- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-550-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00493-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. V., ir O
- Advokatai
- Stasys Zabita
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-238-2013;
Teisėja S. Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00493-2012-3;
2013 m. birželio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistojo V. V. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiem metams dviems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Konfiskuota: automobilis „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6303 ci su SIM kortele, telefonas SAMSUNG Galaxys II-GI-19100 su SIM kortele.
V. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir O. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2012 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Vilniaus miesto čigonų tabore iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) - medžiagos masės, kurios svoris 0,4775 g, jame yra 0,1308 g (27,4 %) gryno heroino (diacetilmorfino), iki 2012 m. spalio 10 d. minėtą narkotinę medžiagą - heroiną dviejuose lankstinukuose neteisėtai laikė savo kelnių kišenėje, kol ji buvo surasta ir paimta asmens kratos metu, bei narkotinės medžiagas - heroino (diacetilmorfino) – miltelius, kurių svoris yra 0,2896 g, juose yra 0,0818 g (28,2 %) gryno heroino (diacetilmorfino), iki 2012 m. spalio 10 d. minėtą narkotinę medžiagą - heroiną trijuose lankstinukuose neteisėtai laikė savo garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), kol buvo surasta ir paimta kratos metu.
Taip pat tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs 21 sveiką ir 4 po ½ tabletės psichotropinės medžiagos – klonazepamo (clonazepamum), kurios tabletėse yra 0,046 g gryno klonazepamo, iki 2012 m. spalio 10 d. minėtą psichotropinę medžiagą - klonazepamą neteisėtai laikė, turėdamas tikslą ją platinti, savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kol buvo surasta ir paimta kratos metu.
Be to, 2012 m. spalio 9 d. vakare, veikdamas bendrininkų grupėje su O. M., Vilniaus miesto čigonų tabore iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs du paketėlius psichotropinės medžiagos – metamfetamino – miltelių, kurių svoris atitinkamai yra 17,2093 g ir 9,9358 g, juose atitinkamai esant 4,1302 g (24,0 %) ir 1,7288 g (17,44 %) gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu), ir paketėlį narkotinės medžiagos - heroino (diacetilmorfino) – miltelių, kurių svoris yra 1,8100 g, juose yra 0,3708 g (20,6 %) gryno heroino (diacetilmorfino), neteisėtai O. M. vairuojamu jam pačiam priklausančiu automobiliu „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno priekinės keleivio sėdynės atloše minėtą psichotropinę medžiagą - metamfetaminą ir po priekine panele minėtą narkotinę medžiagą heroiną iš Vilniaus miesto į Varėnos miestą, turėdamas tikslą jas platinti, ir tą pačią dieną apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. V. prašo pakeisti 2013 m. balandžio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. Be to, panaikinti 2013 m. balandžio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio ir telefonų konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė sprendimą, prieštaraujantį bylos medžiagai ir įrodymų visetui, o apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nepašalinęs visų prieštaravimų ir abejonių, taip pat neatskleidė nusikalstamos veikos turinio ir jos sudėties. Teigia, kad teismas kaltę dėl platinimo grindė ne objektyviais duomenimis, o išimtinai narkotinių medžiagų kiekiu, kuris, jo nuomone, vartojančiam narkotines medžiagas nėra didelis ir gali būti suvartotas per porą dienų, bei bendrakaltinamojo parodymais. Mano, kad daugiau jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad jis platino narkotines medžiagas, nėra. Pažymi, kad byloje yra daugiau jį teisinančių duomenų nei kaltinančių. Akcentuoja, kad visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įsigytos tik jam pačiam vartoti, o tikslo platinti jis visiškai neturėjo, nes toks kiekis buvo reikalingas tik jam. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Pabrėžia, kad pas jį rasti narkotinių medžiagų kiekiai nėra dideli, mano, kad tai pagrindžia aplinkybę, jog jis juos ruošėsi suvartoti pats. Pažymi, kad amfetamino jis neįgijo, jį įgijo O. M., o šią aplinkybę pagrindžia tai, jog O. M. šlapime buvo rasta amfetamino ir acetono. Akcentuoja, kad receptines tabletes buvo įsigijęs tam, kad galėtų mesti vartoti narkotines medžiagas, t. y. atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų. Mano, kad O. M. nurodė, jog jis platina narkotines medžiagas, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo nuosprendžio dalies dėl automobilio ir mobiliųjų telefonų konfiskavimo. Pažymi, kad automobilis ir mobilieji telefonai nebuvo nusikalstamos veikos nei įrankis, nei priemonė, nei rezultatas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė V. V. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti skundžiamą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, o padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, yra įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Taip pat teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pateikė įrodymų vertinimą ir motyvus, taigi įvykdė Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų, kurie nuosprendyje išdėstyti ir aptarti, visumą, nustatė, kad V. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. teigia, kad medžiagas įgijo sau vartoti, o tikslo platinti jis visiškai neturėjo. Šiuos teiginius apeliantas argumentuoja nuorodomis į tai, kad pas jį rasti narkotinių medžiagų kiekiai nėra dideli, o O. M. nurodė, jog jis platina narkotines medžiagas, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Taigi mano, kad jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį.
Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).
Kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto. Veika kvalifikuojama pagal šį straipsnį tiek tuo atveju, kai nustatomas minėtos medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą jis turėjo.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, laikė juos pakankamu pagrindu vienareikšmiškai išvadai, jog V. V. įsigijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybę, jog V. V. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina tiek kaltinamojo O. M. parodymai, tiek kiti bylos duomenys. O. M. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog V. V. Varėnoje parduoda narkotikus. Kaltinamasis O. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 157-158) parodė, jog mano, kad V. V. narkotikus įsigijo planuodamas juos parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Jis paaiškino, jog jis pats du kartus pirko narkotikų (heroino) iš V. V.. Ikiteisminio tyrimo metu O. M. nurodė, kad V. V. platina narkotikus Varėnoje, parduodamas juos draugams, pažįstamiems, ir visi Varėnoje tą žino. Jis tai daro apie 1-2 metus. Jis nupirkdavo tabore vieną čekį heroino, iš jo padarydavo 2-3 ir varėniškiams parduodavo vieną čekį už 30 litų, jam likdavo 70 litų. Kaltinamasis O. M. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir patvirtino, jog apklaustas policijos pareigūnų, nurodė visas aplinkybes ir jo parodymais galima vadovautis (t. 1, b. l. 160-161). Tą aplinkybę, kad jis yra girdėjęs, jog V. V. pardavinėja narkotines medžiagas, O. M. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamuoju (t. 2, b. l. 31).
Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad O. M. būtų turėjęs tikslą nuteistąjį apkalbėti, kadangi jo duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Be to, akivaizdu, kad jis neturėjo tikslo apkalbėti apeliantą, nes iki įvykio jokių konfliktų jie neturėjo (šią aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas 2013-01-10 teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 32), kartu vyko įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad teismas teisingai sprendė, jog kaltinamojo V. V. kaltę dėl tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas patvirtina ir ta aplinkybė, kad medžiagų kratos metu buvo rasta įvairiose vietose: jo namuose, jo asmeniniuose daiktuose ir garaže. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ir pats rastų medžiagų kiekis, skirtingai, negu teigia apeliantas, rodo, kad jos buvo įsigytos siekiant jas platinti. Todėl atmestinas nuteistojo teiginys, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo sau vartoti. Taigi, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo tikslą teismas nustatė vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį jie buvo vertinami kaip visuma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad amfetamino jis neįgijo, o jį įgijo O. M.. Kaip matyti iš apelianto telefone rasto susirašinėjimo su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėju, jis prašė parduoti ne vienos rūšies narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 96). Patikrinus apelianto automobilį, jame buvo rasta dviejų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, specialisto išvada patvirtino, kad tai metamfetaminas ir heroinas (t. 1, b. l. 72). Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis įgijo ir psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.
Kolegija nuteistojo teiginius, kad jis receptines tabletes buvo įsigijęs tam, jog galėtų mesti vartoti narkotines medžiagas, t. y. atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų, laiko gynybine versija ir atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes byloje nėra jokių duomenų, kad šios tabletės galėtų turėti tokį poveikį. Pažymėtina, kad 2013-01-10 teismo posėdžio metu jis buvo nurodęs kitokias aplinkybes, tuomet nuteistasis teigė, kad šie vaistai yra mamos ir jis juos geria kaip raminamuosius (t. 2, b. l. 32). Apeliacinio skundo argumentas, kad tabletes įgijo ir laikė sau vartoti, siekdamas nevartoti narkotinių medžiagų, prieštarauja jo teiginiams, kad medžiagas (heroiną ir metamfetaminą) įgijo vartoti sau.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilis ir mobilieji telefonai nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl mano, jog jie buvo nepagrįstai konfiskuoti.
Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, atsižvelgtina į Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas dėl turto konfiskavimo. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl neteisėtos narkotinių priemonių apyvartos, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei turto konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir kituose tarptautiniuose dokumentuose.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (pvz., prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tai daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymui apeliantas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Multivan“ bei mobiliojo ryšio telefonu NOKIA 6303ci su SIM kortele ir telefonu SAMSUNG Galaxy SII-GI-19100 su SIM kortele. Kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog ir be šių daiktų apeliantas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo netaikyti šio turto konfiskavimo, nes remiantis teismo nuosprendžiu, konfiskuotų daiktų turėjimas V. V. palengvino nusikalstamos veikos padarymą, t. y. automobilis palengvino galimybę nuvykti į Vilniaus miestą įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o mobilieji telefonai sudarė sąlygas susisiekti su medžiagų pardavėju.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.