- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 2-18318-996/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11930-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2017-03-20 gautas pareiškėjo V. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Languva LT“ priklausančią transporto priemonę. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindžia tuo, jog nuo 2015 m. kovo 2 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Languva LT“ konsultantu, tačiau nuo 2016 m. liepos mėnesio negauna darbo užmokesčio, jo žiniomis, įmonė šiuo metu veiklos faktiškai nebevykdo, savarankiškai nedisponuoja savo piniginėmis lėšomis, todėl mano, kad dėl savo sunkios finansinės padėties įmonė gali su juo neatsiskaityti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kreipiasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos tvarka, nes ieškinio parengimas užtrunka tam tikrą laiko tarpą, reikalauja teisinių žinių, todėl jis ruošiasi pasitelkti teisininką.
Prašymą atsisakoma priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
Iš aukščiau pateiktų CPK nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos remdamasis tik pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu. Prašymo pagrįstumas šiuo atveju siejamas su duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti būtinumą taikyti šias priemones, pateikimu. Be to, prašymas turi atitikti ir kitas tokiam prašymui keliamas sąlygas – prašyme turi būti įvardintas ketinimas reikšti ieškinį aiškiai nurodant, kokios teisminės gynybos bus siekiama, taip pat privalo būti įvardintos priežastys, dėl kurių ieškinys nėra pareiškiamas kartu su šiuo prašymu. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kokio reikalavimo apimties ieškinį jis ketina ateityje teikti, kokio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašo šiuo metu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nors pareiškėjas ir nurodo, kad jam nėra mokamas darbo užmokestis, tačiau dabartinės darbdavio įsiskolinimo sumos jis nenurodo, jokių darbo santykius bei konkretų darbdavio įsiskolinimą pagrindžiančių įrodymų nepateikia.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, ir įvertinęs tai, kad nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų šalinimo instituto taikymas dėl šių prašymų nagrinėjimo specifikos ir trukmės nėra numatytas, pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisako priimti.
Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju ginčas kildinamas iš darbo teisinių santykių, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad ieškovas rengiasi dėl ginčo esmės kreiptis tiesiogiai į teismą, todėl pareiškėjui išaiškinama, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai: 1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; 2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; 3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; 4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisijas, kurios veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 straipsnis, 299 straipsnio 2 dalis), todėl siekdamas išspręsti ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio jis pirmiausia turi kreiptis ne į teismą, o į Darbo ginčų komisiją, t. y. pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes nepasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 412 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyti priimti.
Išaiškinti pareiškėjui V. Š., kad pašalinus arba išnykus aplinkybėms, kliudančioms prašymą priimti, jis gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.