Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-03
Bylos Nr.
1-179-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35495-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
V. Š.
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Ramutė Budrytė, Kęstutis Virkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35495-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nukentėjusiajai V. Š. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Virkevičiui,kaltinamajam V. P. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis V. P. nuo 2016 m. liepos 27 d. 16:00 val. iki 2016 m. liepos 28 d. 08:23 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. T. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme bei R. F. gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) , lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kietais bukais daiktais sudavė mažiausiai keturis smūgius į galvos sritį ir mažiausiai dvidešimt penkis smūgius į kitas kūno vietas T. T., tuo jai padarė sunkią galvos smegenų traumą, poodines kraujosruvas veide, smilkiniuose, gleivinės nubrozdinimus lūpose, poodines kraujosruvas žastuose, kairiame petyje, krūtyse, pilve, dešinėje mentėje, juosmenyje, dešiniame sėdmenyje, kairėje kirkšnyje, kairiame klube, kairiame šone, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame žąste, tai yra sunkiai sužalojo T. T., nes dėl sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, galvos smegenų kamieno strigimu, smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nukentėjusiajai T. T. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su motina. Visą laiką gyveno pas mamą, o su T. T. pradėjo bendrauti nuo 2014 m., retkarčiais permiegodavo, tačiau užeidavo dažnai, padėdavo tvarkyti gyvulius, sodindavo daržus. Jo motina, kuriai 84 m., dažnai gulėdavo ligoninėje, todėl jis būdavo namuose. 2016 m. liepos 27 d. jis miegojo pas T. T., atsikėlę apžiūrėjo kaimyno, savo ir T. gyvulius ir nuėjo grybauti. Apie pietus turėjo iškulti javus ir grūdus parvežti jį T. T. kiemą. Apie pietus jis su T. ir A. F. išgėrė keturis didelius, 7 laipsnių stiprumo, butelius alaus. Apie 16 val. atvežė grūdus, kuriuos pažarstė. Apie 18 val. jis išėjo apžiūrėti gyvulių, o T. nuėjo pas F.. Parvedus gyvulius prie namų, T. neišėjo jo pasitikti. Užėjus į kiemą jis pamatė prie laiptų gulinčią T., kuri jam pasirodė girta ir sunkiai kalbėjo. Jis ją pakėlęs pakratė ir palikęs kieme nuėjo pas motiną tvarkyti gyvulių. Sužalojimų ant T. veido ir kitų kūno vietų nematė. Apie 19 val. grįžęs pas T. rado šią gulinčią prie tų pačių laiptų ir matė ateinančius du policijos pareigūnus. Priėję pareigūnai paklausė kas įvyko, kas per muštynės ir jie matė, kaip jis buvo ką tik privažiavęs su dviračiu. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad bando prikelti T. Namai buvo užrakinti ir policijos pareigūnai domėjosi kur raktai, apžiūrėjo jo kišenes, tačiau raktų nerado. Tuo metu į kiemą atėjo A. F., kuri pamačiusi T. pasiūlė ją nuvesti pas ją į namus. T. pas F. nuvežė karučiu, nes ji pati nesugebėjo paeiti. Jis nebuvo nuėjęs pas F. ir nematė kur paguldė T.. Apie 22.30 val. jis buvo nuėjęs pas F. į lauko virtuvę bandė prikelti T. T., delnais daužė jai per veidą, pakratė už drabužių, tačiau ši neprabudo. Smūgių jai nesudavė. Ryte apie 5 val. jis atvažiavo pas T. į namus, tačiau namo durys buvo užrakintos. Vėl nuėjo pas F. ir lauko virtuvėje gulinčią T. bandė prikelti, tačiau ši nesikėlė. Vėliau jis nuėjo tvarkyti gyvulių ir grįždamas sutiko R. F. ir V. P. kurie pasakė, kad T. išvežė greitoji medicininė pagalba. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti kaltinamojo V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis parodė, kad T. T. gyveno nuo 2015 m. rudens kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, bendrai augino gyvulius, daržus, uogavo, grybavo, iš bendro biudžeto maitinosi ir rengėsi. Abu dažnai vartojo alkoholį, dažniausiai stiprų alų, o begeriant kartais susipykdavo dėl to, kad T. T. pasigėrusi nieko nedirbo namuose, neprižiūrėjo ūkio. 2016 m. liepos 27 d. ryte, apsitvarkę ūkyje ir pamelžę kaimyno karves nuėjo į mišką grybauti ir uogauti. Pardavę surinktas miško gėrybes, nusipirko 2 litrus 7,5 proc. stiprumo alaus, kurį abu namuose gėrė ir laukė atvažiuojant kombaino, kuris atvažiavo apie 16.00 val. ir kieme išpylė grūdus. Jis pats apie 16.30 val. dviračiu išvažiavo į ganyklą parvaryti į tvartą kaimyno karvių. Apie 17.00-17.30 val., parvaręs į tvartą kaimyno karves, skambino T., kad ateitų jų pamelžti, bet ji neatsiliepė. Tada nuvažiavo į namus ir rado ją girtą gulinčią lauke ant namo laiptų. Pradėjo jai priekaištauti dėl girtumo, bet ji neigė, gynėsi su kuo nors gėrusi. Jis jėga pakėlė T. T. nuo laiptų, liepė eiti melžti kaimyno karvių, bet ji atsisakė. Supykęs jai stovinčiai sudavė delnu į krūtinės sritį ir ji lyg kažkuriuo šonu griuvo ant žolės netoli laiptų, bet galvos nesusitrenkė. Nugriuvusi dar su juo šnekėjo, sakė, kad iškvies policiją. T. T. paliko gulinčią ant žolės ir išvažiavo pas savo mamą. Grįžęs po pusvalandžio kieme, bet jau kitoje vietoje, pamatė gulinčią T.. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai klausė, kas darosi, jis atsakė, kad nežino, nes ką tik grįžo namo. Policijos pareigūnai su T. nesusikalbėjo, ji nesugebėjo kalbėti ir pastovėti ant kojų. Pareigūnai liepė jam atrakinti namo duris, bet jis nerado raktų. Tuo metu į kiemą atėjo neblaivi kaimynė A. F., kuri pasakė, kad su T. negėrė. Kadangi T. pati nesugebėjo eiti, tai pareigūnai ją įkėlė į karutį ir nuvežė pas A. F., paguldė lauko virtuvėje. Apie 21.30 val., nuėjo į F. lauko virtuvę parsivesti T. Supykęs, kad ji nesikelia, pradėjo ją, gulinčią, daužyti kumščiais ir delnais per įvairias kūno vietas, tame tarpe ir galvą, bet ji nereagavo. Į galvą smūgiavo abiejų rankų delnais į abu puses ir į smilkinių sritį. Kiek smūgių sudavė, nežino. Keldamas ir mušdamas, rėkė ant jos necenzuriniais žodžiais. Sumušęs T. išėjo namo. Nakties metu į A. F. lauko virtuvę nebuvo nuėjęs. Nuėjęs ryte, apie 5.30 val. delnais pliaukšėdamas per veidą bandė T. pakelti, bet ji nesikėlė ir jis vienas nuvažiavo melžti kaimyno karvių. Apie tai, kad T. išvežta į ligoninę, sužinojo tos pačios dienos ryte iš R. F.. Užmušti ar sunkiai sužaloti T. T., nenorėjo ir nežino, ar šiai sunkią galvos traumą sukėlė jis (t. 2, b. l. 106-107).

Papildomai apklaustas V. P. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. kaimynė A. F. atsinešė apie 4 butelius alaus po 1 l talpos 7 proc. stiprumo. Visi sėdėdami T. T. namo kambaryje gėrė alų ir laukė kombaino, kuris apie 15.00-15.30 val. atvažiavęs išpylė grūdus. Kombainui išvažiavus, jie pažarstė grūdus ir palikę juos pradžiūti, grįžo į kambarį, kur baigė gerti A. F. atsineštą alų. A. F. išėjo namo, o jis su T.e dar išgėrė po stiklinę savo turėto alaus, ir abu išėjo iš namų - T.ė nuėjo pas F. paprašyti padėti sunešti grūdus, o jis dviračiu išvažiavo iš ganyklos parginti kaimyno karvių. Apie 17.00-17.30 val. paskambino T.ei, tačiau ji neatsiliepė. Grįžęs namo, rado ją gulinčią ant laiptų. Pradėjo ją kelti, suėmęs už rūbų pasodino ir purtė, keletą kartų delnais sudavė per veidą, liepė keltis ir eiti melžti karvių, jėga pastatė ant kojų ir supykęs, abiejų rankų delnais sudavė į krūtinės sritį, nuo ko T. T. griuvo lyg dešiniu šonu ant žemės, maždaug 5 metrai nuo laiptų. Palikęs ją gulinčią, išvažiavo į motinos sodybą, kur iš ganyklos į tvartą parsivedė savo arklį, atnešė į trobą vandens ir vėl išvažiavo pas T.. Pamatė ant kelio netoli T.ės namų stovintį policijos automobilį, į kiemą ateinančius pareigūnus. Į kiemą įvažiavo anksčiau už pareigūnus ir priėjęs pradėjo purtyti ant žemės gulinčią T., dar nestipriai įspyrė į užpakalį, sakydamas ,,kelkis, policija atvažiavo“. T.ė gulėjo kitoje vietoje, ne ten kur nukrito kai ją pastūmė. Pareigūnai matė kaip jis ją kėlė, paklausė, kas čia per muštynės, sakė gautas iškvietimas apie vykstančias muštynes. Policininkai pakėlę T. T. vedė, bet jos kojos vilkosi žeme. Norėjo įvesti į namą ir paguldyti, bet nerado raktų. Tuo metu į kiemą atėjo A. F., pasiūlė pareigūnams T. palydėti iki jos namų. Kadangi T. T. pati nesugebėjo eiti, ją nuvežė karučiu. Į F. lauko virtuvę buvo nuėjęs du kartus, - pirmą kartą apie 22-23 val., ir antrą kartą atėjo apie 5.30 val. Abu kartus atėjęs T.ei sudavė smūgius rankomis per galvą, veidą, purtė suėmęs už rankų, kratė ją bandydamas pakelti, bet ji nereagavo, nesikėlė. Mušė tik rankomis, delnais, galėjo ir kumščiais suduoti, gerai nepamena, nes buvo susinervinęs, nesusitvardė. Pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo jo suduotų smūgių, tiek pačiai kur nors pargriuvus. Jam sunku patikėti, kad savo veiksmais galėjo sukelti tokias sunkias pasekmes, kurių nenorėjo ir dėl to labai gailisi. Stengsis atlyginti padarytas žalas (t. 2, b. l. 110-111,114-115).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji T. T., dėl jos sveikatos būklės (nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis - t. 1, b. l. 36), apklausta nebuvo.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį tėvo draugą, kuris padėdavo dirbti ūkio darbus. Tėvai išsiskyrė prieš 25 metus. Tėvas gyvena Anglijoje, tačiau kiekvienais metais tris kartus grįžta į Lietuvą ir apsigyvena pas motiną. Tėvas perveda motinai pinigų pragyvenimui, apmoka už elektros energiją. Iki minimos nelaimės tėvas su motina vedė bendrą ūkį, abiejų santykiai buvo geri. Motina kažkurį tai laiką nuo jos slėpė, kad susitikinėja su V. P. ir tik 2015 metų pabaigoje pastebėjo, kad jie bendrauja. Motina kelis kartus jai pasiskundė, kad V. P. prieš ją vartojo smurtą, tačiau vėliau jie susitaikydavo, o grįžus tėvui iš užsienio į namus ateidavo ir V. P.. Visi draugiškai bendraudavo. Ji motiną aplankydavo, pasikalbėdavo telefonu, būdavo, kad ir susipykdavo. Motina mėgo išgerti alaus ir būtent dėl šios priežasties ji pykdavo ant šios. 2016 m. liepos 28 d. jai paskambinusi teta, o vėliau ir močiutė pasakė, kad motina sumušta ir išvežta į Kauno klinikas. Klinikose motina buvo operuota, gydoma. Aplankiusi motiną klinikose matė jos kūną nusėtą kraujosruvomis. Po gydymosi stacionare motiną parsivežė namo nes šiai buvo reikalinga priežiūra, vėliau buvo gydoma ambulatoriškai. Vaistams, sauskelnėms ir kitoms priemonėms ji išleido 590 Eur ir tai yra tik dalis išlaidų. Prašo šią sumą priteisti. Materialiai padėjo tėvas ir sesė. Šiuo metu motinos sveikata pagerėjusi, tačiau reikalinga priežiūra, ji nedarbinga - darbingumas 15 procentų, gauna 112 Eur nedarbingumo pensiją, gyvena kartu su jos šeima, kurioje dar auga keturi vaikai. Dėl motinai padaryto sveikatos sutrikdymo ji patyrė dvasinį sukrėtimą , pergyvenimą, žlugo šeimos planai, iki šiol išgyvena dvasinį skausmą, mažiau dėmesio galėjo skirti šeimai, nepilnamečiams vaikams. Dėl to jai padaryta neturtinė žala, kuri neatlyginta, prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur.

Motina T. T. šiuo metu negali savarankiškai bendrauti dėl patirto sužalojimo, todėl byloje jos vardu yra pareiškusi civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atliginimo. Motina patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nusikaltimo padarymo metu ir po jo vežant į gydymo įstaigą buvo sužaloti nukentėjusiosios T. T. drabužiai, kuriuos vertina 100 Eur. Prašo priteisti T. T. naudai 100 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas E. B. parodė, kad 2016 m. vasarą ir šiuo metu dirba Varėnos policijos komisariate reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Pagal budinčio nurodymą jis su policijos pareigūne K. K. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Juos sodyboje pasitiko akivaizdžiai neblaivi nukentėjusioji T. T.. Ji paaiškino, kad ją sumušė kaimynas V. P., tačiau ant jos veido ir kitų matomų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo ir ji nenurodė, dėl ko buvo sumušta. Jie pasiūlė iškviesti medicininę pagalbą, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Kadangi ji nurodė, kas ją sumušė, todėl jie pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą, nes nebuvo pažymių kad padarytas smurtas artimojoje aplinkoje. Ji minėjo, kad V. P. paėmęs raktus, užrakino duris, todėl ji negali patekti į namus. Ji pasakojo, kad jos vyras ir vaikai išvykę į užsienį, su V. P. bendro ūkio neveda, šis tik padeda ūkio darbuose. Jiems būnant sodyboje vedinas dviračiu atėjo neblaivus V. P., kuris paaiškino, kad nieko nežino apie nukentėjusiosios sumušimą, nes atėjo tik perrišti arklio ir jis su nukentėjusiąja nėra sugyventiniai. V. P. parodė kišenių vidų ir raktų nerado. Tuo metu į kiemą užėjo A. F., kuri taip pat buvo neblaivi. V. P. pasakė, kad T. T. namų raktų neturi. Jie ieškojo raktų tačiau jų nerado. Matėsi, kad T. T. girtėja, todėl A. F. atvarytu karučiu nuvežė T. T. į F. sodybą ir lauko virtuvėje paguldė ant sofos. Vežant jis nufotografavo T. T.. Jie paprašė F., kuris tuo metu buvo blaivus, kad jie prižiūrėtų T. T. ir išvyko į policijos komisariatą.

Liudytoja K. K., Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulė, iš esmės davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas E. B.. Ji taip pat nurodė, kad neblaivi nukentėjusioji T. T. skundėsi, kad ją sumušė kaimynas V. P., kuris ateidavo pas ją padėti dirbti ūkio darbus, sugyventinis nebuvo ir užrakinęs jos namus pasiėmė raktus. Ant moters veido sužalojimų nesimatė, jie siūlė iškviesti medikus, tačiau ši atsisakė. Į kiemą atėjęs neblaivus V. P. paaiškino, kad jis nukentėjusiosios nemušė ir šios namo raktų neėmė ir taip pat nurodė, kad nėra šios sugyventinis. Vėliau nukentėjusioji sutiko pernakvoti pas kaimynę A. F.. Jie bandė nukentėjusiąją palydėti, tačiau ji nepastovėjo ant kojų, todėl A. F. atvarytu karučiu nuvežė nukentėjusiąją pas F., paguldė lauko virtuvėje ant sofos ir paprašė Filipavičių ją prižiūrėti.

Liudytojas V. P., kaltinamojo V. P. pusbrolis parodė, kad eidamas iš kaimyno Bruzgelionio sutiko dviračiu važiuojantį neblaivų V. P., kuris pasakė, kad važiuoja iš motinos pas T. T.. Jis perspėjo pusbrolį, kad neblaivus nevažiuotų dviračiu, nes po kaimą važinėja policija. Kitos dienos rytą jis buvo užėjęs pas R. F. ir matė kaip atvykusi greitoji medicininė pagalba išvežė T. T.. R. F. pasakojo, kad neblaivi sumušta T.ė nakvojo jų lauko virtuvėje, tačiau kas ją sumušė nesakė, nepasakojo kas vyko naktį. V. P. nekonfliktiškas ir kiek jam žinoma santykiai su T. T. buvo geri, padėdavo jai ūkio darbuose, tačiau pas ją pastoviai negyveno, nes prižiūrėjo tame pat kaime gyvenančią motiną.

Liudytoja A. F. parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena eidama nuo kapų sutiko T. T., kuri paprašė padėti sunešti grūdus. Einant namo T.ė užėjo pas kaimyną ir atsinešė butelį alaus, kurį grįžę namo kartu su V. P. išgėrė. Po to jie paruošė vietą grūdams iš kombaino išleisti ir ji, pažadėjusi ateiti padėti sunešti grūdus, nuėjo namo. Vėliau grįžusi kartu su V. P. nešė grūdus, o T. T. sėdėjo prie virtuvėlės ir kalbėjo telefonu. Kas prieš jai ateinant vyko tarp V. P. ir T.ės ji nematė. Vėliau pas T. T. į kiemą ji atėjo kuomet jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad T.ė nepaeina, todėl ji atvarė karutį ir į jį įkėlę T. nuvežę pas ją į kiemą paguldė lauko virtuvėje ant sofos. Tuo metu jokių sužalojimų ant T.ės veido ji nematė. Vėliau ji nuėjo miegoti ir rytą sūnus Romas pasakė, kad T.ė guli ir nejuda. Nuėjusi į lauko virtuvę pamatė T. T. išblyškusią ir drebančią. Jos paliepimu sūnus iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos A. F. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. ryte pas ją atėjusi kaimynė T. T. prašė po pietų padėti sunešti grūdus. Apie pietus, tikslaus laiko nepamena, nes buvo neblaivi, kartu su savo vyru P. F., V. P. ir T. T. nešiojo grūdus. T.ė vis nueidavo į namą, galimai atsigerti alaus, nes darėsi vis girtesnė. Jos sugyventinis V. P. pradėjo ant jos šaukti, rėkti, įžeidinėti, stumdyti. Kadangi jie barėsi, tai ji su vyru išėjo namo. Po kiek laiko, vakare, pas T. T. atvažiavo policija. Vyras pasakė, kad Vytas ją sumušė, pati T.ė tai pasakė. Atvykus policijai, T. T. neprakalbėjo, nepastovėjo ant kojų. Šios namas buvo užrakintas, todėl ji pasiūlė, kad T.ė pernakvotų pas ją lauko virtuvėje (t. 1, b. l. 55-56).

Papildomai apklausta liudytoja paaiškino, kad 2016 m. liepos 27 d. prieš pietus išėjo į darbą, nes už gaunamą socialinę pašalpą reikėjo atidirbti tam tikrą valandų skaičių. Einant link kapinių, sutiko iš laukų nuo kuliančių kombainų pusės grįžtančią T. T., kuri pasakė, kad po pietų atveš kombainas grūdus ir paprašė padėti juos sunešti. Besikalbėdamos abi ėjo link namų. Prie kaimyninio namo T.ė per tvorą kažką šnektelėjo su savo kaimynu ir užėjo pas jį į kiemą, iš kurio netrukus išėjo, su savimi turėdama nedidelės talpos plastikinį butelį alaus. Pakvietė pas ją užeiti. Jos namuose buvo V. P.. Trise išgėrė buteliuką alaus ir nuėjo pakloti tentą grūdams išpilti. Po to T.ė pasakė, kad eina pagulėti iki kol kombainas atvažiuos, o ji nuėjo iki kapinių, kur apžiūrėjusi ar tvarkingi konteineriai, ir užtrukusi maždaug apie pusę valandos, ėjo namo. Grįždama nuo kapinių, užėjo pas kitus kaimynus, kur išgėrė alaus ir tik po to parėjo namo. Po kiek laiko išgirdo ūžiantį kombainą. Neatsimena, kad T.ė būtų atėjusi į jų namus prašyti pagalbos sunešti grūdus. Supratusi, kad kombainas atveža grūdus, nuėjo pas T.. Kur tuo metu buvo jos vyras Petras, neatsimena. Jai atėjus, kombainas ant tento jau pylė grūdus, o netoliese stovėjo T.ė su V. P.. T.ė dar jautėsi pakankamai normaliai, negriuvinėjo, kalbėjo. Išpylęs grūdus kombainas išvažiavo. Ji su V. P. į sandėliuką nešiojo grūdus, o T.ė sėdėjo, nes jai skaudėjo koją. Jai nunešus antrą kibirą, išpylus grūdus ir grįžus prie krūvos, pamatė stovinčius T. ir Vytą, kurie dėl kažko barėsi, todėl ji išėjo namo, tačiau neilgai juose užtrukusi vėl grįžo pas T. ir pamatė ją stovinčią netoli savo namo, kelių metrų atstumu nuo laiptų. Ji su kažkuo kalbėjo telefonu. Jai prie jos priėjus, T.ė pasakė ,,aš jam padarysiu“ ir po tų žodžių susmuko. Galvojo, kad dėl girtumo nugriuvo. Bandė ją kalbinti, tačiau ji nieko neatsakė. Kai nepavyko T.ės pakelti, ji nuėjo namo ir neužilgo grįžusi rado atvykusius policijos pareigūnus, kurie jos akivaizdoje T. T. kėlė nuo žemės, o ji kaip maišas dribo atgal. Neatsimena, ar V. P. buvo kieme pasirodęs, ar ne. Kaip suprato, tai T.ės namas buvo užrakintas, nes pareigūnai paklausė, ar ji galėtų pas save priimti T. iki kol ji išsiblaivys. Ji sutiko. Kadangi pati T.ė savarankiškai nepaėjo, ji iš namų atvarė karutį, kuriuo pareigūnai atvežė pas ją į kiemą ir iškėlę paguldė ant dviviečio fotelio lauko virtuvėje. Ryte iš sūnaus R. sužinojo, kad naktį į lauko virtuvę buvo atėjęs V. P. ir visaip keikė T., liepė jai eiti namo, girdėjo garsus, panašius į smūgius, o ryte nuėjęs pasižiūrėti, rado ją kaip lavoną, į nieką nereaguojančią. Tai sužinojusi, nubėgo į lauko virtuvę, kur pamatė T., gulinčią nugara ant to paties fotelio, per alkūnes link veido sulenktomis rankomis ir labai drebančią. Išsigando, suprato, kad šiai yra blogai. Vėliau iš kaimo gyventojų sužinojo, kad T.ė išvežta į klinikas, jai koma, kraujas į smegenis išsiliejęs. T.ė alkoholiu piktnaudžiavo seniai, tačiau kai artimiau pradėjo bendrauti su V. P., tada visiškai pasiekė dugną, labai retai kada būdavo blaivi. Su V. P. gerdavo ir po to kaimynams skųsdavosi, kad V. P. ją sumušė, rodydavo mėlynes. T.ė, kad ir gerdavo, bet fiziškai buvo stipri ir nė karto nematė jos griuvinėjančios. Tą dieną ir pati buvo neblaivi, detaliai visko neatsimena (t. 1, b. l. 58-59).

Liudytoja A. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-17) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 21.

ROIK 0116000418850 kortelėje konstatuoti duomenys patvirtina, kad 2016 m. liepos 27 d. 18.58 val. Policijos komisariate buvo gautas T. T. pranešimas, kad ją sumušė jos kaimynas, kuris yra jos namuose (t. 1, b. l. 18-19).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 60-62) matyti, kad liudytoja A. F. patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą T. T. kieme, kur 2016 m. liepos 27 d. vakare ši su kažkuo kalbėjo telefonu ir pasakiusi ,,aš jam padarysiu“ susmuko ant žolės.

Iš akistatos protokolo (t. 1, b. l. 83-84) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu į akistatą buvo suvesti kaltinamasis V. P. ir liudytojas R. F., kuris patvirtino, kad V. P. į lauko virtuvę buvo atėjęs tris kartus ir šaukė ant T. T., ją vadino necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, jei ši nesikels ir neis namo bei ją mušė, per visus tris kartus girdėjo daug duslių smūgių. V. P. iš dalies patvirtindamas tokius R. F. parodymus nurodė, kad į lauko virtuvę buvo užėjęs du kartus ir patvirtino, kad sudavė smūgius rankomis T. T. į veidą, ją purtė, šaukė, keikė necenzūriniais žodžiais, todėl R. F. galėjo girdėti, kadangi virtuvė netoli namo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 85-90) matyti, kad R. F. patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė kambarį, kuriame gulėjo ir langą, pro kurį girdėjo kaip lauko virtuvėje triukšmavo V. P.. Nuo jo lango iki lauko virtuvės apie 12 m atstumas.

Iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 111-113 ) matyti, kad E. B. pateikė T. T. nuotrauką, iš kurios matyti, kad išorinių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nesimato.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 114-118, 120) matyti, kad R. F. pateikė tris poras guminių aulinių batų, kurie buvo lauko virtuvėje, jie šie apžiūrėti ir ikiteisminio tyrimo metu grąžinti R. F..

2016 m. rugpjūčio 3 d iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta pokalbio garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įrašo apžiūros protokole konstatuota, kad garso įrašo kopijoje, įrašytas 2016 m. liepos 27 d. pokalbis tarp BPC operatorės ir T. T.. Pokalbio metu T. T. pranešė, kad šiandien (2016-07-27) ją sumušė kaimynas V. P., ji silpnai jaučiasi, bet greitoji pagalba nereikalinga, sako, kad rašys pareiškimą policijai ir jai svarbu, kad V. P. išvežtų iš jos namų bei nurodė savo gyvenamos vietos adresą, vardą ir pavardę (t. 1, b. l. 124-127).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016 m. liepos 27 d. 17.33 val. kaltinamajam V. P. nustatytas 0,26 promilių girtumas (t. 2, b. l. 101).

2016 m. rugpjūčio 9 d. iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta pokalbio garso įrašų kopija, kuriose užfiksuoti pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įrašo apžiūros protokole konstatuota, kad iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautose pokalbių garso įrašų kopijose įrašyti trys 2016 m. sausio 7 d. T. T. pagalbos kvietimai į jos gyvenamąją vietą dėl V. P. smurtavimo jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 130-132).

2016 m. rugpjūčio 4 d. iš VšĮ Alytaus raj. sav. Greitosios medicinos pagalbos stoties gautas 2016 m. liepos 28 d. 08:23 iškvietimo garso įrašas. Šio įrašo apžiūros protokole konstatuota, kad iš VšĮ Alytaus raj. sav. Greitosios medicinos pagalbos stoties gautame garso įraše įrašytas R. F. 2016 m. liepos 28 d. 08:23 pagalbos kvietimas, kurio metu pranešėjas nurodė, kad vakar vakare policijos pareigūnai pas juos atvežė girtą kaimynę T. T., o ryte pamatė, kad ji visa dreba, galvą krato, nežino, kas jai darosi, bijo kad nenumirtų bei nurodė adresą, kuriuo ligonė randasi (t. 1, b. l. 134-136).

Gauti duomenys apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius patvirtina, kad 2016 m. liepos 27 d. 18:53:33 T. T. skambino į išklotinėje nenurodytą numerį, galimai, į Bendrąjį pagalbos centrą (tokį laiką patvirtina ir BPC pateikta informacija), pokalbio trukmė 231 sek.; 19:11:01 T. T. skambinta iš V. P. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 10 sek.; R. F. intensyviai telefonu bendravo nuo 2016 m. liepos 27 d. 20:27 iki 2016 m. liepos 27 d. 23:55. 2016 m. liepos 27 d. R. F. paskutinę SMS išsiuntė 23:55. 2016 m. liepos 28 d. 00:05 ir 00:18 jis gavo dvi žinutes, tačiau atsakymo neišsiuntė. 2016 m. liepos 28 d. nuo 06:33 vėl intensyviai bendravo SMS pranešimais (t. 1, b. l. 149,165).

2016 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados Nr. G1989/2016(02) matyti, kad T. T. konstatuota sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje; poodinės kraujosruvos veide, smilkiniuose, gleivinės nubrozdinimai lūpose, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje (trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima). Dėl sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, galvos smegenų kamieno strigimu, smegenų koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko T. T. buvo atlikta abipusė dekompresinė kraniotomija bei taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos veide, smilkiniuose, odos nubrozdinimai lūpose, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos žastuose, kairiame petyje, krūtyse, pilve, dešinėje mentėje, juosmenyje, dešiniame sėdmenyje, kairėje kirkšnyje, kairiame klube, kairiame šone, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau 25 trauminių poveikių pasekoje, galimai artimu sunkios galvos smegenų traumos išsivystymui laiku, ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus visus konstatuotus sužalojimus bei klinikinius galvos traumos išraiškos duomenis, duomenų už sunkią galvos smegenų traumą, patirtą griuvimo metu nepakanka. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (t. 2, b. l. 4-6).

2016 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. pG2656/2016(02) konstatuoti išoriniai galvos sužalojimai nurodo, kad trauminiai poveikiai T. T. buvo į lūpas, veidą, smilkinius. Sunki galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto, tiek ir nuo visų trauminių poveikių į nurodytas sritis. Nuo kurio poveikio ar poveikių konkrečiai išsivystė sunki galvos smegenų trauma, nustatyti nėra galimybės (t. 2, b. l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 117-128) matyti, kad kaltinamasis V. P. patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nusikaltimo padarymo vietoje, nukentėjusiosios T. T. sodybos kieme ir A. F. sodybos lauko virtuvėje, esančiuose (duomenys neskelbtini), parodė kokius smurtinius veiksmus atliko nukentėjusiosios T. T. atžvilgiu.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados Dėl pareigūnų E. B. ir K. K. veiksmų, matyti, kad Alytaus apskrities VPK vidaus tyrimo grupėje atlikus patikrinimą, nustatyta, kad policijos pareigūnai E. B. ir K. K. nesilaikė 2015 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V846 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 42.2, 44.2., Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio3 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso II skirsnio 3 punkto nuostatų ir už tai E. B. skirta tarnybinė nuobauda papeikimas, K. K. – pastaba.

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą dėl nukentėjusiajai T. T. padaryto sveikatos sutrikdymo. Ji parodė ir tai, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, tačiau apibendrinus visus duomenis ji galėjo prasidėti nuo18.58 val. iki 20.30 val. Nukentėjusioji pradėjo silpti dėl prasidėjusio kraujo išsiliejimo į smegenis, nes su atvykusiais pareigūnai ji bendravo apie valandą ir nors būdama neblaivi, tačiau per šį laikotarpį nevartodama alkoholio ji turėjo blaivėti, tačiau ji pradėjo silpti. Ji apžiūrėjusi nukentėjusiąją Klinikose pastebėjo tik odos nubrozdinimus lūpose, o kliniškai aprašytos poodinės kraujosruvos galėjo pasireikšti vėliau ir pareigūnai bendravę su nukentėjusiąją galėjo minėtų sužalojimų ir nepastebėti. Vėliau apžiūrėjus nukentėjusiąją buvo nustatyti daugybinei sužalojimai. Ekspertė nurodė ir tai, kad esamoje situacijoje, dėl sužalojimų galvos srityje be pašalinio smūgio koma negalėjo išsivystyti. Sužalojimai griuvimui ar griuvimui nuo laiptų nebūdingi. Nukentėjusiosios mušimas per keletą kartų, tame tarpe ir į galvą sunkino traumos eigą ir dėl to nukentėjusiajai buvo iškilęs pavojus gyvybei, tai neabejotinai galėjo baigtis mirtimi, nes kraujo išsiliejimas operacijos metu buvo labai masyvus dėl suduotų daugybinių smūgių, ji išgyveno per stebuklą.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. P. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios T. T. sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Kaip matyti iš kaltinamojo V. P. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. nukentėjusiajai T. T. šios namuose smūgių rankomis ir kitais daiktais nesudavė ir jai nepadarė sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis juos pilnai patvirtino. Būtent iš šių parodymų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiosios T. T. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tačiau kaip jis teigė, tokios pasekmės dėl to nukentėjusiajai negalėjo atsirasti. Kaltinamasis neneigė, kad būdamas pas nukentėjusiąją namuose, su ja ir A. F., po pietų išgėrė keturis butelius stipraus alaus. Liudytoja A. F. taip pat patvirtino kad su V. P. ir nukentėjusiąja gėrė alų, tačiau nurodė, kad išgėrė tik vieną butelį. Vėliau benešant grūdus tarp nukentėjusiosios ir V. P. įvyko žodinis konfliktas ir ji išėjo namo, tačiau vėliau grįžusi matė ir girdėjo, kad nukentėjusioji kažkam skambino telefonu pasakydama ,,aš jam padarysiu“ ir nukrito ant žemės. Iš byloje aptarto Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta pokalbio garso įrašo matyti, kad nukentėjusioji skambino 2016 m. liepos 27 d. nurodydama, kad ją sumušė V. P. ir jai silpna. Liudytojai E. B. ir K. K., policijos pareigūnai, pagal minėtą pranešimą nuvykę pas T. T. sutiko ją kieme, su ja bendravo ir ši nurodė, kad ją sumušė V. P., kuris nėra jos sugyventinis. Policijos pareigūnai siūlė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, tačiau nukentėjusioji atsisakė ir nepastebėję ant jos sužalojimų patarė kreiptis su skundu į teismą. Vėliau nukentėjusioji pradėjo silpti, ir manydami, kad tai girtumo pasekmės, A. F. karučiu ją nuvežė į šios sodybą ir paguldė lauko virtuvėje ant sofos. Policijos pareigūnai bendravo su užėjusiu į nukentėjusiosios kiemą V. P., tačiau jis neigė mušęs T. T.. Kaip matyti iš aptartos specialisto išvados, nukentėjusiajai buvo padaryta sunki galvos smegenų trauma - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Teismo posėdyje apklausta ekspertė M. K., patvirtindama savo išvadą papildomai nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, tačiau apibendrinus visus duomenis koma galėjo prasidėti nuo 18.58 val. iki 20.30 val. Nukentėjusioji pradėjo silpti dėl prasidėjusio kraujo išsiliejimo į smegenis. Esamoje situacijoje, dėl sužalojimų galvos srityje be pašalinio smūgio koma negalėjo išsivystyti. Sužalojimai griuvimui ar griuvimui nuo laiptų nebūdingi. Taigi, įvertinęs kaltinamojo, liudytojų A. F., E. B. ir K. K. parodymus, pateiktą ir aptartą informaciją iš Bendrojo pagalbos telefono ir policijos komisariato, ekspertės išvadas, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamajai T. T. smūgius rankomis į galvos sritį sudavė kaltinamasis V. P. konflikto metu, kurio pradžią matė A. F.. Kaip teigė minėti liudytojai jie nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios veido ir kitų kūno vietų, tačiau kaip nurodė ekspertė kraujosruvos galėjo pasireikšti vėliau ir dėl šios priežasties šie galėjo minėtų sužalojimų ir nepastebėti. Kitų asmenų, kurie esamoje situacijoje galėjo pavartoti fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra.

Kaltinamasis V. P. neneigė, kad naktį ir rytą buvo užėjęs į F. lauko virtuvę ir norėjo prikelti miegančią T. T.. Jis pripažino, kad šaukė ant nukentėjusiosios, sudavė kelis kartus rankų delnais per veidą norėdamas, kad ši prabustų. Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus tik papildomai nurodė, kad V. P. į jų lauko virtuvę buvo užėjęs tris kartus ir girdėjo kaltinamojo keiksmažodžius, grasinimus, girdėjo garsus panašius į smūgius. Kaip jau minėta atvežus nukentėjusiąją į lauko virtuvę ant šios sužalojimo pėdsakų nesimatė, tačiau vėliau, nukentėjusiąją apžiūrėjus Kauno klinikose ekspertė nustatė daugybinius kūno sužalojimus ir išvadoje konstatavo, kad jie padaryti 25 poveikiais. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, kaltinamasis nukentėjusiajai padarė minėtoje lauko virtuvėje. Ekspertė nurodė ir tai, kad nukentėjusiosios mušimas per keletą kartų, tame tarpe ir į galvą sunkino traumos eigą ir dėl to nukentėjusiajai buvo iškilęs pavojus gyvybei. Kaltinamasis V. P. buvo pažįstamas su nukentėjusiąja T. T. ir jos šeimos nariais, lankydavosi pas šią namuose, santykiai tarp jų buvo draugiški, nors kaip teigė nukentėjusiosios dukra V. Š., motina kelis kartus minėjo, kad kaltinamasis buvo ją sumušęs. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. P. būdamas pakan­ka­mos gyvenimo patirties, aukščiau minėtu laiku, ir vietoje (T. T. sodybos kieme) staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu, sudavė smūgius nukentėjusiajai T. T. į galvą ir vėliau tęsdamas smurtinius veiksmus mušė F. lauko virtuvėje. Kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­sios sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, jį tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinky­bėms, teis­mas kons­­tatuoja, jog V. P. nukentėjusiosios T. T. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdamas neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. P. veika buvo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltinime nurodant, kad kaltinamasis sunkiai sužalojo šeimos narį T. T.. BPK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Iš esmės tokios pat nuostatos nurodytos ir BK 248 straipsnio 1 dalyje. Iš Varėnos rajono Savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos išduotos T. T. ir V. P. charakteristikų matyti, kad socialinės paramos informacinėje sistemos bazėje V. P. įrašytas kaip T. T. sugyventinis, tačiau bendro turto neturi. V. P. deklaravęs gyvenamąją vietą pas savo motiną J. P. gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94-95). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. nurodė, kad yra T. T. sugyventinis ir su ja gyveno nuo 2015 m. rudens. Teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl šios aplinkybės apklausti liudytojai E. B., K. K. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji T. T. nurodė, kad ją sumušė kaimynas V. P. ir, kad šis nėra jos sugyventinis. Nukentėjusioji V. Š. (T. T. dukra) taip pat patvirtino, kad motina su kaltinamuoju bendro ūkio nevedė, už elektrą mokėjo jos tėvas, kuris parvykęs iš užsienio apsistodavo motinos namuose, remontavo gyvenamąjį namą, padėjo materialiai. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendravimo laiką (apie 8-9 mėn.) teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis V. P. ir T. T. buvo šeimos nariai, todėl iš kaltinimo pašalintina ši aplinkybė ir veika atitinkamai perkvalifikuojama iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti jos naudai 590, 08 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaip jau minėta nukentėjusioji T. T. dėl sveikatos būklės teisminiame procese nedalyvavo, todėl ją atstovaujanti V. Š. civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusiosios T. T. naudai priteisti 100 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei po 255 Eur kas mėnesį išlaikymą iki gyvos galvos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. Š. palaikė civilinius ieškinius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo V. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

Teismas, išanalizavęs civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiosios turėtas išlaidas bei jas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 60-64), konstatuoja, kad jie nėra pakankami daryti neginčijamą išvadą, kad turėtos išlaidos tiesiogiai susiję su T. T. patirtais sužalojimais, atsiradusiais dėl V. P. neteisėtų veiksmų, t. y. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnio nuostatomis, turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. Š. tai pat nurodė, kad gali būti priteistina tik ta dalis, kuri buvo skirta T. T.. Byloje esantys įrodymai (čekiai) patvirtina, kad už nukentėjusiajai T. T. būtinas prekes (vaistai ir pan.) yra sumokėta 324,45 Eur, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys (turtinė žala) patenkintinas. Teismas mano, kad yra pagrindas patenkinti civilinį ieškinį dėl 100 Eur priteisimo. Kaip nurodyta civiliniame ieškinyje įvykio metu ir vėliau vežant nukentėjusiąją į ligoninę buvo sužaloti šios drabužiai. Drabužių vertė reali, žala padaryta ir turi būti atlyginta.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad nukentėjusiajai T. T. skirta 126,07 Eur netekto darbingumo (darbingumo lygis 15 procentų) pensija nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Iš šio sprendimo matyti, kad nukentėjusioji nuo 1993 m. niekur nedirbo. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes nukentėjusiajai yra paskirta minėtam laikotarpiui pensija, kurios dydis ateityje gali pakisti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visu mastu, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą: dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. P. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios T. T. sveikata. Dėl patirto sužalojimo ji buvo gydoma stacionare, buvo skirtas ilgas ambulatorinis gydymas. Dėl visų šių aplinkybių ir likusių padarinių nukentėjusioji patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, nustatytas neįgalumas. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ir ateityje gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, ilgalaikį gydymosi procesą. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji T. T. patyrė didelę neturtinę žalą.

Nukentėjusioji V. Š. dėl motinos sužalojimo taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, patyrė didelių nepatogumų dėl neįgalios motinos priežiūros. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų taip pat patyrė didelę neturtinę žalą. Vertindamas padarytos žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, tuo pačiu konstatuodamas, kad žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas negali esmingai lemti neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Kaltinamasis V. P. niekur nedirba, savo gyvenamosios vietos neturi (gyvena pas motiną) ir byloje nėra duomenų, kad jis turėtų turto. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, mano, kad iš kaltinamojo turi būti priteista nukentėjusiajai T. T. 9 000, o nukentėjusiajai V. Š. 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė 622,48 Eur civilinį ieškinį V. P. dėl nukentėjusiajai T. T. išmokėtos socialinio darbingumo pensijos skyrimo (t. 2, b. l. 159).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3 670,85 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios T. T. gydymosi išlaidų (t. 1, b. l. 77-79).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nors įstatyme konkrečiai nereglamentuojama, ar civilinį ieškinį pateikęs asmuo žalą patyrė tiesiogiai ar netiesiogiai, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai nagrinėjami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. ApT teismo nutartis 1A-71-197/2017). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos regresiniai reikalavimai V. P. turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Dėl to šių civilinių ieškovų pareikšti regresiniai ieškiniai V. P. paliekami nenagrinėtais. Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti – keturios kompaktinės plokštelės paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę patvirtina aptarto alkotesterio ir aukščiau minėtų liudytojų iš dalies paties kaltinamojo parodymai.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie sunkių (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su 84 m. motina ir ją prižiūri, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 98), pagal gyvenamąją vietą Vydenių seniūnijos Seniūno charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 94). BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtina bausmė žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į minėtų bei faktinių bylos aplinkybių visumą teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. liepos 29 d. buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 134), todėl šis laikotarpis (vykdant bausmę) įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str., 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (t. 2, b. l. 136), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-7489 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 3, b. l. 73). Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos V. P. išlaidos sudaro 257,66 Eur. Nurodytos išlaidos laikyti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. P. niekur nedirba, nėra duomenų apie kitokias jos pa­ja­mas ir turtą, gyvena pas motiną, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš V. P. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiosioms T. T. ir V. Š. turtinę žalą ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę (vykdant bausmę) įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. liepos 29 d.

Civilinius ieškinius patenkinti.

Priteisti iš V. P. 100 Eur T. T. ir 324,45 Eur V. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. P. 9 000 Eur T. T. ir 4 500 Eur V. Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Keturias kompaktines plokšteles palikti saugoti prie bylos.

Nepriteisi iš V. P. Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos Kauno skyriaus tu­rė­tų išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas