Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1977-07-20 Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. dirbdamas UAB „Jultona“, įmonės kodas 6366547, reg. Aukštojoje g. 5, Gargžduose, direktoriumi ir būdamas atsakingas už grynuosius pinigus įmonės kasoje, siekdamas pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, 2003 m. gruodžio 31 d. dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, iš UAB „Jultona“ kasos, esančios Dubysos g. 25, Klaipėdos m., pagal 2003 m. gruodžio 31 kasos išlaidų orderį Nr. 49 paėmė 417000 Lt ir šiuos pinigus pasisavino, tai yra pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį jam svetimą UAB „Jultona“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 417000 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu T. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2003 m. buvo UAB „Jultona“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Jis taip pat buvo ir UAB „Jultona“ kasininkas. 2003 m. gruodžio 31 d., paskutinę darbo dieną, paėmė 417000 Lt iš bendrovės kasos. Pinigai buvo įvairiomis stambiomis kupiūromis. Pinigus supakavo į laikraščius ir įdėjo į 60–80 litrų talpos šiukšlių maišą ir parsivežė namo. Bendrovėje seifo neturėjo, todėl pinigus kiekvieną vakarą vežiojosi į namus. Kasos išlaidų orderyje Nr. 49 už įmonės vadovą ir finansininką, gavėją ir kasininką pasirašė jisai. Kodėl pasirašė už finansininką, paaiškinti negali. Namuose norėjo pinigus perskaičiuoti. Atėjo draugai. Draugų vardų ir pavardžių neįvardys. Pinigų maišą padėjo prie kitų popierių, skirtų sudeginti. Su draugais išgėrė taurelę alkoholinių gėrimų. Daug alkoholinių gėrimų negėrė. Draugai apie 23 val. išėjo. Tada jis į degantį pečių sumetė visas šiukšles ir maišą su pinigais. Jo patirtis buvo maža, buhalterinių žinių turėjo minimaliai, todėl nežinojo, kaip teisingai įforminti pinigų praradimą. Jis manė, kad kaip nors pinigų praradimą įformins buhalterė.

Liudytoja Ž. Š. parodė, jog ji dirbo UAB „Jultona“ vyr. buhaltere. Visus darbus atlikdavo namuose. Vieną kartą per savaitę nuvažiuodavo į biurą ir pasiimdavo buhalterinius dokumentus. Biuras buvo Dubysos g. 25, Klaipėdoje. Dėl 2003 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 49 gali paaiškinti, jog po Naujųjų metų, sausio mėnesį, gavo tą dokumentą. Jei būdavo kažkas finansiniuose dokumentuose negerai, klaida kasos išlaidų orderyje, ji perspausdindavo. Šį orderį ji taip pat atspausdino. Sumą jai nurodė T. D.. Jai galėjo būti pateiktas T. D. ranka surašytas kasos išlaidų orderis. Jos parašo ant šio kasos išlaidų orderio nėra. Ji asmeniškai nematė, ar kasoje realiai buvo tokia pinigų suma. Pagal finansinius dokumentus tokia pinigų suma buvo. Už visas pinigines operacijas buvo atsakingas T. D. Jai T. D. pasakė, kad pinigai sudegė židinyje. Ji patikėjo iš dalies. Pinigų praradimą buhalteriniuose dokumentuose pagal įstatymą galima buvo sutvarkyti. Bet jai buvo baisu tokią sumą nurašyti tik pagal vadovo įsakymą. Jei jai būtų pateiktas koks nors svarus dokumentas – pastato gaisro dokumentas, tai būtų nurašiusi.

Jos vyras ir jo mama turėjo įmonę, pavadinimu „Žana“. Ji jiems buvo nereikalinga. Kai sužinojo, jog T. D. nori pirkti įmonę, jam šią įmonę pasiūlė. Jis nupirko už 10000 Lt. Perkant įmonę jokios S. nematė. Visus reikalus tvarkė su T. D. 2003 m. lapkričio mėnesį T. D. nupirktą įmonę pervadino į UAB „Todarsta“. Šioje įmonėje dar kelis mėnesius dirbo buhaltere. Iš UAB „Jultona“ visas turtas buvo permestas į UAB „Todarsta“. Taip pat ir darbuotojai iš UAB „Jultona“, kad nereikėtų mokėti atlyginimų, perėjo į UAB „Todarsta“.

Liudytoja J. S. parodė, jog su kaltinamuoju T. D. kurį laiką gyveno kartu. 2006-08-01 jiems gimė vaikas. Dabartiniu metu yra išsiskyrę ir kartu negyvena. T. D. sumokėjo pinigus už įmonės „Žana“ akcijas, o akcijas užrašė jos vardu. 2003 m. nupirktos įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Todarsta“. Visais įmonės reikalais rūpinosi T. D. Jis buvo šios įmonės direktorius. 2004 m. gruodžio mėnesį ar 2005 m. gruodžio mėnesį buvo priimta į darbą UAB „Todarsta“ direktoriaus pavaduotoja.

FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausioji specialistė V. B. parodė, jog ji tyrė 2004 metais UAB „Jultona“ finansinius dokumentus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Jultona“ turėjo grynųjų pinigų, bet su kitomis įmonėmis neatsiskaitinėjo. UAB „Jultona“ pardavė UAB „Todarsta“ darbo priemones, ilgalaikį turtą mažesne kaina, nei buvo tuo metu likutinė vertė. Jokių prekių nebuvo parduota. Be to, 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentuose buvo nurodytas UAB „Todarsta“ įsiskolinimas, todėl darytina išvada, jog iki galo nebuvo atsiskaitę už ilgalaikį turtą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog 417000 Lt, paimti 2003 m. gruodžio 31 d., ataskaitose pažymėti kaip esantys pas atskaitingą asmenį. T. D., kaip įmonės direktorius, vadovaujantis 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179 turėjo parašyti įsakymą, per kiek laiko turi pateikti atsiskaityti pateikiant avansines ataskaitas. Kiekvieną kartą paimant pinigus iš kasos ir juos vežantis namo turėjo būti išrašomi dokumentai. Pinigus grąžinant į kasą vėl turėjo būti išrašomi dokumentai. Bet tyrimo metu nustatytas tik vienas toks atvejis, tai 2003 m. gruodžio 31 d., kai buvo paimti 417000 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltinamojo T. D. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs. Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu vienuose parodymuose teigia, kad pinigus, paimtus iš kasos, norėjo investuoti ir uždirbęs pinigų atiduoti skolas. Tačiau po to teigia, kad 417000 Lt paėmė iš kasos pirkti nekilnojamąjį turtą. Kaltinamasis T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buhalterei pasakė, kad pinigus pats sudegino. Sakydamas paskutinį žodį T. D. nurodė, jog buhalterei pasakė, jog pinigus sudegino jo vaikas. Be to, T. D. parodymuose nurodyta situacija yra visiškai negyvenimiška ir nepraktiška. Aplinkybė, verčianti abejoti kaltinamojo parodymų tikrumu, yra tai, kad maišelis su 417000 Lt, atvykus svečiams, lengvabūdiškai ir neatsargiai padedamas šalia kitų šiukšlių maišų ir vėliau sudeginamas.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „Jultona“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 9, b. l. 30–42) konstatuota, kad UAB „Jultona“ dokumentinis pinigų likutis 2003-12-01 buvo 264749,53 Lt. UAB „Jultona“ dokumentinis pinigų likutis 2003-12-31 buvo 417807,26 Lt. UAB „Jultona“ 2003-12-01 turėjo įsiskolinimus: atlyginimai darbuotojams – 1320,97 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokos – 854,37 Lt, mokesčiai į valstybės biudžetą – 29444,83 Lt, UAB „Todesas“ – 183275,55 Lt, UAB „A. I.“ – 48022,66 Lt. Pinigų kasoje pagal finansinius dokumentus buvo pakankamai, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi UAB „Jultona“ vengė atsiskaityti su kreditoriais, todėl kaltinamajam T. D. buvo pakankamas motyvas UAB „Jultona“ paprasčiausiai atsikratyti, iki galo pasinaudojant šios įmonės pinigais, tai yra juos pasisavinti. 2003-11-06 I. D. ir jos sūnus A. Š. pardavė UAB „Žana“ akcijas J. S.. A. Š. žmona Ž. Š. dirbo T. D. vadovaujamoje UAB „Jultona“ buhaltere, o vėliau T. D. vadovaujamoje UAB „Todarsta“ (pavadinimas pakeistas iš UAB „Žana“). J. S. tuo metu buvo T. D. sugyventinė. Kaltinamasis T. D. oficialiai įsidarbino UAB „Todarsta“ vadovu nuo 2003-11-06. 2003 m. gruodžio mėnesį UAB „Jultona“ pardavė UAB „Todarsta“ savo materialųjį turtą už mažesnę nei likutinę vertę. 2008 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „Jultona“ ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB „Jultona“ turtą, kurio likutinė vertė 12958 Lt, pardavė UAB „Todarsta“ už 9810 Lt. Šie kaltinamojo T. D. veiksmai įrodo, kad jis net nebeketino atsiskaityti su UAB „Jultona“ kreditoriais ir pradėjo veiklą naujoje įmonėje, užsiimančioje tuo pačiu verslu, su perimtomis priemonėmis iš UAB „Jultona“. Kad UAB „Todarsta“ vykdė tolimesnę UAB „Jultona“ veiklą, patvirtina tai, kad tie patys darbuotojai – darbininkai ir buhalterė – perėjo dirbti į UAB „Todarsta“. Vėlesniu laiku 2004 m. sausio mėnesį iš UAB „Jultona“ į UAB „Todarsta“ buvo perkeltos piniginės lėšos – 10000 Lt ir 7000 Lt. Liudytoja Ž. Š. teismo posėdyje patvirtino šias aplinkybes nurodydama, kad iš UAB „Jultona“ visas turtas buvo permestas į UAB „Todarsta“, taip pat ir darbuotojai iš UAB „Jultona“, kad nereikėtų mokėti atlyginimų, perėjo į UAB „Todarsta“.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. buvo pradėtas pagal UAB „Todesas“ 2003 m. gruodžio 8 d. pareiškimą apie UAB „Jultona“ turtinės žalos padarymą apgaule. Vėliau 2004 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas BĮ UAB „A. I.“ prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Jultona“ nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 15–16). 2009 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras R. Skėrys priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį T. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., padarymo, kadangi suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (t. 10, b. l. 80). Šiame nutarime prokuroras konstatavo, jog UAB „Todesas“ prekes UAB „Jultona“ tiekė laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2003 m. lapkričio 27 d., o UAB „A. I.“ pateikė prekes UAB „Jultona“ 2003-08-28. T. D., būdamas UAB „Jultona“ vadovu ir turėdamas realią galimybę atsiskaityti, už pateiktas prekes neatsiskaitė. Kaltinamasis T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., – turtinės žalos padarymas apgaule.

2004 m. kovo 19 d. Turto priėmimo–perdavimo aktas tarp UAB „VB Lizingas“, UAB „Jultona“, UAB „Todarsta“ bei skolos perkėlimo sutartis (t. 9, b. l. 192–194), kuria UAB „Todarsta“ perima UAB „Jultonos“ įsipareigojimus bendrovei UAB „VB lizingas“ dėl 1999 m. pagaminimo automobilio BMW 740, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir mokėjimo už jį įrodo, kad realus ir faktinis UAB „Todarsta“ įmonės akcininkas ir vadovas buvo kaltinamasis T. D.. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai apie J. S. finansinę padėtį įrodo tai, kad ji skirti lėšų bendrovės veiklai negalėjo. 2005-04-01 deklaracijoje apie 2003-12-31 turėtą turtą nurodyta, kad visą jos turtą sudaro 10000 Lt vertės akcijos ir pinigai banke – 43200 Lt. Be to, SODROS duomenimis ji nuo 1999-12-31 iki 2005-12-02 niekur nedirbo. Be to, liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, jog T. D. sumokėjo pinigus už įmonės „Žana“ akcijas, o akcijas užrašė jos vardu, o vėliau buvo T. D. priimta į darbą UAB „Todarsta“ direktoriaus pavaduotoja. Tai būtent ir įrodo, jog tikrasis UAB „Todarsta“ savininkas buvo kaltinamasis T. D..

Kad iš UAB „Jultona“ T. D. pasisavinti pinigai buvo skirti UAB „Todarsta“ tolesnei įmonės veiklai plėtoti, įrodo UAB „Todarsta“ 2003-12-31 Balansas, Pelno (nuostolio) ataskaita, aiškinamasis raštas bei UAB „Todarsta“ 2004-12-31 Balansas, Pelno (nuostolio) ataskaita, aiškinamasis raštas bei vėlesni buhalteriniai dokumentai (t. 11, b. l. 15–111). Paanalizavus UAB „Todarsta“ finansinius dokumentus, matyti, kad įmonės trumpalaikis turtas 2003-12-31– 27659 Lt, trumpalaikis turtas 2004-12-31– 357980 Lt. Iš jo net 116649 Lt sudaro grynieji pinigai. Be to, pažymėtina tai, kad balanse ir pelno ir nuostolio ataskaitoje nurodyta, kad įmonė per metus uždirbo net 193345 Lt grynojo pelno. Siekdama uždirbti tokį pelną, įmonė turėjo panaudoti didžiules sumas apyvartinių lėšų. Be to, 2004-11 mėnesį, kaip nurodyta finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte, bendrovė UAB „Todarsta“ įsigijo automobilį BMW X5, už kurį sumokėjo 65000 Lt. Tai įrodo, kad kaltinamojo T. D. pasisavintos lėšos iš UAB „Jultona“ buvo tiesiog įlietos į naująją įmonę UAB „Todarsta“, jas panaudojant apyvartinėms lėšoms, prekėms, automobiliui įsigyti, pelnui uždirbti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. D. kaltę įrodo ir ta aplinkybė, kad dėl pinigų praradimo nėra jokių buhalterinių dokumentų. Nėra dokumentų, kad 417000 Lt būtų įrašyti į netekimus. Būtent taip pinigų praradimas ar netekimas turėjo būti atvaizduotas finansiniuose dokumentuose. Kaltinamojo T. D. parodymus, jog jo patirtis buvo maža, buhalterinių žinių turėjo minimaliai, todėl nežinojo, kaip teisingai įforminti pinigų praradimą, paneigia baudžiamojoje byloje objektyvus įrodymas – 2004-01-05 UAB „Jultona“ direktoriaus T. D. įsakymas (t. 8, b. l. 147, 149). Įsakyme nurodyta, kad „2003-12-31 važiuojat krovininiu automobiliu VW Transporter iš Gargždų sugedo variklis. Kadangi švenčių išvakarių metu nebuvo įmanoma išsikviesti techninę pagalbą, automobilį palikau pakelėje, pats grįždamas pakeleivinga mašina. 2004-01-02 nuvykus parsitemti, jį radau nuniokotą: išdaužyti stiklai, nuimtos padangos, sulankstytas kėbulas, pavogtas akumuliatorius ir dokumentai. Nusprendžiau, kad automobilį neapsimoka remontuoti, palikau jį įvykio vietoje. Įsakau krovininį automobilį VW Transporter nurašyti į netekimus.“ Būtent pagal UAB „Jultona“ direktoriaus T. D. įsakymą automobilis buvo nurašytas į netekimus.

Kaltinamasis T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog UAB „Jultona“ seifo neturėjo ir jis visus pinigus kiekvieną vakarą veždavosi namo ir ryte atsiveždavo į biurą. Kaltinamasis T. D. kiekvieną dieną paimdamas pinigus iš kasos turėjo išsirašyti Kasos išlaidų orderį, bet to nedarė. Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. D. kaltę įrodo ta aplinkybė, jog kaltinamasis būtent vienintelį kartą 2003 m. gruodžio 31 d. išrašė Kasos išlaidų orderį Nr. 49 paimdamas iš kasos 417000 Lt. 2003 m. gruodžio 31 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 49 pasirašė už įmonės vadovą, vyr. finansininką, gavėją ir kasininką (t. 12, b. l. 2). Be to, užpildė kasos knygą (t. 9, b. l. 50), nors UAB „Jultona“ kasos knygas pildė vyr. finansininkė Ž. Š.

Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai. Kaltinamasis T. D. buvo UAB „Jultona“ direktorius ir šios įmonės kasininkas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis T. D. pasisavino svetimą UAB „Jultona“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 417000 Lt. Šis pasisavintas turtas viršija 250 MGL, t. y. 32500 litų, todėl kaltinamojo T. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. – pasisavinimas jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. D. bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytomis nuostatomis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis T. D. yra neteistas ir dirbantis, po nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko, naujų nusikaltimų per tą laiką jis nepadarė, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, ir tik tokios rūšies bausmė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmės terminas skirtinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d. nuostatas ir kaltinamajam T. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str. numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Kadangi kaltinamajam T. D. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, jam paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas, suimant teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301– 308 straipsniais,

nusprendė:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems (5) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kol įsiteisės teismo nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo salėje.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.