Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. bei 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-08 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) ežero Alytaus rajono medžiotojų ir žvejų draugijos renginio metu M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje žeminančiais žodžiais įžeidinėjo I. R., metė į ją nuvirtą kaulą, tyčia pakeldamas suolą, ant kurio sėdėjo I. R., numetė ją ant žemės, o stojusiam ją ginti V. R. vieną kartą kirto kumščiu į veidą, padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžimą. Atsistojusiai I. R. vieną kartą kirto kumščiu į nosį, padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimą. Tuo nukentėjusiesiems V. R. ir I. R., t. y. dviems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų sukėlė nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes dėl kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžimo V. R. sveikata, o dėl nosies kaulų lūžimo I. R. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tokiais savo veiksmais tuo pačiu pažeidė viešają tvarką bei visuomenės rimtį.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną prie (duomenys neskelbtini) ežero vyko medžiotojų būrelių bendras renginys. Pats priklausantis „(duomenys neskelbtini)“ būreliui. Į šventę atvyko anksti ryte, vėliau atvažiavo jo šeima. Jo būrelio palapinė stovėjo šalia „Dušnionių“ būrelio palapinės arčiau ežero. Visų įvykio aplinkybių gerai neprisimenantis, nes praėjo daug laiko, be to, dėl įvykio patyrė didelį stresą, labai pergyveno. Šventės metu buvo išgėręs, bet nebuvo labai apgirtęs. Renginio metu virė žvėrienos sriubą, joje buvo kaulų. Negalintis pasakyti, kuo jam užkliuvo I. R. ir dėl ko su ja prasidėjo konfliktas. Iš žmonos pasakojimų žinantis, kad su R. įvyko grumtynės, jog sužalojęs I. R. nosį, o V. R. – skruostą. Buvę kartu šventėje pažįstami taip pat pasakojo, kad sumušęs R.. Manantis, kad nukentėjusieji teisme įvykio aplinkybes pasakoja teisingai. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Gailisi dėl savo veiksmų. Su SODROS ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais sutiko. Norintis, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta.

Akistatos tarp įtariamojo M. M. ir nukentėjusiojo V. R. metu (akistatos protokolas, t. 2, b. l. 116-118) M. M. parodė, kad šventės metu I. R. stovėjo tarp stalų, netoli “(duomenys neskelbtini)” būrelio stalo. Prie jo prieinančius ir besikalbančius vyrus apšaukdavo. Iš pradžių buvo juokinga, paskui pradėjo erzinti. Jis įpylė sriubos ir nunešė pavaišinti, kad ji nusiramintų. Kadangi sriuboje buvo kaulas, jį išėmė ir padėjo šalia dubenėlio. Moteris nusiramino. Vėliau, po kelių valandų ar pusantros, nuėjo prie jų stalo, prisėdo. I. R. necenzūriniais žodžiais jį vijo nuo stalo. Jis nuėjo. Grįžęs prie kolektyvo, pradėjo kalbėti apie tai, kas čia per moteriškė, kad taip reiškiasi. Daug kas sakė, kad ne jį vieną iškeikė. Paskui, jau daugumai iškrikus, V. S. pradėjo rinktis savo alaus pilstymo įrangą bei stalą ir paprašė A. T. pagalbos. Jis nuėjo padėti. Viską sukrovus į V. S. mašinos priekabą, V. S. sakė, kad keli jo stalai ir suolai yra prie “(duomenys neskelbtini)” palapinės, kuriuos taip pat reikės sukrauti. Jis su A. T. ėjo link “(duomenys neskelbtini)” vietos, palapinė buvo jau suleista. Jis priėjo prie suolo, ant kurio sėdėjo I. R., ir pasakė, kad trauktųsi. Bet ji plūdosi, slinkosi tolyn į kitą suolo kraštą, pasiekė kraštą ir savo svoriu pakėlė kitą suolo galą. Suolas vertėsi, o ji pati krito ant žemės, o krisdama šonu, veidu atsitrenkė į kitą, stovintį statmenai suolą ir turbūt susitrenkė, nes ji pradėjo klykti: “V., pažiūrėk, ką jis daro“. Pradžioje nepastebėjo, kad jai būtų bėgęs kraujas. Tada V. ir jo sūnus jį puolė. V. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. Gindamasis, stūmė jį ir sudavė jam kumščiu į veidą, specialiai netaikė, bet galėjo pataikyti į veidą. Viskas vyko labai greitai. Tada pribėgo E. K., kuris ką tik buvo išlipęs iš S. automobilio ir juos skyrė, A. T. laikė V. R.. Tada jis atsitraukė, pamatė, iš nosies bėgo kraujas, todėl nuėjo prie ežero praustis. Paskui sąmoningai pasitraukė, kad konfliktas nesiplėstų. Girdėjo, kad V. kvietė policiją. Jis iš dalies jaučiasi kaltas, kad moteris susižalojo, bet tyčia smūgio nesudavė. Taip pat pripažįsta, kad sudavė V. R..

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko medžiotojų ir žvejų šventė. Susirinkę būreliai turėjo palapines. Apie 17 val. atsivežė savo žmoną I. R.. Šventėje taip pat buvo sūnus ir dukra. Pats priklausantis „(duomenys neskelbtini)“ būreliui. Renginio metu vyko sportinės varžybos, maudėsi, klausėsi muzikos, svečiavosi vieni pas kitus burelių žmonės. Į pavakarę pas juos į palapinę atėjo M. M.. Jis pradėjo konfliktuoti su jo žmona, ją įžeidinėti. Tuomet paprašė M. M. išeiti. Šis pakluso, bet netrukus grįžo ir metė į žmonos pusę ant stalo kaulą. Iš paskos atėjęs A. T. prašė nekreipti dėmesio. M. M. išėjo. Apie 19 val. šventinis renginys baiginėjosi. V. S. pradėjo surinkinėti jų būrelio palapinėje esančius suolus. Vėl į palapinę atėjo M. M.. Jis paėmė už suolo, ant kurio sėdėjo jo žmona, ir staigiai kilstelėjo jo galą. Žmona aukštielninka nukrito ant žemės. Kai priėjęs prie M. M., ir paklausęs, kas čia vyksta, šis jam trenkė kumščiu į kairę akį. Nuo smūgio nugriuvęs. Kai kėlėsi, pamatė, kad M. M. ranka sudavė žmonai į veidą. Nieko nesakydamas jis nueidinėjo nuo jų palapinės. Dėl suduoto smūgio žmogai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo poakį. Dėl įvykio skambino bendruoju pagalbos numeriu. Vėliau važiavo į ligoninę, kur juos nuvežė M. M. žmona. Vėliau atvažiavo ir M. M., jis norėjo atsiprašyti. Šiuo metu su kaltinamuoju susitaikęs, jam ir žmonai atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kitos turėtos proceso išlaidos. Civilinio ieškinio atsisakantis, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Nukentėjusioji I. R. įvykio aplinkybes papasakojo analogiškai, kaip ir nukentėjusysis V. R.. Ji taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju M. M. susitaikė, atlyginta turtinė ir neturtinė žala, civilinio ieškinio atsisakanti. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Liudytojas P. R., nukentėjusiųjų sūnus, parodė, kad šventės metu kaltinamojo nepastebėjo. M. M. į jų palapinę atėjo tuomet, kai jau buvo atvažiavusi į renginį jo mama ir sesuo. M. M. atsisėdo prie stalo priešais mamą ir pradėjo ją įžeidinėti. Tuomet tėvas jį paprašė išeiti. Bet netrukus M. M. vėl grįžo ir sviedė ant stalo į mamos pusę kaulą. Tėvas jį vėl išprašė. Baigiantis šventei sukraudinėjo suolus, ruošė išvežimui. Tuo metu mama dar sėdėjo palapinėje ant suolo. Ir vėl atėjo M. M.. Paėmė už suolo, ant kurio sėdėjo mama, ir jį kilstelėjo. Mama aukštielninka nugriuvo ant žemės. Kai priėjo tėvas, M. M. jam kirto su ranka į veidą ir pargriovė. Suduodamas smūgį nieko nesakė. Kai padėjo atsistoti mamai, M. M. trenkė ranka mamai į veidą. Nuo smūgio mama taip pat nugriuvo. Netoliese stovėję žmonės buvo šokiruoti, nesuprato, kas vyksta. Po to į konfliktą įsitraukė A. T.. Atrodė, kad jis nelabai suprato dėl ko viskas vyksta. Dėl patirtų sužalojimų tėvai buvo nuvežti į ligoninę. Nuo suduoto smūgio mamai lūžo nosies kaulai.

Liudytoja G. R., nukentėjusiųjų dukra, parodė, kad konfkto tarp tėvų ir kaltinamojo nematė, nes tuo metu su draugu buvo nuėjusi prie ežero. Kai grįžo prie „(duomenys neskelbtini)“ palapinės, pamatė, kad mama sužalota, jai iš nosies bėgo kraujas. Ji pasakė, kad sumušė M. M., bet nesuprato dėl kokios priežasties. Mama pasakojo, kad ją sėdinčią ant suolo nuvertė ant žemės, o paskui atsistojus sudavė smūgį į nosį. Pamatė paburkusį tėvo veidą. Tėtis sakė, kad jį taip pat sumušė M. M.. Įvykio vietoje kaltinamojo nebuvo. Jis atėjo ruošiantis išvažiuoti, norėjo atsiprašyti mamos.

Liudytojas A. T. parodė, kad jam priklausančiame sklype prie (duomenys neskelbtini) ežero vyko medžiotojų šventė. Kiekvienas būrelis turėjo paskirtą vietą palapinei pasistatyti. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ būrelių palapinės buvo šalia. Visą dieną šventės metu jokių incidentų nebuvo. Tik pastebėjo, kad vakaran iš „(duomenys neskelbtini)“ palapinės buvo laidomos replikos praeiviams. Ten sėdėjo I. R.. Baigiantis šventiniam renginiui V. S. jo, M. M. ir E. K. paprašė padėti surinkti ir sudėti į automobilį alaus pilstymo įrangą, palapines ir suolus. Einant link „(duomenys neskelbtini)“ palapinės jį užkalbino, todėl sustojo pabendrauti, o su juo ėjęs M. M. nuėjo toliau. Bekalbant išgirdo triukšmą. Kai atsisuko, pamatė besistumdančius M. M. ir V. R., o E. K. juos bandė skirti. Priėjęs pamatė prie suolo sukniubusią I. R.. Jos veidas kraujavo. Matė, kad M. M. pakėlė suolą, ant kurio sėdėjo I. R..

Liudytojas E. K. parodė, kad šventinio renginio metu su M. M. buvo atsakingi už sriubos virimą. Sriuboje buvo įdėta šonkaulių. Baigiantis šventei padėjo V. S. susikrauti atsivežtus daiktus, todėl su automobiliu privažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ palapinės. Atvažiavęs pamatė susiėmusius M. M. ir V. R.. Puolęs juos skirti. Veiduose matėsi sumušimai. I. R. sėdėjo ant žemės prie suolo. Pastebėjo, kad jos ranka kraujuota. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. M. M. visiškai nieko neaiškino. Vėliau iš pasakojimų sužinojęs, kad incidentas prasidėjo dėl to, kad I. R. nedavė paimti suolo.

Liudytojas V. S. parodė, kad renginio metu organizavo prekybą. Baigiantis šventei pradėjo krautis daiktus. Pirmiausia sukrovė daiktus, buvusius paežerėje, o paskui nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ palapinės. Automobilį vairavo E. K.. Tuo metu, kai atvažiavo prie palapinės, jos viduje sėdėjo I. R.. Pradėjus krauti suolus, palapinėje išgirdo riksmą. Atsisukęs pamatė, kad stumdosi vyrai: V. R., jo sūnus, E. K. ir A. T.. Be jų dar buvo keli vyrai. V. R. šaukė, kur tas žmogus. Suprato, kad ieško M. M.. Paskui pamatė ant žemės nugriuvusią I. R.. Jai buvo sužalota nosis, kraujavo.

Liudytojas R. K. parodė, kad baigiantis šventei buvo „(duomenys neskelbtini)“ palapinėje. Vyrai tuo metu rinko lauke stovinčius baldus. Matė, kaip M. M., atėjęs prie „(duomenys neskelbtini) palapinės, prašė pas I. R. atsistoti nuo suolo. Kadangi I. R. nesistojo, jis paėmė už suolo galo ir pakėlė. Kai kilstelėjo suolą, I. R. nugriuvo nuo suolo ant žemės. Tuomet prie M. M. pripuolė V. R. ir jo sūnus. Prasidėjo susistumdymas. E. K. bandė vyrus išskirti. Prie jų atėjo A. T.. Kas vyko toliau, nematė, nes išvažiavo. Konfliktas tuoj baigėsi, bet žiūrėti buvo nemalonu. Po to pasakojo, kad buvo sužalotų žmonių.

Liudytojas S. B. parodė, kad šventės metu M. M. prie ežero virė sriubą. Baigiantis renginiui pats buvo „(duomenys neskelbtini)“ palapinėje. Išgirdo triukšmą šalia esančioje „(duomenys neskelbtini)“ palapinėje. Suprato, kad pykosi žmonės. Matė, kad ant suolo sėdėjo moteris, o paskui ji jau buvo nugriuvusi ant žemės. Prie palapinės stovėjo M. M., kuris pradėjo stumdytis su pribėgusiu jaunuoliu. Į grumtynes įsijungė V. R.. Vėliau matė jo sužalotą veidą. Dėl įvykusio konflikto buvo sugadinta šventinė nuotaika. Girdėjo, kad I. R. nepagarbiai kreipėsi į kitus žmones, juos įžeidinėjo.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad paskutiniu metu iki incidento buvo „(duomenys neskelbtini)“ palapinėje. Pro šalį ėjo A. T.. Jis stabtelėjo ir abu bendravo. Besikalbant išgirdo triukšmą šalia esančioje palapinėje. Po to matė, kad prasidėjo susistumdymas. Vėliau sužinojo, kad buvo sužalotų žmonių.

Liudytojas J. B. parodė, kad tiesiogiai konflikto prie „(duomenys neskelbtini)“ palapinės nematė. Apie konfliktą žino tik iš kitų pasakojimų. Sekančią dieną po šventės pas jį kreipėsi M. M., prašydamas padėti susitikti su V. R.. Kai nuvyko pas V. R., pastebėjo sužalotą jo veidą. Taip pat sužalota buvo I. R.. M. M. tarėsi dėl žalos atlyginimo.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 13, 123, 124) nurodyta, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi I. R., kuriai nustatyta nosies kaulų lūžimas, nosies žaizda, V. R. nustatyta galvos sumušimas, akiduobės lūžis.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 5-11) įvykio vieta nurodyta Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) ežero. Įvykis buvo netoliese prie šalia ežero esančio statinio. Prie jo yra pavėsinės karkasas su stalu ir suolais.

Protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 125-126, 127-128) V. R. ir I. R. pranešė policijai, kad 2015-08-08 apie 20 val. jie buvo sužaloti prie (duomenys neskelbtini) ežero vykusios medžiotojų šventės metu. Nurodė, kad juos sumušė iš matymo pažįstamas M. M..

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 131-133) konstatuota, kad nukentėjusiajam V. R. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžimai. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelių lūžimų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 149-151) konstatuota, kad nukentėjusiajai I. R. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, muštinė žaizda nosies kairėje pusėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 162-163) konstatuota, kad M. M. padarytas nosies sumušimas, odos nubrozdinimas kairio nosies sparnelio srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Gydymo paslaugų apskaitos išrašuose (t. 1, b. l. 168-169, 170-171) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. R. medicininė pagalba buvo teikiama VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Suteiktos pagalbos išlaidos – 140,83 Eur. I. R. medicininė pagalba buvo teikiama VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir VšĮ Alytaus poliklinikoje. Suteiktos pagalbos išlaidos – 315,23 Eur.

Garso įrašo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 178-179) aprašytas ir išklausytas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas kompaktiniame diske. Pokalbio metu kviečiama policija dėl įvykusio įvykio prie (duomenys neskelbtini). Pokalbiui nutrūkus, centro darbuotojas perskambina ir paklausus ar reikalinga policija gauna atsakymą, kad, jeigu bus reikalinga, perskambins.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius Pažyma apie asmenui išmokėtas išmokas, Sprendimais dėl ligos pašalpos ir nedarbingumo pažymėjimais (t. 2, b. l. 48-59) patvirtino, kad I. R. buvo nedarbinga nuo 2016-08-10 iki 2016-09-18. Už šį laikotarpį jai išmokėta 661,92 Eur nedarbingumo pašalpa.

Pareiškimu (t. 3, b. l. 145) nukentėjusieji V. R. ir I. R. patvirtino, kad su kaltinamuoju M. M. susitaikė, jis jų atsiprašė, visiškai atlygino jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šalys susitarė, kad viena kitai kitos išlaidų atlyginimo, susijusių su atstovavimu teisme, neprašo. Prašė, kad kaltinamasis M. M. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. numatytu pagrindu.

Šiais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. M. be jokios reikšmingos priežasties prikibo prie nukentėjusiųjų, juos viešoje vietoje užsipuolė, sudavė smūgius, nukentėjusiuosius nesunkiai sužalojo. Tuo taip pat nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką, nes nusikalstami veiksmai buvo padaryti šventinio renginio metu, incidentą matė daug žmonių ir dėl to jautėsi nejaukiai. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, siekė tyčia sužaloti ar sukelti skausmą. Nebuvo jokių menamų užpuolimo požymių, nebuvo būtinybės gintis. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, buvo padaryti kitų asmenų akivaizdoje, smurtas pavartotas prieš kelis asmenis ir taip pat vertintini kaip chuliganiški, nes tuo tik buvo išreikštas nepasitenkinimas kitų šventės dalyvių elgesiu.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamojo M. M. padaryta nusikalstama veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. Dėl fizinio smurto panaudojimo pasekoje atsiradusių pasekmių, dėl nukentėjusiesiems padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų, kad tie veiksmai buvo padaryti ne mažiau dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, – nusikalstami veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p.

Sprendžiant kaltinamojo M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Be to, kalinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, neturi teistumo, galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojamas, susitaikė su nukentėjusiaisiais, turi išlaikytinį. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir baudžiamoji byla gali būti jo atžvilgiu nutraukta, o kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BPK 38 str., LR BPK 254 str. 5 d.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiesiems V. R. ir I. R. suteiktų medicininių paslaugų tenkintinas, jo dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (LR CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tuo pačiu pagrindu tenkintinas ir SODROS civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai I. R. išmokėtų nedarbingumo pašalpų.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų V. R. ir I. R. civiliniai ieškiniai nenagrinėtini, nes nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju M. M., pareiškimu (t. 3, b. l. 145) patvirtino, kad turtinė ir neturtinė žala bei procesinės išlaidos atlygintos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. bei 8 p., ir vadovaujantis LR BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius kaltininkui su nukentėjusiais asmenimis.

Priteisti iš M. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 456,08 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimą (Vilniaus teritorinė ligonių kasa, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000).

Priteisti iš M. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui 661,92 Eur ligos pašalpos, išmokėtos I. R., išlaidų atlyginimą.

2016-04-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi (t. 3, b. l. 34-36,41) numatytą 23560,16 Eur vertės turto areštą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.