Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-06 · Administracinė byla Nr. P-469-257-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-06
Bylos Nr.
P-469-257-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė, Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr.P14– 257/07Procesinio sprendimo kategorija 66.11; 66.13(S)
NUTARTIS2007 m. gruod˛io 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Sigitos Rudenaites (pranešeja), Aruno Sutkeviciaus ir Vaidos Urmonaites (kolegijos pirmininke), rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo M.M. prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A15-2197/2006 pagal pareiškejo M.M. skunda atsakovams Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del ipareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas M.M. kreipesi i teisma, prašydamas: 1) ipareigoti atsakova Lietuvos viešosios policijos rinktine "Vytis" (toliau - rinktine "Vytis") siusti ji i Centrine medicinos ekspertizes komisija sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti bei nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybems ištirti; 2) panaikinti rinktines "Vytis" 2006 m. vasario 3 d. sprendima Nr. 142-S-122 "Del M.M. patirtos traumos"; 3) priteisti iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 13096,32 Lt (t. y. 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io) kompensacija. Pareiškejas nurode 2005 m. baland˛io 27 d., 18.30 val., pasirašes tarnybos ˛urnale, išklauses privaloma patruliu instrukta˛a ir tarnybiniu automobiliu išvykes i Italijos Respublikos ambasadoriaus rezidencija. Atvykes i posta, lipdamas iš automobilio, suklupes (jam diagnozuotas dešines kojos išorinis kulkšnies lu˛is; Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines Skubios traumatologines pagalbos skyriaus 2005 m. liepos 8 d. pa˛yma Nr. 327). Taciau 2005 m. rugsejo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 142-Ti-36 konstatuota, jog prie˛astinio ryšio tarp pareigu ejimo ir kuno su˛alojimo nera. Pareiškejas pa˛ymejo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patruliu veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 60 punkta patruliu tarnybos laikas skaiciuojamas nuo instrukta˛o prad˛ios iki budetojo ar tiesioginio vadovo leidimo baigti tarnyba, todel jo trauma buvo patirta einant tarnybines pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovai rinktine "Vytis" ir Policijos departamentas praše skunda atmesti, nurodydami, kad pareiškejas susi˛alojo prieš pradedamas eiti jo pareigybes aprašyme nurodytas pareigas. Be to, M.M. pavestos tarnybines pareigos nebuvo sveikatos sutrikdymo prie˛astimi, trauma patirta del neapdairiu pareiškejo veiksmu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegu˛es 19 d. sprendimu skunda atmete. Teismas nurode, kad skund˛iamas rinktines "Vytis" 2006 m. vasario 3 d. raštas Nr.142-S-122 „Del M.M. patirtos traumos", kuriuo, išnagrinejus Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo istaigu profesines sajungos 2005 m. gruod˛io 29 d. prašyma, pareiškejas informuotas, jog atsakovas nusprende palikti galioti 2005 m. rugsejo 29 d. tarnybinio patikrinimo Nr.142-Ti-36 išvadas, nera administracinis sprendimas, nes nesukelia pareiškejui juridiniu pasekmiu. Šis raštas ivertintas kaip informacinio pobud˛io atsakymas. Konstatuota, jog M.M. tam tikras pasekmes sukelia tik 2005 m. rugsejo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurios teisetumo ir pagristumo jis negincijo. Teismas nusprende, kad pareiškejas gincija ne ta administracini akta, todel jo reikalavimas atmestas. Reikalavimas ipareigoti rinktine „Vytis" siusti pareiškeja i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrine medicinine ekspertizes komisija (toliau - CMEK) atmestas, nurod˛ius, kad i mineta komisija pareiškejas buvo nukreiptas 2006 m. kovo 10 d. rinktines „Vytis" Personalo skyriaus 2006 m. vasario 24 d. siuntimu. Be to, vadovaujantis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis, tik tarnybinio patikrinimo metu konstatavus prie˛astini ryši tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu ejimo, tarnybos ar ivadinio mokymo, yra pagrindas kreiptis i CMEK. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje toks ryšys nera nustatytas, todel juridinio pagrindo siusti pareiškeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti nera ir nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruod˛io 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegu˛es 19 d. sprendima paliko nepakeista. Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalimi, Vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 „Del nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu patvirtinimo ir vidaus reikalu ministro 2000 m. rugpjucio 22 d. isakymo Nr. 366 1.2 punkto pripa˛inimo netekusiu galios“ patvirtintu taisykliu 5 - 10, 11 punktais. Pa˛ymeta, jog minetose taisyklese nera numatytas administracinio sprendimo del atlikto tarnybinio patikrinimo pasekoje surašytos tarnybinio patikrinimo išvados priemimas. Pareiškejui teigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas salygoja tolesnius veiksmus, nustatant sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni, o neigiamos išvados patvirtinimas u˛kerta kelia kompensacijos siekianciam pareigunui ginti savo teises ir istatymo saugomus interesus. Nesant kitokio teisinio reguliavimo, laikyta, kad tokiais atvejais istaigos vadovo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas teisine prasme yra prilyginamas individualiam teises aktui, tai yra Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka skund˛iamam teises aktui. Iš bylos med˛iagos nustatyta, kad pareiškejas 2005 m. rugsejo 29 d. istaigos vadovo tarnybinio patikrinimo išvados „Del M.M. patirtos traumos“ Nr. 142-9i-36 neskunde. Pareiškejo skundo objektu buvo atsakovo ipareigojimas nusiusti ji i CMEK, kuris, kaip pagristai nurode pirmos instancijos teismas, netenka prasmes, kadangi atsakovo siuntimu pareiškejas jau buvo ten nusiustas, be to, nenugincijus tarnybinio patikrinimo išvadu, siusti pareiškeja i CMEK nebuvo juridinio pagrindo. Atsakovo 2006 m. vasario 3 d. raštas Nr. 142-S-122, adresuotas Ikiteisminio tyrimo istaigu profesinei sajungai, teismo konstatavimu, yra tik informacinio pobud˛io, nelaikytinas administraciniu sprendimu, todel negali buti skund˛iamas Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka. Pareiškejo reikalavimas priteisti jam pinigine kompensacija del patirto sveikatos sutrikdymo, nenugincijus istaigos vadovo patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje konstatuotas prie˛astinio ryšio tarp tarnybos ir kilusio sveikatos sutrikimo nebuvimas, netenkintas.

III.

2006 m. kovo 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškejo prašymas atnaujinti procesa administracineje byloje. Pareiškejas paaiškina dirbas Lietuvos viešosios policijos rinktineje „Vytis" patruliu. Pareiškejo teigimu, teismu sprendimais nukrypta nuo tokio pobud˛io bylose jau suformuotos teismu praktikos, naujai formuojama praktika iškreipia vidaus tarnybos pareigunu socialiniu garantiju prigimti, turini, iš esmes apsunkina teises i teismine gynyba igyvendinima. Teismai, pareiškejo manymu, padare esminiu materialines teises normu pa˛eidimu, kurie galejo tureti itakos priimant sprendima ir nutarti šioje byloje.

Pareiškejas pa˛ymi, jog pagal iki šiol galiojusia teismu praktika tarnybinio patikrinimo išvada jokiu teisiu ir pareigu nesukuria ir Administraciniu bylu teisenos istatymo prasme negali buti laikoma teises aktu, tiesiogiai nustatanciu atitinkamas teises ar pareigas, taip pat negali buti laikoma skund˛iamu veiksmu. Todel jis skundes ne tarnybinio patikrinimo išvada, o 2006 m. vasario 7 d. rinktines „Vytis" sprendima Nr. 142-S-122 atsisakyti moketi jam kompensacija (nors rašto Nr. 142-S-122 forma formaliai neatitinka individualiems sprendimams keliamu reikalavimu, butent šiame rašte itvirtinta aiški darbdavio pozicija nemoketi kompensacijos). Pareiškejas remiasi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi. Pareiškejo teigimu, nagrinejant byla, išvada nepagristai sutapatinta su sprendimu del kompensacijos mokejimo.

Pareiškejas remiasi pastaruju metu administraciniu teismu praktika del tarnybinio patikrinimo išvados reikšmes (2005 m. spalio 7 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A5- 764/2006, 2006 m. baland˛io 5 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A10-871/2006, 2006 m. vasario 1 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A15-740/2006, 2006 m. gruod˛io 1 d. sprendimas administracineje byloje Nr.A4-2115-2006, teismo sprendimas administracineje byloje Nr.P2-78/2006), pa˛ymedamas, jog savo pa˛eistas teises teisme gyne, vadovaudamasis suformuota teismu praktika bei galiojanciais teises aktais. Pareiškejo teigimu, teismas pa˛eide Administraciniu bylu teisenos istatymo 13 straipsnio 1, 2 dalis.

Atkreipiamas demesys, kad Vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas itvirtintas Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Butent iš šio principo kildinama 40 straipsnyje itvirtinta socialine garantija - teise gauti kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma tarnybos metu ar del tarnybos, istatymas garantuoja tam tikra pinigine išmoka pareigunui tais atvejais, kuomet jo sveikata sutrinka del tarnybos, vykdant tarnybines pareigas arba jo mirties atveju. Prie˛astinis ryšys yra objektyvi aplinkybe, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo to, koki sprendima siulo tarnybini patikrinima atlikes pareigunas arba koki sprendima priima istaigos vadovas. Prie˛astini ryši galima ir butina irodineti, ginco metu siekiant pagristi pagrindini reikalavima. Pareiškejo manymu, sistemiškai aiškinant Vidaus tarnybos statuto normas, teise i kompensacija pareigunas igyja nepriklausomai nuo to, ar jis buvo su˛alotas treciuju asmenu, ar susi˛alojo pats (jei susi˛alota nebuvo tycia). Pareiškejo teigimu, teismas nepagristai tarnybinio patikrinimo išvada prilygino individualiam aktui (pa˛eid˛iamas teisinio tikrumo principas, nepagristai išpleciama administracinio akto samprata). Pareiškejas nurodo, jog pagal 2004 m. baland˛io 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas taisykles bei Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni tarnybinis patikrinimas atliekamas kaip procedurinis veiksmas, siekiant nustatyti reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes (aplinkybes aprašomos išvadoje). Sprendimas moketi ar atsisakyti moketi kompensacija priimamas, atsi˛velgiant i išvadoje išdestytas aplinkybes ir surinkta med˛iaga, istatymo leidejas nurodo savarankiškus veiksmus, kuriu privalu imtis tokiais atvejais (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5, 7 dalys). Pareiškejo teigimu, vadovaujantis Ministro isakymo Nr.1V-138 10.6 punktu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma prielaida, kuria gali realizuoti istaigos vadovas, aiškiai išreikšdamas sprendima. Išvados patvirtinimas sprendimu galetu buti pripa˛intas nebent tuo atveju, jei jame butu aiškiai išreikšta istaigos vadovo valia (pozicija), iš kurios butu akivaizdu, koki sprendima prieme istaigos vadovas. Šiuo atveju tiek butino sprendimui turinio, tiek formos nesilaikymas byloja, kad, patvirtinus išvada, sprendimas nebuvo priimtas. Prie˛astini ryši butina nustatyti tarnybinio patikrinimo metu ir aprašyti išvadoje. Pareiškejo manymu, išvada yra tik irodymas, kaip buvo laikytasi administraciniu proceduru. Tokiu budu, teismas nepagristai konstatavo, kad jis turi nugincyti išvada, formuluodamas savarankiškus reikalavimus, u˛uot vertines išvadoje aprašytus faktinius duomenis.

Pareiškejo teigimu, teismas nepagristai sutapatino CMEK pa˛yma, kurioje konstatuotas jo tinkamumas tolimesnei tarnybai, su CMEK išvada del sveikatos sutrikdymo laipsnio. Šiuo atveju sveikatos sutrikdymo laipsnis nebuvo nustatinetas, o teismas tokios išvados savo iniciatyva taip pat nepapraše. Pa˛ymima, jog kadangi su darbo (tarnybos) santykiais susijusioms išmokoms taikomas treju metu senaties terminas, teismas egzistuojancius darbdavio sprendimus ex oficio turejo teise pripa˛inti neteisetais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Pareiškejas remiasi 2004 m. baland˛io 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu ir teigia, jog teismui priemus toki sprendima, teises i socialine garantija igyvendinimas tampa neimanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas del proceso atnaujinimo atmestinas.

Administraciniu bylu teisenos istatymas numato, kad procesas byloje, u˛baigtoje isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali buti atnaujintas šio istatymo 153 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju byloje prašoma atnaujinti procesa Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad nera pagrindo teigti, jog priimant skund˛iama teismo nutarti buvo padaryta materialiniu teises normu taikymo klaida. Sprendimu del kompensaciju pareiguno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais priemimo tvarka yra reglamentuota Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje, kur, be kitu nuostatu, yra nustatyta, kad klausimas, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, yra sprend˛iamas vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka; pareiguno sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija, vadovaudamasi Vyriausybes tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigunu ar kursantu sunkiu, apysunkiu ir lengvu su˛eidimu, traumu bei kitu sveikatos sutrikdymu sarašu Vyriausybes nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos ,,Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ nustato, kad prie˛astinio ryšio tarp pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos ir atitinkamai- teises teises aktu nustatyta tvarka gauti kompensacija buvima nustato istaigos, kurioje pareigunas dirba, vadovo sudaryta tyrimo komisija; komisija surašo nustatytos formos patikrinimo išvada, kuria tvirtina istaigos vadovas.

Taigi pagal aktualu teisini reguliavima pareiguno teisei i kompensacija realizuoti butinas prie˛astini ryši tarp jo tarnybos ir sveikatos sutrikdymo patvirtinantis istaigos vadovo sprendimas, tik tokiam sprendimui esant yra pagrindas nustatineti sveikatos su˛alojimo laipsni.

Nagrinejamu atveju pareiškejas atitinkamu istaigos vadovo sprendimu laike atsakovo 2006 m. vasario 3 d. rašta profesinei sajungai. Teiseju kolegija sutinka su byla nagrinejusiu teismu vertinimu, kad šis dokumentas savo turiniu negali buti pripa˛istamas sprendimu del prie˛astinio ryšio tarp pareiškejo tarnybos ir sveikatos sutrikdymo nustatymo, juo tik pranešama, kad atsakovas nekeis tarnybinio patikrinimo išvados. Nesant institucijos vadovo sprendimo del prie˛astinio ryšio tarp pareiškejo tarnybos ir sveikatos sutrikdymo nustatymo ir pareiškejui nenugincijus atsakovo atisakymo toki ryši pripa˛inti, nebuvo pagrindo siusti pareiškeja sveikatos su˛alojimo laipsniui nustatyti. Tai, kad, pareiškejo manymu, tarnybinio patikrinimo išvada nera ,,Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ atitinkantis individualus teises aktas, nereiškia, kad tokio akto po˛ymiai savaime gali buti suteikti kitam institucijos vadovo pasirašytam dokumentui.

Aptartoje procesineje situacijoje, t.y. tarnybinio patikrinimo išvadai nesant administracines bylos nagrinejimo objektu, gincijamu teismu sprendimu teisingumo vertinimui neturi reikšmes pareiškejo nurodyta administraciniu teismu praktika del tarnybinio patikrinimo išvadu teisines reikšmes nevienodo vertinimo.

Del nurodytu aplinkybiu prašymas atnaujinti procesa atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškejo M.M. prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A15-2197/2006 pagal pareiškejo M.M. skunda atsakovams Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del ipareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos priteisimo atmesti.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Sigita RudenaiteArunas SutkeviciusVaida Urmonaite