarkingų, pasenusių baldų ir sanitarinių įrenginių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų lubos ir sienos buvo pajuodusios, pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, nebuvo būtiniausių reikmenų kamerų švarai palaikyti.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 p. gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.). (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Analogiškos nuostatos išdėstytos Higienos normos HN 134:2015 37 ir 39 punktuose.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415, nustatyta tvarka (b.l. 27-29). Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistieji aprūpinami valymo inventoriumi ( šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvėliu, kibiru ir valikliais) (b.l.25).

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pajuodusių kamerų sienų ir lubų, pelėsio ir grybelio bei jam neišduoto valymo inventoriaus yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su nešvariomis gyvenamosiomis patalpomis, jam neišduotu valymo inventoriumi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl netinkamai valomų gyvenamųjų patalpų, dėl valymo inventoriaus, priemonių išdavimo, o šie jo prašymų netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, tariamai neišduodant valymo inventoriaus pareiškėjui, konstatavimas.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė