Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, R. S. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno 2008-11-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E858248 dėl 150 Lt baudos paskyrimo ir bylą nutraukti.

Minėtu nutarimu R. S. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 litų bauda už tai, kad 2008-10-07 Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, apie 9 val. 40 min. vairavo automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sukdama į dešinę, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu, nuo smūgio trenkėsi į pastato sieną, apgadino abu automobilius ir sieną.

Be to, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nesilaikė ATPK 283 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, informavo tik apie tai, kad pritaria surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui ir kad galima nutarimą skųsti. Tačiau nutarimo turinys neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nenurodyti duomenys apie byloje dalyvavusią liudininkę, atstovą, nėra motyvuoto išdėstytų aplinkybių įvertinimo, tik perrašyta administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyta pažeidimo esmė. Dėl šių priežasčių netinkamai kvalifikuotas pažeidimas. Pareiškėjos teigimu, pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismo posėdyje R. S. akcentavo, jog važiavo toliau nuo kelkraščio tam, kad galėtų įsukti į aikštelę, nes ten siauras įvažiavimas. Prieš darant manevrą, jokių greta važiuojančių automobilių nebuvo, be to, buvo tik viena eismo juosta.

R. S. atstovas Eugenijus Šuliokas teismo posėdyje nurodė, kad R. S. laikėsi KET reikalavimų, nepažeidė KET 111 punkto nuostatų. KET 112 punktas leidžia sukant į dešinę ne visada pasitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgiant į automobilio technines galimybes. Reikia atsižvelgti į tai, kad įvažiavimas į aikštelę yra siauras, be to, ten yra saugumo salelė. L. N. automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio, o ne važiavo šalia, kaip minima administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime. Yra tam tikrų neatitikimų tarp tarnybinio pranešimo ir protokolo.

Nukentėjusysis L. N. teismo posėdyje prašė R. S. skundą atmesti. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad važiavo apie 40 km/h greičiu, iš Konstitucijos prospekto įsukęs į pagalbinės reikšmės kelią, važiavo tiesiai, laikydamasis dešinės gatvės pusės. Pareiškėjos automobilis važiavo arčiau važiuojamosios dalies vidurio, nerodė jokių posūkio signalų. Kai pamatė R. S. automobilį, šis galiniais ir priekiniais ratais buvo pervažiavęs ištisinę liniją. Teigė pamanęs, jog pareiškėjos automobilis suka į aikštelę kairėje pusėje, todėl, laikydamasis dešiniojo krašto, važiavo toliau. Užvažiavo ant šaligatvio tik tada, kai pamatė į jį važiuojantį R. S. automobilį. Nukentėjusiojo manymu, R. S. prieš sukdama į dešinę neįsitikino, ar jis nevažiuoja pro šalį, per veidrodėlius negalėjo matyti, nes jo vairuojamas automobilis tuo metu buvo nematomumo zonoje. Sukti buvo galima tik netrukdant kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia kryptimi.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis S. J. 2008-10-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. 1. 3) R. S. už tai, kad ji 2008-10-07 Vilniuje, Konstitucijos prospekte, apie 9 val. 40 min. vairavo automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sukdama į dešinę, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu, nuo smūgio trenkėsi į pastato sieną, apgadino abu automobilius ir sieną. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno 2008-11-10 nutarimu (b. 1. 4) jai paskirta 150 litų bauda.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. S. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti dėl to, kad ji pažeidė KET 111 punkto reikalavimą, numatantį nuostatą, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tam, kad asmuo būtų patraukiamas administracinėn atsakomybėn, jo bylą nagrinėjantys pareigūnai turi įrodyti, jog asmuo pažeidė teisės normomis nustatytas elgesio taisykles. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis). R. S. atsakomybėn buvo patraukta už KET 111 punkto pažeidimą. Kvalifikuojant KET 111 punkto pažeidimą reikalinga vadovautis ne tik šioje normoje išdėstyta taisykle, bet atsižvelgti ir į sekančiame taisyklių punkte nurodytą sąlygą. KET 112 punktas leidžia vairuotojui sukti ne nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti iš kraštinės padėties ir tai nekliudo kitoms transporto priemonėms bei nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams.

R. S. pripažino, kad sukdama į dešinę ji nebuvo prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tačiau aiškino, jog tai buvo susiję su tuo, kad jos automobilis nėra manevringas, pasukti reikėjo stačiu kampu į skiriamąja juosta atskirtą įvažiavimą. Kaip matyti iš eismo įvykio vietoje darytos schemos (b.l. 13), eismo įvykio nuotraukų (b.l. 33) įvažiavimo juostos plotis sudaro 3,6 metro. Juostos plotis, kuria važiavo R. S., yra 4,5 metro. R. S. nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų blogas automobilio techninės savybes, neleidusias jai įsukti į gana platų įvažiavimą. Kaip matyti iš eismo įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų S. J. ir R. V. paaiškinimų tokių aplinkybių R. S. eismo įvykio vietoje nenurodė. Todėl jų tirti ir vertinti administracinės nuobaudos skyrimo procese nebuvo pagrindo, o nagrinėjant bylą teisme šios aplinkybės liko neįrodytos. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos 4.9 punkte numato, kad priklausomai nuo gatvės kategorijos minimalūs dešiniųjų posūkių spinduliai sankryžose yra nuo 6 metrų, t.y. didesnis nei tokio automobilio kaip Ford Fiesta posūkio skersmuo.

Be to, KET 112 straipsnis sukti ne nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto leidžia tik tuo atveju, kai vairuotojas neturi pagrindo manyti, kad manevras gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi, net įrodžius, jog R. S. vairuojamas automobilis neturėjo objektyvių galimybių įsukti į įvažiavimą, tam, kad būtų paneigtas reikalingumas taikyti administracinę atsakomybę, būtina įrodyti sąlygą, jog tokie veiksmai nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau toks faktas paneigiamas žemiau nurodomais motyvais. Nuo posūkio iš Konstitucijos prospekto iki įvažiavimo 33 metrų atstumas. 40 km/h greičiu važiuojantis automobilis šį kelią įveikia per 2,9 sekundės. Per tokį laiko tarpą R. S. privalėjo pasižiūrėti į veidrodėlį, per kurį būtų pamačiusi atvažiuojantį L. N. automobilį. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos kelių patrulių rinktinės 1-oios kuopos 1-ojo būrio patrulis S. J. 2008-10-07 tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodė, kad dirbdamas su patruliu R. V. 1AB sektoriuje Konstitucijos pr. 26, rado du susidūrusius automobilius. R. S. eismo įvykio vietoje paaiškino, kad iš Konstitucijos pr. suko į dešinę, link Konstitucijos pr. 26. Matė, kad iš paskos važiavo automobiliai, tarp jų ir „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). Teismo posėdžio metu R. S. aiškino, jog „Mitsubishi“ automobilį pamatė tik pradėjusi sukti į dešinę. Beveik trys sekundės, kurios praėjo nuo L. N. vairuojamo automobilio įvažiavimo į kelią, kuriame vyko susidūrimas, yra pakankamas laiko tarpas, per kurį apdairiai elgiantis galima pastebėti kelyje esančią kliūtį ir imtis priemonių susidūrimui išvengti. Kadangi posūkį R. S. darė ne nuo dešiniojo, o nuo kairiojo kelio krašto, tai turėdama vykdyti KET 112 punkto reikalavimus privalėjo būti ypatingai atidi ir atkreipti dėmesį, jog jai iš dešinės pusės gali važiuoti kitas automobilis. Pažymėtina tai, kad R. S. vairuojamas automobilis nuo dešiniojo kelkraščio buvo nutolęs ypač dideliu atstumu, tokiu, kad dešine puse galėjo pravažiuoti kitas automobilis. Nors R. S. ir teigė, kad L. N. automobilis norėdamas apvažiuoti jos automobilį iš dešinės turėjo užvažiuoti ant kelkraščio, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. L. N. paneigė, kad jo automobilis iki smūgio buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Be to, L. N. nurodė, jog ant šaligatvio užvažiavo norėdamas išvengti smūgio. Automobilių padėtis po eismo įvykio negali būti vertinama kaip tokio fakto įrodymas, nes tarp automobilių buvo stiprus susidūrimas (susidūręs automobilis buvo nusviestas keletą metrų), R. S. vairuojamas automobilis trenkėsi į kairę kito automobilio pusę, dėl ko automobiliai galėjo pakeisti savo padėtį. Nei vienas eismo dalyvis neturi pagrindo tikėtis, kad nedidelių išmatavimų automobilis dešinįjį posūkį galėtų daryti nuo kairiojo kelkraščio. Todėl net ir tai, kad R. S. rodė dešinįjį posūkį (tai patvirtino liudytoja E. M.) negali būti aplinkybe rodančia, jog jos veiksmai nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams.

KET nėra numatytas draudimas važiuoti daugiau nei viena eismo juosta keliuose, kuriuose nėra atskirtos vienos pusės važiavimo juostos. Transporto priemonių išsidėstymą kelyje nustatantis KET 122 punktas numato tik situaciją, kada kelias yra suskirstytas į eismo juostas. Todėl negalima teigti, kad R. S. negalėjo tikėtis, kad dešine puse gali važiuoti kitas automobilis. KET 131 punktas numato draudimą apvažiuoti transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Šiuo atveju L. N. važiavo važiuojamąja kelio dalimi.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas šią bylą teismas pasisako tik dėl R. S. veiksmų atitikimo Kelių eismo taisyklėms bei nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Teismas nesiaiškina aplinkybių dėl kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo kaltės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu,

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.