- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-3106-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01198-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- D. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui D. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-7061-235/2009 ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams sūnums G. Č., (duomenys neskelbtini) ir L. Č., (duomenys neskelbtini) po 650 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigoti atsakovą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos kas mėnesį gaunamą vaikų pašalpą Jungtinėje Karalystėje skirti sūnų išlaikymui ir reguliariai pervesti gautas pinigines lėšas į vaikų motinos, t.y. ieškovės sąskaitą, taip pat įpareigoti atsakovą visas gautas Jungtinėje Karalystėje vaikų pašalpas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos skirti vaikų išlaikymui ir pervesti gautas pinigines lėšas į vaikų motinos, t.y. ieškovės sąskaitą, pavesti uzufrukto teise disponuoti visomis priteistomis lėšomis ieškovei, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudaryta santuoka nenutraukta. Atsakovas lėšų vaikų išlaikymui neskyrė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu iš atsakovo priteista G. Č. ir L. Č. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. 2010 m. gegužės mėn. atsakovas paliko šeimą ir išvyko į Jungtinę Karalystę. Ieškovė sužinojo, kad 2009 m. atsakovas gavo 37592,95 Lt pajamų, atskaičius mokesčius, t.y. po 3132,74 Lt per mėnesį. Sužinojusi, kad atsakovo pajamos didesnės negu jis nurodė bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pareikalavo mokėti po 500 Lt vaikui. Nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. atsakovas skirdavo abiems vaikams apie 976 Lt. 2011 m. birželio mėn. ieškovei su vaikais nuvykus į Jungtinę Karalystę, ieškovė darbo ten negavo, atsakovas sutvarkė dokumentus dėl pašalpos gavimo vaikams ir gauna abiems vaikams skirtą pašalpą Jungtinėje Karalystėje apie 134,80 svarų arba 553 Lt abiems vaikams, ją naudoja savo poreikiams tenkinti. Ieškovė su vaikais grįžo į Lietuvą. Nuo 2011 m. rugsėjo atsakovas skiria nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. sausio 18 d. atsakovas pervedė ieškovei 2770 Lt, t.y. po 554 Lt per mėnesį. Sūnaus G. Č. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 842 Lt, o L. Č. – apie 826 Lt. L. Č. turi sveikatos problemų, todėl reikia papildomų lėšų jo pilnaverčiam maitinimuisi. Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes jos pajamas sudaro: darbo užmokestis - 526 Lt atskaičius mokesčius ir 294,57 Lt netekto darbingumo/invalidumo pensija. L. Č. darželis per mėnesį kainuoja apie 212 Lt, ieškovė apmoka interneto ir kabelinės televizijos paslaugas – 58 Lt, savo ir G. Č. mobiliojo telefono įgijimo ir operatoriaus suteiktas paslaugas. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jo darbo užmokestis apie 3280 Lt, jis gauna vaikams skirtą pašalpą – 553 Lt. Teismo posėdyje ieškovė reikalavimą sumažino iki 500 Lt išlaikymo per mėnesį, kartu priteisiant iš atsakovo vaikų pašalpą, gaunamą Jungtinėje Karalystėje, arba po 650 Lt kiekvienam vaikui, nesant vaikų pašalpos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei turėjo būti žinoma, kad 2009 m. gruodžio 31 d. po teismo sprendimo priėmimo atsakovas buvo atleistas iš darbo ir gavo išeitinę pašalpą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl pajamų suma už 2009 m. padidėjo. Išeitinės išmokos suma buvo skirta šeimai išmaitinti, mokant priteistą išlaikymą vaikams, komunalinius patarnavimus ir kitas būtinas išlaidas. 2010 m. vasarą įsidarbinus Jungtinėje Karalystėje atsakovas teikė dar didesnį išlaikymą. Kadangi pajamos buvo mažos, atsakovas kreipėsi dėl pašalpos šeimai skyrimo, tačiau ieškovei grįžus į Lietuvą, pašalpa nebuvo suteikta, buvo skirta mokėti tik pašalpa vaikams. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje per savaitę į rankas vidutiniškai gaudavo 144,34 svarų per savaitę (atskaičius mokesčius), taip pat vaikų pašalpą – 33,70 svarų per savaitę arba 134,80 svarų per mėnesį. Atsakovas yra kontroliuojamas Jungtinės Karalystės institucijų ir jei vaikai neatvažiuos iki vasaros, šie pinigai jau nebus mokami. Kambario nuoma Jungtinėje Karalystėje atsakovui kainuoja 50 svarų per savaitę plius komunalinės paslaugos ir internetas apie 10 svarų per savaitę, taip pat telefono paslaugos, maisto išlaidos sudaro apie 30 svarų per savaitę, taip pat kitos būtinos išlaidos rūbams, buitinės ir higienos priemonės yra iki 10 svarų per savaitę. Iš atsakovo gaunamų pajamų atėmus mokamus mokesčius ir minimalias pragyvenimo išlaidas, lieka tik apie 44,34 svaro per savaitę arba 177,35 svaro (709,41 Lt) per mėnesį, kas atitinka jo dabar mokamą išlaikymo sumą, nes šiuo metu vaikų išlaikymo suma jau didesnė nei 600 Lt, yra arti 700 Lt, nes kasmet indeksuojama. Atsakovas moka komunalines paslaugas už butą Vilniuje, kur gyvena šeima, draudimą, kas vidutiniškai sudaro 500 Lt (125 svaro) (šios sumos šiuo metu dengiamos iš gaunamos vaikų pašalpos), kitų pajamų atsakovas neturi, todėl, nustojus gauti vaikų pašalpą, atsakovui vėl tektų prašyti tėvų pragyvenimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-7061-0235/2009 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. Č. ir L. Č. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir padidino jį iki 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokant nuo 2012 m. sausio 20 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Teismas nurodė, kad šalių santuoka nėra nutraukta, šalys veda bendrą ūkį. Atsakovas, be jo teikiamo priteisto išlaikymo, apmoka buto, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, išlaikymo išlaidas, nuolat perka nepilnamečiams vaikams baldus, rūbus, kitas prekes. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis būtų ženkliai pablogėjusi, taip pat neįrodyta, kad atsakovo turtinė padėtis, įvertinus jo šiuo metu turimas išlaidas dėl brangesnio pragyvenimo Jungtinėje Karalystėje, ženkliai pagerėjo, tačiau vaikų poreikiai dėl jų amžiaus, papildomo ugdymo išlaidų padidėjo, todėl teismas sprendė, kad jiems reikalingas didesnis išlaikymas ir priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Be to, teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje gaunamą vaikų pašalpą panaudojo ir toliau naudoja savo interesų tenkinimui. Remdamasis rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovas apmoka buto, kuriame gyvena ieškovė ir abu nepilnamečiai vaikai, komunalines ir kitas paslaugas iš Jungtinėje Karalystėje gaunamos vaikų pašalpos. Pažymėjo, kad vaikų pašalpa Jungtinėje Karalystėje nepilnamečiams G. Č. ir L. Č. yra paskirta laikinai, jos mokėjimas nesiejamas su vaikų pilnametyste, bet susijęs su faktiniu vaikų gyvenimu Jungtinėje Karalystėje, todėl nepilnamečiams vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje, tolesnis jos mokėjimas gali būti nutrauktas. Todėl netenkino ieškovės reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pervesti gaunamą vaikų pašalpą Jungtinėje Karalystėje į jos sąskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė nepagrindė papildomų išlaidų vaikams ir kad L. Č. jos nereikalingos pagerintam maistui ir vitaminams. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad L. Č. turi sveikatos problemų, todėl jam reikia papildomų lėšų pilnaverčiam maitinimui. Iš medicininių dokumentų matyti, kad L. Č. diagnozuota mažakraujystė bei funkcinis sistolinis ūžesys širdyje ir širdies ritmo sutrikimas. Vaikui reguliariai atliekami širdies veiklos tyrimai. Dėl pinigų stokos ieškovė negali aprūpinti vaikų pilnaverčiu maistu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo deklaruotas ir nurodytas išlaidas Jungtinėje Karalystėje ir jų būtinumo. V. M. ranka surašytas liudijimas apie mokamą nuomos mokestį nėra tinkamas įrodymas. Atsakovas net ir negaudamas vaikų pašalpos turi galimybę vaikams teikti 976 Lt dydžio išlaikymą mėnesiui, nes 2011 m. sausio- liepos mėnesiais toks išlaikymas vaikams atsakovo ir buvo skiriamas. Be to, iš atsakovo pateiktos pajamų lentelės matyti, kad jis dirbo tik 32-34 val., t.y. nepilną darbo savaitę. Dėl to galima sakyti, jog jis neišnaudojo visų savo galimybių ir potencialiai gali dirbti daugiau valandų ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį.
3. Teismas neatsižvelgė į mažas ieškovės pajamas ir vaikų poreikius. Ieškovė gauna 820 Lt per mėnesį, kas mėnesį apmoka 100 Lt sūnaus G. Č. pietus mokykloje, 212 Lt sūnaus L. Č. darželio lankymą, 58 Lt- už interneto ir kabelinės televizijos paslaugas bei turi patenkinti savo poreikius, todėl nėra pajėgi kiekvienam vaikui skirti po 400 Lt ar daugiau kiekvienam vaikui. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo finansinė padėtis ženkliai geresnė ir remdamasis vaikų interesų prioriteto principu skirti kiekvienam vaikui po 500 Lt. Juolab, kad atsakovas sutiko abiem vaikam mokėti 1000 Lt.
4. teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas vaikų pašalpą panaudoja komunaliniams mokesčiams už butą Vilniuje apmokėti, nes komunaliniai mokesčiai sudaro 289 Lt per mėnesį, o vaikų pašalpa 553 Lt, tai reiškia, jog 264 Lt per mėnesį panaudoja savo poreikiams tenkinti. Tvirtina,kad atsakovui gavus vaikų pašalpą 553 Lt ir sumokėjus teismo skirtą vaikams išlaikymą 800 Lt bei už komunalines paslaugas 289 Lt, teks iš savo pajamų pridėti tik 536 Lt (800 Lt+289=1089-553=536), o tai net mažiau negu buvo priteista 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7061-235/2009. Tuo tarpu dėl pašalpo mokėjimo nutraukimo teismas padarė tik prielaidą. Ieškovė mano, kad tuo atveju jeigu pašalpa vaikams Jungtinėje Karalystėje bus nutraukta ar sustabdyta, prievolė pervesti pašalpą į ieškovės sąskaitą pasibaigtų.
5. Nesutinka su teismo konstatavimu, kad šalys veda bendrą ūkį ir kad atsakovas nuolat perka vaikams baldus, rūbus ir kitas prekes. Baldus vaikams atsakovas nupirko po ilgų ieškovės reikalavimų, nes vaikai neturėjo kur miegoti, o kiti pirkiniai buvo nenuolatiniai, o epizodiški.
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. ieškovė išimtinai akcentuoja atsakovo finansines galimybes, nepagrįsdama vaikų realių poreikių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 840-900 Lt sumos yra išleidžiamos vaikams kas mėnesį. Ieškovė grindžia vaikų išlaikymo sąmatą, kurioje yra paskaičiavimai apie tai, kiek ieškovė norėtų, kad būtų išleidžiama vaikams, tačiau tokių faktinių išlaidų nėra ir negali būti dėl vaikų turtinės padėties.
2. Atsakovas kartais perveda ir daugiau nei teismo nustatyta. Be to, be mokamo išlaikymo per pastaruosius metus atsakovas supirko vaikų kambariui visus reikalingus baldus, pirko aprangą, padovanojo kompiuterį, telefoną, sumokėjo už kelionę į Vokietiją (vaikui su mama) bei šeimos atostogas Palangoje. Pažymi, kad atsakovas taip pat nori ir turi teisę dalyvauti vaikų gyvenime, spręsti jų buities, laisvalaikio klausimus, todėl nėra būtina disponavimą visais šeimos pinigais skirti motinai vaikų išlaikymo forma.
3. Ieškovė pasikeitusius vaikų poreikius įrodinėja tais pačiais dokumentais, pateiktais 2009 metais nagrinėjant pradinę bylą. Jokių naujų dokumentų apie sūnaus L. sveikatos būklę nepateikė, todėl spręstina, kad vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į kainų pokyčius, priteista suma indeksuojama įvertinus rinkos kainos pokyčius.
4. Nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas turėjo tikslą nuslėpti savo tikras pajamas, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio buvo priimtas ne atsakovo paaiškinimų pagrindu, o remiantis į bylą pateiktomis darbdavio išduotomis pažymomis ir faktinėmis išlaidomis. Pažymėjo, kad už 2009 metus deklaracijoje nurodoma suma, kuri mėnesiui sudaro 3132,74 Lt, yra neatskaičius mokesčius. Be to, po atleidimo iš darbo 2009 m. ši išeitinė suma buvo skirta išmaitinti visą šeimą, mokėti komunalinius patarnavimus ir kitas išlaidas. Atsakovas be savo tėvų pagalbos neturėtų lėšų net maistui. Nurodo, kad į užsienį dirbti išvažiavo tikslu išlaikyti šeimą. Be to, pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas įsidarbinęs Anglijoje teikė dar didesnį išlaikymą, kas parodo atsakovo sąžiningumą ir norą visas savo pajamas skirti šeimai ir vaikams.
5. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovas savo poreikiams tenkinti panaudoja per mėnesį papildomai 264 Lt. Ieškovės paskaičiuoti komunaliniai mokėjimai mėnesiui mažesni, nes tris mėnesius šeima gyveno Anglijoje, todėl Vilniaus buto išlaidos buvo minimalios. Atsakovas, nurodydamas 500 Lt sumą bylos nagrinėjimo metu, teigė, kad tai suma už komunalinius patarnavimus ir šeimos gyvybės draudimas (385 Lt+ 155 Lt=540). Nurodo, kad jei vaikai neatvažiuos į Angliją iki vasaros, išmoka vaikams nebus mokama. Įvertinus atsakovo išlaidas matyti, kad jis itin taupiai skirsto gautas uždarbio lėšas, nes pajamų ir išlaidų balansas yra faktiškai nulinis. Atskaičius mokesčius ir būtiniausias išlaidas, lieka 709,41 Lt per mėnesį, kas atitiko mokamo išlaikymo dydį, nes pritaikius indeksą, išlaikymo suma jau seniai didesnė nei 600 Lt ir beveik siekia 700 Lt. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad atsakovui padeda jo tėvai, pervedant tam tikras sumas į atsakovo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l.11). Jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. Č., o (duomenys neskelbtini) - D. Č. (b.l.12-13), šalių santuoka nenutraukta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-7061-0235/2009 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių vaikams po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. vasario 24 d. iki pilnametystės (b.l.14-16, 17-20).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą) (CK 3.201 str.). Pagal CK 3.201 str. išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis arba atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o esant galimybei, ir papildomas išlaidas. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė yra dirbanti, jos mėnesio pajamos (darbo užmokestis ir pašalpa) sudaro apie 800 Lt, jos pajamos po ankstesnio teismo sprendimo nėra iš esmės pasikeitusios. Be to, ieškovės darbingumas siekia tik 50 procentus, todėl jos įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Atsakovas dirba Anglijoje, jo vidutinės mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) sudaro apie 600 svarų (apie 2400 Lt). Palyginus jas su jo pajamomis, buvusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo metu, net atsižvelgus į tai, jog jungtinėje Karalystėje pragyvenimas yra brangesnis, teisėjų kolegija vis tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (pagerėjo) iš esmės, nes jo pajamos padidėjo beveik dvigubai. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus dėl atsakovo pajamų 2009 metais, pažymi, kad atsakovo 2009 metų metinė pajamų deklaracija atspindi atsakovo pajamas 2009 metais, o ne 2009 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, kaip nurodė atsakovas, 2009 metais jo pajamos buvo padidėjusios, jam gavus išeitinę kompensaciją dėl atleidimo iš darbo AB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pusę metų, neturėdamas darbo, iš šių lėšų išlaikė šeimą. Ieškovė nepaneigė aplinkybių, jog atsakovas iš šių gautų lėšų teikė išlaikymą šeimai. Todėl ši deklaracija nerodo atsakovo turtinės padėties žymaus pasikeitimo, tačiau jo dabartinės pajamos tokį turtinės padėties pasikeitimą patvirtina. Atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami, kad pagrįsti jo pragyvenimo išlaidas Anglijoje, jos nėra neprotingai didelės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prisideda prie šeimos išlaikymo, padengdamas šalių buto, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, išlaikymo išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, teisėjų kolegijos nuomone akivaizdu, kad atsakovas, laikantis išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, turi labiau (didesne dalimi) prisidėti prie vaikų išlaikymo nei atsakovė, nes tam turi didesnes galimybes.
Pagal teismų suformuotą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 800 Lt, o šiuo metu siekia 850 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, esant abiejų tėvų vienodai turtinei padėčiai, kiekvienas iš tėvų turi prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų išlaikymo, ir ši suma neįrodinėtina, nes laikytina, kad ji būtina užtikrinti tik minimalius gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovės paskaičiuota vaikų išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam nežymiai viršija minėtą minimalų dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Įvertinant tai, jog nuo priimto 2009 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo praėjo 3 metai, padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, atsirado papildomos išlaidos vaikų lavinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino atsakovo teiktiną išlaikymą vaikams, tačiau netinkamai pritaikė CK 3.192 str. 2 d. nustatytus išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principus, dėl ko pirmosios instancijos teismo priteista 400 Lt suma neatitinka minėtų principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nagrinėjamoje byloje vienodai prisidėtų prie vaikų išlaikymo, būtų neteisinga. Be to, atsakovas yra jaunas, priešingai nei ieškovė yra darbingas, tačiau dirbantis ne visą darbo dieną, todėl galėtų ir turėtų siekti geriau apmokamo darbo ar dirbti visą darbo dieną. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant skundžiamu teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą vaikams iki 480 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Atsakovo argumentai, jog jis vaikams teikia daugiau išlaikymo nei yra priteista pirminiu teismo sprendimu, tik patvirtina aplinkybę, kad jis gali teikti didesnį išlaikymą ir toks yra būtinas vaikams. Tai, kad atsakovas per pastaruosius metus, ieškovei pareiškus ieškinį, nupirko baldus vaikų kambariui, pirko jiems aprangą, nepaneigia būtinybės padidinti jo teiktiną išlaikymą vaikams ir teisiškai įtvirtinti tai.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje gauna pašalpą vaikams, kuri siekia apie 553 Lt per mėnesį. Šalys nepateikė duomenų, kad pašalpos mokėjimas yra nutrauktas, ši pašalpa yra sumokama ieškovui, todėl į tai atsižvelgtina, nustatant atsakovo teiktiną išlaikymą vaikams. Atsakovas pagal bylos duomenis šią pašalpą naudoja mokant už šalių butą, tačiau tai iš dalies neatitinka šios pašalpos paskirties, kadangi ji galėtų būti skiriama tokioms išlaidoms tik tiek, kiek tai susiję su šalių vaikų poreikių tenkinimu, bet ne visų buto komunalinių ir kitų mokesčių dengimu. Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nors ir nereguliariai, mokėdavo daugiau nei yra priteistas išlaikymas, supirko baldus į vaikų kambarį, nupirko kompiuterį vaikams, atsakovas gautą pašalpą vaikams panaudojo vaikų poreikiams, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jos nepriteisė ieškovei iš atsakovo. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą visas nuo ieškinio pareiškimo dienos gaunamas Jungtinėje Karalystėje pašalpas vaikams pervesti į ieškovės sąskaitą banke, kadangi pagal bylos duomenis Jungtinės Karalystės viešojo administravimo institucijos pašalpą moka atsakovui, atsakovas jas naudoja vaikų poreikiams tenkinti.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą apeliacinio skundo dalį, ieškovei proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai priteistina iš atsakovo 500 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovui iš ieškovės atitinkamai – 250 Lt jo patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 str., 98 str.). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 250 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, paskirstydama bylinėjimosi išlaidas, vertina tik mokėjimo dokumentais pagrįstas šalių patirtas minėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu iš atsakovo D. Č., a.k (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečiams sūnums G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., (duomenys neskelbtini), išlaikymą padidinti iki 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) litų kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. Č. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.