Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 20 d., apie 20 val. 25 min., vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN PASSAT ir važiuodamas keliu Skuodas – Plungė Jodėnų kaimo Plungės rajone teritorijoje pažeidė kelių transporto eismo saugumo reikalavimus – nepaisė būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitam eismo dalyviui, nes vairavo transporto priemonę esant stabdžių sistemos gedimui, vietoje leidžiamo 90 km/h greičio važiavo 118-127 km/h greičiu, dėl to nuteistasis, minėtu laiku pastebėjęs priekyje per kelią važiuojantį dviratininką E. V., kuris sudarė kliūtį automobilio judėjimui, privalėjo automobilį stabdyti, tačiau to laiku nedarė ir, kaip teigiama teismo nuosprendyje, kilus įvykiui, jo metu žuvo dviračiu vairavęs E. V.. Nurodoma, jog kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 p. reikalavimus.

Nuteistasis A. B., prašydamas panaikinti teismo nuosprendį, kartu prašo atlikti papildomą įvykio aplinkybių tyrimą. Nuteistasis nurodo, kad toks tyrimas, susijęs su įvykio metu vykusių veiksmų imitavimu (eksperimentas), buvo atliktas, tačiau apie tokį tyrimą nebuvo pranešta nei jam, nei jo gynėjui.

Nuteistojo prašymas pagrįstas: iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija kaip apeliacinė instancija, nagrinėdama nuteistojo skundą, 2006 m. gegužės 2 d. priėmė nutartį, kuria pavedė Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui organizuoti papildomą aplinkybių tyrimą: atlikti papildomus įvykio vietos matavimus, eksperimentą, paskirti autotechninę ekspertizę. Toks tyrimas Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo atliktas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2007 m. spalio 30 d. nutartimi naikindama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartį, kuria buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, konstatavo, kad minėtas aplinkybių tyrimas buvo atliktas nepaisant Baudžiamojo proceso kodekso 48 str. 1 d. 4 p. reikalavimų – apie aplinkybių tyrimą nebuvo pranešta nei nuteistajam, nei gynėjui, šie asmenys negalėjo dalyvauti tyrime, reikšti prašymų, naudotis kitomis baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis teisėmis.

Šiuo metu nuteistojo skundą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo kolegija pripažįsta, kad minėtas įvykio aplinkybių papildomas tyrimas buvo svarbus, todėl atmesti nuteistojo prašymą, kad šis tyrimas būtų atliktas iš naujo nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nuostatų, nėra pagrindo.

Naujų klausimų galimam tyrimui proceso dalyviai nepateikė, todėl tikslinga atlikti tuos pačius tyrimo veiksmus, kuriuos buvo nurodžiusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje (Baudžiamojo proceso kodekso 286, 287 str.).

Kartu minėta nutartimi buvo nuspręsta atlikti ir autotechninę ekspertizę. Klausimai ekspertizei buvo susijęs su organizuojamo eksperimento duomenimis. Nors ekspertizė ir buvo atlikta, tačiau jos tyrimo dalykai ir rezultatai buvo siejami su tyrimo, kuris pripažintas neteisėtu, duomenimis. Todėl paskirtinas naujos ekspertizės, susijusios su eksperimento tyrimo rezultatais, atlikimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1) pavesti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui organizuoti papildomą įvykio vietos apžiūros tyrimą, susijusį su matavimais: išmatuoti atstumą tarp kelio Skuodas – Plungė ir lygiagrečiai esančio vietinės reikšmės kelio; išmatuoti tarp šių kelių esančio tako, kuriuo į kelią įvažiavo dviratininkas, buvimo vietą (atstumą nuo tako prisijungimo prie kelio Skuodas – Plungė vietos iki šio kelio kilometrus žyminčio stulpo, kuris yra pažymėtas įvykio vietos plane, ir tako susijungimo su keliu kampą); aprašyti tako būklę (dangos kietumą, lygumą), atskirai įvertinti jo būklę kelio Skuodas – Plungė šlaite; išmatuoti kelio Skuodas – Plungė ir jo šalikelės aukščių skirtumus toje vietoje, kur prie jo prisijungia takas, atliekant matavimus kelio šlaito pabaigoje ir kas 5 m per visą tako ilgį;

2) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui organizuoti atlikimą eksperimento, kurio metu apytikriai 14 metų amžiaus asmenys su dviračiu, panašiu į tą, kuris buvo įvykio metu, be sustojimo pravažiuotų toje vietoje, kur pagal bylos duomenis įvykio metu važiavo nukentėjusysis, matuojant laiką: pervažiuojant visą takelio ilgį, kelio Skuodas – Plungė kelkraštį, nuvažiuojant 2 m kelio važiuojamosios dalies pakraščiu Plungės kryptimi ir pervažiuojant visą kelio važiuojamąją dalį, važiuojant į kairę skersai kelio 30 ir 60 laipsnių kampais.

Nurodytus proceso veiksmus atlikti dalyvaujant ekspertui – autotechnikui V. Pačebutui, kuriam pavesti atlikti autotechninę ekspertizę remiantis naujo eksperimento rezultatų duomenimis ir klausimais, kurie buvo nurodyti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartyje:

Per kiek laiko dviratininkas galėjo nuvažiuoti nuo vietinės reikšmės kelio iki kelio Skuodas-Plungė, važiuodamas baudžiamojoje byloje aprašytu taku?Koks galėjo būti dviratininko greitis, kai jis įvažiavo į kelią Skuodas-Plungė, įvertinant kelio šlaito aukštį ir tako, kuriuo jis važiavo, nelygumą?Per kiek laiko šiomis kelio sąlygomis (įvažiavo į kelio šlaitą ir be sustojimo važiuoja toliau) dviratininkas galėjo pervažiuoti kelio Skuodas-Plungė važiuojamąją dalį, jeigu jis važiavo skersai kelio 30? kampu?Per kiek laiko šiomis kelio sąlygomis (įvažiavo į kelio šlaitą ir be sustojimo važiuoja toliau) dviratininkas galėjo pervažiuoti kelio Skuodas-Plungė važiuojamąją dalį, jeigu jis važiavo skersai kelio 60? kampu?Kokiu atstumu iki dviratininko buvo automobilis, kai dviratininkas iš kelkraščio įvažiavo į kelio važiuojamąją dalį?Kokiu atstumu iki dviratininko buvo automobilis, kai dviratininkas pradėjo važiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto į kairę, t. y. tuo momentu, kai vairuotojas galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui?Kokiu greičiu važiavo automobilis, kai dviratininkas pradėjo važiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto į kairę, t. y. tuo momentu, kai vairuotojas galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui?Kokiu greičiu važiavo automobilis susidūrimo su dviratininku momentu?Kokiame plote galėjo būti išbirusios stiklo šukės, jeigu automobilis važiavo šiuo greičiu ir jam padaryti apžiūros protokole (17-21 bylos lapai) įrašyti sugadinimai?Kokiu tikslumu pagal byloje esančius įrodymus galima nustatyti automobilio ir dviratininko susidūrimo vietą?Koks turėjo būti automobilio greitis tuo momentu, kai vairuotojas galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui, kad stabdant automobilį, automobilis būtų sustojęs, neprivažiavęs susidūrimo vietos?Koks turėjo būti automobilio greitis tuo momentu, kai vairuotojas galėjo ir privalėjo suprasti, kad atsirado grėsmė įvykti susidūrimui, kad, vairuotojui stabdant automobilį, dviratininkas būtų spėjęs pravažiuoti ir susidūrimas nebūtų įvykęs?

Nurodytus proceso veiksmus atlikti per du mėnesius nuo nutarties kopijos gavimo, nagrinėjant baudžiamąją bylą daryti pertrauką.