- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-355/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Barker textiles“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Barker holding“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Barker textiles“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3185-436/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Barker holding“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Barker textiles“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Barker holding“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Barker textiles“ ir prašė priteisti iš atsakovo 296 313,33 Lt skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad atsakovas vengia sumokėti susidariusią skolą, be to, valdybos 2010 m. birželio 6 d. posėdyje jis nusprendė ir toliau nemokėti UAB „Barker holding“ įsiskolinimo, kas rodo atsakovo piktybinius veiksmus ieškovo atžvilgiu bei yra pakankamas pagrindas atsirasti grėsmei, jog būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas arba jo įvykdymas pasunkės. Teigia, kad ieškinio suma yra labai didelė ir tai didina negalimumo įvykdyti teismo sprendimą riziką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Barker holding“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 296 313,33 Lt sumai atsakovo UAB „Barker textiles“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra piniginio pobūdžio, ieškinio suma didelė, duomenų apie atsakovo turtą nepateikta, todėl tikėtina, jog gali iškilti reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl teismas šį prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Barker textiles“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti.
1. Teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, ką patvirtina pateikiamas 2010 m. birželio 30 d. įmonės balansas. Įmonės turtas yra daugiau nei 3 mln. Lt, tad ieškinio suma jam nėra didelė. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas gali būti nepajėgus atsiskaityti su ieškovu.
2. Taikant atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo bei teisingumo principai, kadangi nesant pakankamo teisinio pagrindo, būtų suvaržytos atsakovo teisės ir nepagrįstai pažeisti jo teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, tačiau tai nėra turtas, kuris užtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymą, netaikius laikinųjų pasaugos priemonių. Teigia, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo trumpalaikiai įsipareigojimai net 212 369,82 Lt suma viršija į atsakovo balansą įrašyto ilgalaikio turto vertę. Pasak ieškovo, nėra žinomi atsakovo debitorinių įsiskolinimų grąžinimo terminai ir sąlygos. Vykdant nutartį, buvo areštuotas tik atsakovo kilnojamasis turtas, tad laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Dalis atsakovo balanso pateikta ne lietuvių kalba, todėl teismas negalėjo juo remtis (CPK 11 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti jis turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad duomenų apie atsakovo turtą nepateikta, pripažino, kad šioje byloje pareikšto piniginio pobūdžio ieškinio suma yra didelė ir šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad yra sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmės tikimybė tuo atveju, jeigu nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė prezumpciją, kad pareikštojo ieškinio suma padidina būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau neturėdamas duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, taigi ir jo galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų sprendimą, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, iš esmės nenustatęs, ar konkrečiam atsakovui - UAB „Barker textiles“ - šioje byloje pareikšto ieškinio suma iš tiesų yra didelė ir ar vien ši aplinkybė sukelia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis yra gera, įmonės turto vertė yra didesnė nei 3 mln. Lt, tad ieškinio suma jam nėra didelė. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė savo 2010 m. birželio 30 d. balanso duomenis (b.l. 59-60), kurie iš tiesų patvirtina, kad atsakovo turimo turto vertė 2010 m. birželio 30 d. buvo 3 317 274,29 Lt. Tačiau būtina pažymėti, kad realią įmonės finansinę padėtį atspindi ne tik jo turto balansinė vertė, bet ir šio turto sudėtis, iš dalies atspindinti ir turto likvidumą, o taip pat įmonės turimų įsipareigojimų dydis bei pobūdis, turto ir įsipareigojimų santykis.
Atsakovo pateikti balanso duomenys įrodo, kad didžiąją jo turto dalį - 2 557 360,6 Lt sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio 1 454 938,62 Lt atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, 876 976,53 Lt - per vienerius metus gautinos sumos. Tuo tarpu ilgalaikio turto atsakovas turėjo už 704 156,72 Lt, kurio didžiąją dalį sudarė įrengimai ir mašinos, tačiau nekilnojamojo turto atsakovas neturėjo. Tuo tarpu atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršijo 1 mln. Lt sumą, iš kurios per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 916 526,54 Lt. Byloje nėra duomenų, kokia atsakovo įsipareigojimų dalis buvo pradelsta. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie tai, kokia dalis jo turto yra įkeista ar kitaip apsunkinta įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, ar jo veikla yra pelninga, ar nuostolinga. Taigi, atsakovo pateiktieji duomenys apie jo finansinę padėtį neleidžia teigti, kad pagal finansines atsakovo galimybes pareikšto 296 313,33 Lt ieškinio suma jam nėra didelė ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas. Todėl apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė, nesant pakankamo teisinio pagrindo, yra nepagrįstas bylos duomenimis ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d nutartį nepakeistą.