- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1422-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15753-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovo A. Š. atstovui advokatui M. P., nedalyvaujant atsakovui A. Š., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. (toliau ieškovė) prašo pakeisti 2000-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-78368/2000 iš atsakovo A. Š. (toliau atsakovas) priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (4 b. l.).
Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog gyvenant santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė duktė K., kuriai išlaikymas iš atsakovo priteistas 2000-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-78368/2000 po ¼ gaunamų pajamų dydžio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį. Šiuo metu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, brangstant pragyvenimui pasikeitė vaiko poreikiai. Atsakovas neatsižvelgia ne tik į padidėjusius vaiko poreikius, jis paskutiniu metu išlaikymo dukrai išvis neteikia. Nurodė, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui būtinas 850,00 Lt išlaikymas, kurį turėtų teikti abu tėvai lygiomis dalimis, todėl prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad po išlaikymo priteisimo praėjo 13 metų, mergaitė užaugo, padidėjo jos poreikiai. Kai tuo metu priteisė išlaikymą, jis sudarė apie 150,00 - 200,00 litų. Nuo 2000 m. iki 2005 m. atsakovas išlaikymo visai nemokėjo arba mokėjo minimaliai, po to, po 2005 m. pradėjus dirbti, išlaikymą ir įsiskolinimą mokėjo, nuo 2011 m. iki šiol atsakovas išlaikymo nemoka. Šiuo metu duktė mokosi 12 klasėje, mokosi gerai, jos vidurkis 8,7 balo, papildomų lėšų reikia pasiruošti egzaminams, mergaitė lanko šokius, kainuoja apranga, kelionės, mergaitė talentinga. Dukters išlaikymo išlaidas sudaro: komunaliniai mokesčiai 150,00 Lt, maistas 300,00 Lt, dukrai iškrypęs stuburas, jai reikalingi akiniai, dėl to patiriamos papildomos išlaidos, ji lanko baseiną, viena treniruotė 18,00 Lt, eina 4 kartus į savaitę, akiniai 300,00 Lt, kuriuos reikia keisti kas keli metai, lanko šokius, mėnesio mokestis 70,00 Lt, papildomos išlaidos per metus vidutiniškai apie 300,00 Lt, šokių kelionės 500,00 – 600,00 Lt per metus, mokykloje maistas dienai 5,00 Lt, transporto išlaidos, drabužiai mėnesiui 300,00 Lt, mobilus telefonas 25,00 Lt mėnesiui, laisvalaikis 20,00 Lt, higienos reikmenys 15,00 Lt. Ieškovės pajamos per mėnesį apie 1400,00 Lt, ji yra ištekėjusi, turi dar vieną nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį privalo išlaikyti. Sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 500,00 Lt. Su sutuoktiniu kreditorinių įsipareigojimų neturi, sveikatos problemų neturi, sutuoktinio pajamos 3000,00 Lt, nuosavo būsto neturi – nuomojasi butą, už buto nuomą moka 500,00 Lt, komunaliniai mokesčiai sudaro apie 300,00 Lt. Po išlaikymo priteisimo ji su sutuoktiniu įsigijo tik žemės sklypą. Iš esmės ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, todėl prašo jos ieškinį patenkinti. Atsakovo turtinė padėtis jai nėra žinoma (113 b. l.).
Ieškovės atstovė advokatė Eglė Grucytė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reiškiamus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (114-116 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, jo interesams atstovauja jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė. Atsakovas byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį (36-37 b. l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad neneigia ir neatsižada savo konstitucinės pareigios išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujama išlaikymo suma. Sutinka, kad vaiko poreikiams 100,00 Lt per mažai, tačiau jis dukrai gali teikti ne daugiau kaip 300,00 Lt išlaikymą. Mano, kad ieškovės gaunamos pajamos kone dvigubai didesnės nei jo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Taip pat norėtų, kad išlaikymas dukrai K. iki jos pilnametystės būtų priteistas konkrečia vienkartine suma, kuri sudarytų 6 600,00 Lt. Be to, atsakovas sutinka išlaikymą dukrai mokėti išimtinai tik į K. Š. asmeninę banko sąskaitą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas sutinka, jog dukters poreikiai nuo 2000 metų padidėjo, tačiau atsakovas ilgesnį laiką yra bedarbis, gyvena (duomenys neskelbtini), šiais metais susilaukė vaiko. Šiai dienai gauna pašalpą, iki kitų metų vasario mėnesio darbo biržos siuntimu mokosi vokiečių kalbos, tikslas – integruotis į visuomenę ir darbo rinką. Paskaitos vyksta nuo 8.30 val. iki 12.30 val., atsakovui galimybė susirasti darbą ribota. Šiai dienai maksimali suma, kuria galėtų skirti atsakovas 300,00 Lt, didesnės sumos priteisimas atsakovo atžvilgiu būtų neteisingas. Atsakovas (duomenys neskelbtini)gyvena keleri metai, į užsienį išvyko Lietuvoje netekus darbo. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) dirbo statybose, tačiau nuo 2011 m. pabaigos nedirba, apie atsakovo dirbamus atsitiktinius darbus atstovas žinių neturi. Atstovo žiniomis atsakovas gyvena nuomojamame būste, mokesčiai su paslaugomis sudaro apie 200,00 eurų. Atsakovo sutuoktinė augina vaiką, gauną vaiko auginimo pašalpą, iki tol nedirbo, apie įsiskolinimus duomenų neturi. Atstovas nurodė, jog 6 600,00 Lt vienkartinę išmoką atsakovas išmokėtų vienu mokėjimu. Taip pat mano, kad ieškovės padidėjusios pajamos kompensuoja dukters poreikių padidėjimą (114 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad šalys turi dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). 2000-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-7838/2000 nutarta išieškoti iš A. Š. alimentus J. Š. dukters K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis kas mėnesį iki dukters K. pilnametystės (7 b. l.). Antstolio M. A. pažyma patvirtina, kad atsakovas priteisto išlaikymo, kuris šiuo metu pritaikius indeksaciją yra 166,00 Lt, neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (13 b. l.). Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad išlaikymą po 130,00 Lt ieškovei moka Vaikų išlaikymo fondas (98-102 b. l.). Šalių duktė K. Š. gyvena kartu su ieškove, mokosi (duomenys neskelbtini), mokosi stropiai, aktyviai dalyvauja gimnazijos popamokinėje veikloje (12, 73 b. l.). Ieškovės teigimu, duktė mokosi 12 klasėje, jos mokymosi balų vidurkis 8,7 balo (b. l.). Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, pagal kurią dukters K. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 980,00 Lt (8 b. l.), ieškinyje nurodė, kad vien minimaliems dukters poreikiams patenkinti reikalinga 850,00 Lt (3 b. l.). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę minimaliam dukters išlaikymui reikalingos sumos, t. y. išlaikymo dydį prašo padidinti iki 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu detalizuodama dukters poreikius ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymo išlaidas sudaro: komunaliniai mokesčiai 150,00 Lt, maistas 300,00 Lt, dukrai iškrypęs stuburas, jai reikalingi akiniai, dėl to patiriamos papildomos išlaidos, ji lanko baseiną, viena treniruotė 18,00 Lt, eina 4 kartus į savaitę, akiniai 300,00 Lt, kuriuos reikia keisti kas keli metai, lanko šokius, mėnesio mokestis 70,00 Lt, papildomos išlaidos per metus vidutiniškai apie 300,00 Lt, šokių kelionės 500,00 – 600,00 Lt per metus, mokykloje maistas dienai 5,00 Lt, transporto išlaidos, drabužiai mėnesiui 300,00 Lt, mobilus 25,00 Lt mėnesiui, laisvalaikis 20,00 Lt, higienos reikmenys 15,00 Lt (113 b. l.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mergaitei diagnozuotas laikysenos sutrikimas, rekomenduotas masažas, mankštos (71 b. l.), kad K. lanko šokių studiją (duomenys neskelbtini), kurios mėnesinis mokestis 70,00 Lt, kad patiriamos išlaidos šokių kostiumams, pasirodymams (72 b. l.), kad mergaitei gydyti dantys dėl ko ieškovė turėjo papildomų išlaidų (109 b. l.). Nors ir nepateikti įrodymai apie tai, kad šalių duktė K. lanko baseiną, nešioja akinius, kuriuos reikia kas keleri metai keisti, tačiau šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Pažymėtina, kad atsakovas apskritai neginčijo vaiko poreikiams reikalingos sumos dydžio, jis tik nurodė, kad prašomos išlaikymo sumos negali teikti dėl savo sunkios turtinės padėties. Paduodant ieškinį ieškovė dirbo, jos darbo užmokestis buvo apie 1500,00 Lt (14 b. l.), šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos šiek tiek sumažėję (75-76 b. l.). Ieškovė yra sudariusi antrą santuoką, turi dar vieną nepilnametį vaiką I. L., gim. (duomenys neskelbtini) (67, 70 b. l.), kurį privalo išlaikyti. Ieškovės sutuoktinis R. L. dirba, jo pajamos apie 3000,00 Lt per mėnesį (66 b. l.), jis turi tris nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, kuriuos privalo išlaikyti (68-69 b. l.). Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturi, šeima gyvena nuomojamame bute (70, 90 b. l.), kas reiškia, kad ieškovės šeima patiria papildomas išlaidas. Ieškovė ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 0,0500 ha ir 0,0350 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypus (10-11 b. l.). Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki ir jis negali teikti dukrai išlaikymo po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Mano, kad ieškovės gaunamos pajamos kone dvigubai didesnės nei jo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas yra bedarbis, gyvena (duomenys neskelbtini), šiais metais susilaukė vaiko, šiai dienai gauna pašalpą, mokosi vokiečių kalbos, jo galimybės susirasti darbą labai apribotos, atsakovas su sutuoktine gyvena nuomojamame būste, mokesčiai su paslaugomis sudaro apie 200,00 eurų, atsakovo sutuoktinė nedirba – augina vaiką, gauna vaiko auginimo pašalpą. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei jo atstovas įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė, nors atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, įrodymus apie naujai sukurtą šeimą, sutuoktinės pajamas, kitus nepilnamečius išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, kur gyvena, kokiais pagrindais, dėl to patiriamas išlaidas, duomenis iš pagrindinių Lietuvos ir užsienio bankų apie juose turimas sąskaitas ir lėšas banko sąskaitose (62 b. l.). Kadangi atsakovas jokių įrodymų į bylą apie savo turtinę padėtį nepateikė, teismas pasinaudodamas savo teise rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.) nustatė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (27,28, 77-85 b. l.), nekilnojamojo turto neturi (86 b. l.), nors atstovas nurodė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) jau keletą metų, tačiau Gyventojų registro duomenimis atsakovas išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas savo nesutikimą su prašoma priteisti išlaikymo suma grindžia savo sunkia turtine padėtimi, tačiau sutinka dukrai išlaikymą po 300,00 Lt iki jos pilnametystės sumokėti vienkartine suma, kuri būtų 6 600,00 Lt bei atsakovas naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kas teismui kelia abejonių, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties.
Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog mergaitė paauglė, šalies ekonominė situacija sudėtinga, pragyvenimas brangsta, ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį turėtų būti tenkintinas (22 b. l.).
CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str.2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Šios bylos duomenys suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog 2000-03-13 teismo nutarimu Nr. 2-7838/2000 nustatytas išlaikymas vaikui po ¼ gaunamų pajamų dydžio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 13 metų, mergaitė užaugo. Priteisiant išlaikymą šalių nepilnametei dukrai buvo tik treji metai, šiuo metu mergaitei beveik 17 metų. Akivaizdu, kad su vaiko amžiumi padidėjo ir jo poreikiai: mergaitė lanko ne tik bendrojo lavinimo mokyklą, bet sportuoja, yra papildomai ugdoma – lanko šokius, dalyvauja pasirodymuose. Pažymėtina, kad mergaitė būdama 16 metų mokosi dvyliktoje klasėje, šiais mokslo metais laikys baigiamuosius egzaminus, kas savaime suponuoja išvadą, kad ieškovė turi ir ateityje turės papildomų išlaidų. Mergaitė paaugliško amžiaus, todėl greitai išauga drabužius bei avalynę. Tokio amžiaus vaikui būtinas pilnavertis maistas, maisto papildai, vitaminai, tokio amžiaus vaiko poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Be to, akivaizdu, kad vaikai kartas nuo karto serga, vaikams genda dantys ir pan., todėl atsiranda nenumatytų išlaidų. Tokie išoriniai veiksmai, nepriklausantys nuo šalių valios, kaip pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi dar 2008 m., sąlygojo visuotinį kainų kilimą, todėl suprantama, jog ieškovė privalo skirti vis didesnes pingines lėšas būtiniausių poreikių maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kt. patenkinimui (CPK 182 str. 1 p.). Todėl teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, išleidžiamos vaiko poreikių patenkinimui yra protingos, neišdidintos. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog tam, kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vien minimalių poreikių tenkinimu, bet svarbu užtikrinti, kad jis turėtų sąlygas ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog šalių dukters K. poreikiai nuo 2000-03-13 priimto teismo nutarimo pasikeitė iš esmės.
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Įvertinus pirmiau byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai reikalauja padidinti priteisto išlaikymo dydį, nes iš atsakovo priteista išlaikymo suma per mėnesį, kuri su indeksacija yra 166,00 Lt, dabar negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neprisideda ne tik prie padidėjusių vaiko poreikių, tačiau jis apskritai neteikia jokio išlaikymo. Šiuo metu jo prievolę mokėti vaikui išlaikymą vykdo valstybė. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, neturintis sveikatos problemų (priešingų įrodymų nepateikta), todėl akivaizdu, jog turi galimybių susirasti gerai apmokamą darbą ir teikti gerokai didesnį išlaikymą savo vaikui negu buvo priteista 2000-03-13. Atsakovo argumentas, kad ieškovės pajamos didesnės nei jo ir ji turinti didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, kad ieškovė deda visas pastangas ir suteikia vaikui galimybes tobulėti, ugdo jos gebėjimus ir talentus, kai tuo tarpu atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, nors atsiliepime nurodė, kad neneigia ir neatsižada savo konstitucinės pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Teismas nemano, kad ieškovės turtinė padėtis po priteisto išlaikymo pagerėjo. Priešingai, teismo nuomone, ieškovės turtinė padėtis pablogėjo ta dalimi, kokia atsakovas nevykdė savo pareigos vaikui. Be to, ji turi dar vieną vaiką, kurį privalo išlaikyti. Vien tik iš savo gaunamų pajamų ieškovė negalėtų tinkamai išlaikyti dviejų vaikų ir dar pati pragyventi, todėl akivaizdu, kad jai padeda sutuoktinis. Tačiau pabrėžtina, kad ieškovės sutuoktiniui nekyla pareiga išlaikyti ieškovės ir atsakovo vaiką, tai tėvų pareiga.
Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisinio instituto tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą užtikrinti ir ginti prioritetines nepilnamečio vaiko teises turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų jo pilnavertį fizinį ir socialinį vystimąsi (CK 3.3 str.). Teismai, spręsdami vaiko išlaikymo klausimus, privalo atsižvelgti į jo interesus ir poreikius, o visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio ir pan., turi vertinti vaiko interesų naudai. Kaip jau pirmiau minėta, atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi pakankamai pajamų ir gali savo dukrai K. teikti jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių kokių priemonių ėmėsi atsakovas darbui susirasti ir savo turtinei padėčiai pagerinti (CPK 178 str.).
Teismui, kompleksiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės ieškinys tenkinas pilnai: pakeistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-13 nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-7838/2000 iš atsakovo priteistas išlaikymo dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dydis ir priteistina K. Š. po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškinio padavimo dienos (2012-11-27) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.). Teismo nuomone, išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis geriau užtikrins nepilnamečio vaiko interesus iki jo pilnametystės, nei išlaikymo priteisimas vienkartine suma, kadangi tokia išlaikymo forma yra apsaugota nuo nuvertėjimo taikant indeksaciją, o atsakovas prašydamas priteisti išlaikymą vienkartine suma elgiasi nesąžiningai vaiko atžvilgiu ir taip stengiasi sumažinti savo prievolę vaikui.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Atsakovo prašymas išlaikymą priteisti mokėti išimtinai tik į K. Š. sąskaitą atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, ieškovė yra įstatyminė jos atstovė, todėl pagal pirmiau minėtą įstatyminę nuostatą ji vaiko turtą iki jo pilnametystės tvarko uzufrukto teise. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, daro žalą nepilnamečio vaiko interesams, todėl priteistas išlaikymas uzufrukto teise skirtinas tvarkyti įstatyminei nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjosi išlaidos: ieškovei priteistina 610,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (16, 38, 39 b. l.), valstybei priteistinas 104,00 Lt žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį ir 28,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2000-03-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-78368/2000 iš atsakovo A. Š. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-11-27) iki jos pilnametystės.
Priteisto išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 610,00 Lt (šešis šimtus dešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 104,00 Lt (vieną šimtą keturis litus) žyminio mokesčio ir 28,69 Lt (dvidešimt aštuonis litus 69 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 132,69 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus 69 ct). Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.