Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-191-536/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
1-191-536/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
R.T.
Advokatai
Bogdanas Chranovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1604-536/2010(proceso Nr. 1-18-1-00374-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas V. P.,sekretoriaujant Renatai Gudavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,nukentėjusiajai A. V.,nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą A. V.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos departamento Vaikų teisų apsaugos skyriaus specialistei Dolitai Gudynienei,

vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2010-03-05 apie 22 val. 20 min. R. T., būdama girta, veikdama grupe su nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais viešoje vietoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžiusi visuomenės rimtį ir tvarką: „Pramogų arenoje“, esančioje Ąžuolyno g. 9, Vilniuje, ji necenzūriniais žodžiais iškeikė nepilnametę A. V. ir pagrasino jai fiziniu susidorojimu. Išėjusi iš „Pramogų arenos“, R. T. priėjo prie A. V., išplėšė jai iš rankų mobilaus ryšio telefono aparatą, tris kartus sudavė pastarajai kumščiu į veidą, pargriovė ant žemės ir penkis kartus spyrė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas. Po to R. T. grįžo į „Pramogų arenos“ patalpas, kur netrukus nuėjo ir A. V.. „Pramogų arenos“ patalpose kaltinamoji dar vieną kartą ranka sudavė pastarajai į veidą. A. V. išbėgo į lauką ir pritūpė prie sienos. Tuomet R. T. vėl priėjo prie nukentėjusios, čiupo ją už plaukų ir prispaudė ją prie sienos. Tuo momentu prie jų pribėgo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kuri spyrė nukentėjusiajai į veidą ir praskėlė jai lūpą. Tuo A. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata sutrikdymą.

Kaltinamoji R. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-03-05 „Pramogų arenoje“, Vilniuje, vyko atlikėjos Maxim koncertas, į kurį ji atėjo su savo mažamete dukra A. T.. Po koncerto atlikėja dalino autografus, kurį ketino gauti ir ji, kaltinamoji. Prie scenos susidarė spūstis žmonių. Ji, kaltinamoji, mandagiai paprašė, kad ją su vaiku praleistų prie atlikėjos be eilės. Visi ją praleido, tačiau prie pat scenos stovėjo kompanija jaunuolių, tarp kurių buvo ir nukentėjusioji. Ši atsisakė ją praleisti ir pasakė, kad su vaiku reikia sėdėti namie, o ne vaikščioti į koncertus. Ji, kaltinamoji, nukentėjusiajai atkirto, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu A. V. jai grasino ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Netrukus ji, kaltinamoji, nesiveldama į konfliktinę situaciją, nuėjo prie atlikėjos. Gavusi autografą, ji, kaltinamoji, su dukra nuėjo į rūbinę, pasiėmė striukes ir pradėjo rengtis. Tuo metu prie tos pačios rūbinės priėjo nukentėjusioji su ta pačia kompanija. A. V. pamatė ją ir pradėjo savo draugams demonstratyviai garsiai aiškinti, kokia ji, R. T., netikusi motina, kad iš jos reikia atimti vaiką, pradėjo vėl įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Ji, R. T., neištvėrė nukentėjusios patyčių ir pastūmė pastarąją. Kas vyko toliau, neatsimena, nes ji pati buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų ir labai susijaudinusi. Nepaisant to tiksliai atsimena, kad nukentėjusios ji nemušė, ant žemės jos negriovė ir nespardė. Ji, kaltinamoji, gali patampyti už plaukų, skelti antausį, tačiau kad taip ji būtų pasielgusi su nukentėjusiąja, nepamena. Koncerte ji buvo sutikusi savo pažįstamą vardu Veronika, kuri konflikto su nukentėjusiąja metu buvo šalia ir susikibo su nukentėjusiąja. Po to priėjo apsaugos darbuotojas, kuris atitraukė Veroniką nuo nukentėjusios. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, kuris ją, kaltinamąją, pristatė į komisariatą.

Nukentėjusioji A. V. paneigė kaltinamosios parodymus, kuriais ši neigė fizinio smurto panaudojimą, ir parodė, kad 2010-03-05 ji kartu su savo drauge V. Š. atvažiavo į Vilnių, kur vyko atlikėjos Maxim koncertas. Pasibaigus koncertui ji su V. Š. nuėjo link scenos atlikėjos autografo. Joms bestovint laukiančių autografo eilėje prie atlikėjos pradėjo brautis kaltinamoji, kuri reikalavo ją praleisti, nes ji buvo su mažu vaiku. Kaltinamoji atsistojo prieš ją, A. V., ir jos draugę. Ji, nukentėjusioji, pareiškė R. T. pastabą dėl tokio jos nemandagaus elgesio, į ką pastaroji pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, išvadino narkomane ir laisvo elgesio mergina. Išėjusi iš koncerto salės, ji, A. V., su drauge nuėjo į rūbinę, apsirengė ir ėjo į lauką. Kaltinamoji ėjo jai iš paskos. Lauke kaltinamoji griebė jai, A. V., už peties, atsuko į save, išplėšė jai iš rankų telefoną, kelis kartus ranka trenkė jai į veidą, po to metė į ją telefoną. Toliau R. T. sugriebė ją, A. V., už plaukų, pargriovė ant žemės ir ją suspardė. Neatsimena, kiek smūgių ji sudavė. Po to kaltinamoji dingo. Norėjusi nusivalyti sumuštą veidą, ji, A. V., su drauge grįžo į arenos patalpas, tačiau ten jos vėl pamatė R. T. ir, vengdama konflikto eskalavimo, išėjo į lauką. Lauke ji, A. V., pritūpė prie sienos, tačiau tuo metu atbėgo kaltinamoji ir tamsiaplaukė stambi moteris, dėvėjusi kailinius, kuri pradėjo šaukti, kad ji yra kaltinamosios sesuo. Kaltinamoji griebė ją, A. V., už plaukų ir prispaudė prie sienos, o ta tamsiaplaukė moteris spyrė jai į veidą, praskeldama lūpą. Po to du pašaliniai vaikinai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai sulaikė tik R. T..

A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 23-24), pagal kuriuos po pirmo susidūrimo su R. T., kai pastaroji sudavė jai į veidą, pargriovė ir suspardė, ji, nukentėjusioji, su V. Š. grįžo į arenos patalpas, kur vėl susidūrė su kaltinamąja. Tuo momentu R. T. dar kartą smogė jai į veidą.

Liudytoja V. Š. davė parodymus, iš esmės analogiškus A. V. parodymams. Ji patvirtino, kad po atlikėjos Maxim koncerto kaltinamoji elgėsi konfliktiškai, brovėsi prie dainininkės be eilės, į A. V. pastabą dėl įžūlaus elgesio atsakė keiksmažodžiais, o jau laukė R. T. atėmė iš nukentėjusios telefoną, ranka smogė jai į veidą, pargriovė ant žemės ir suspardė.

Toliau V. Š. parodymai skyrėsi nuo nukentėjusios parodymų, nes V. Š. pareiškė, kad lauke prie nukentėjusios vėl pribėgo kaltinamoji, lydėdama dar 2 moterų. Kaltinamoji griebė A. V. už plaukų, o kita moteris spyrė nukentėjusiajai į veidą.

Teismo nuomone šie skirtumai parodymuose nėra reikšmingi, jie paaiškinami dideliu liudytojos susijaudinimu, patirtu konflikto metu. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad ji buvo ir yra nepilnametė, kurios psichika nėra tiek atspari psichiniams ir psichologiniams krūviams, kiek suaugusio žmogaus psichika. Svarbiausia yra tai, kad liudytoja patvirtino nukentėjusios parodymus apie konflikto su kaltinamąja priežastis bei tai, kad kaltinamoji sumušė A. V..

V. Š. irgi patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 44-45), iš kurių matyti, kad po pirmo sumušimo lauke A. V. ir jai, V. Š. sugrįžus į arenos rūmus R. T. vėl užpuolė nukentėjusiąją, tačiau ją sustabdė pašaliniai žmonės.

Aplinkybes, analogiškas A. V. ir V. Š. parodymuose nurodytoms aplinkybėms, pažymėjo ir liudytojas A. K.. Pasak šio liudytojo konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusios prasidėjo dėl to, kad A. V. nepraleido be eilės prie atlikėjos brovusiosios R. T.. Liudytojas pabrėžė, kad konflikto metu R. T. pagrasino A. V. susidorojimu lauke. A. K. patvirtino, kad kaltinamoji lauke mušė A. V.: išėjęs iš arenos pastato, jis pamatė ant žemės gulėjusią nukentėjusiąją, kurią spardė R. T.. Tokie A. K. parodymai visiškai sutampa tiek su nukentėjusios, tiek su V. Š. parodymais. Jis parodė ir tai, kad nukentėjusiajai būnant lauke prie jos vėl priėjo kaltinamoji, tačiau jau lydima kitos moters, ir vėl susikibo su A. V.. Tokie liudytojo parodymai irgi atitinka nukentėjusios ir V. Š. pateiktą informaciją. A. K. negalėjo konkretizuoti konflikto dalyvių veiksmų, tačiau tai yra suprantama: įvykius jis stebėjo tam tikru atstumų nuo jų dalyvių. Be to, jis nebuvo pasyvus muštynių stebėtojas. Siekdamas konflikto nutraukimo, jis bėgo ieškoti apsaugos darbuotojų, todėl negalėjo matyti visų konflikto aplinkybių. Teismo nuomone tai nemenkina A. K. parodymų įrodomosios galios ir vertės, šie parodymai taip pat patvirtina tai, kad kaltinamoji A. V. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus.

Vertindamas surinktus faktinius duomenis, teismas prieina neabejotiną išvadą apie tai, kad kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis kaltinamoji iškeikė A. V. necenzūriniais žodžiais, o vėliau fiziškai su ja susidorojo. Fizinis susidorojimas pasireiškė smūgių sudavimu, tampymu už plaukų. Pagal teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 32-34) A. V. galimai 2010-03-05 apie 22 val. kietais bukais daiktais, tame tarpe ir kumščiais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais buvo padaryti tokie sužalojimai: sumušta viršutinė lūpa, padaryta kraujosruva kairėje krūtinės pusėje ir smegenų sukrėtimas, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Tokia kūno sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusios ir liudytojų parodymuose esančius duomenis apie smūgių sudavimo nukentėjusiajai vietas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. T. ne mažiau 3 kartų sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, pargriovė ant žemės, ne mažiau 5 kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Toks kaltinimas yra nekonkretus. Nukentėjusioji bei liudytoja V. Š. dėl suprantamų priežasčių (išgąstis, stresas konflikto metu) negalėjo nurodyti tikslaus smūgių ir spyrių kiekio, tačiau iš jų parodymų išplaukia, kad kaltinamajame akte nurodytas jų minimalus kiekis. Nesant galimybėms šį kiekį nustatyti absoliučiai, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamoji A. V. iš pradžių tris kartus smogė į veidą, o lauke pargriovusi ją ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas penkis kartus. Apibendrinęs nukentėjusios bei liudytojų parodymus, teismas laiko nustatytu tokį kaltinamosios smurtinių veiksmų eiliškumą: iš pradžių ji sudavė nukentėjusiajai 3 smūgius kumščiu į veidą, pargriovė ją ant žemės ir 5 kartus spyrė į viršutinę kūno dalį. Po to, pasitikusi A. V. arenos rūmuose, R. T. smogė jai kumščiu į veidą. Išėjusi į lauką, kaltinamoji griebė A. V. už plaukų ir prispaudė ją prie sienos. Po to į konfliktą įsikišo nenustatytas asmuo, kurios spyrė A. V. į veidą ir praskėlė jai lūpą. Iš nukentėjusios, liudytojų parodymų matyti, kad tai buvo suaugusi moteris, turinti vaiką, ji veikė išvien su kaltinamąja. Kaltinamosios ir šios moters veiksmai buvo tarpusavyje koordinuoti ir kryptingi, jie buvo nukreipti prieš nukentėjusiąją. Tai leidžia vienareikšmiškai teigti, kad ši nenustatyta moteris ir kaltinamoji buvo bendrininkės. Šie kaltinamosios ir nenustatytos moters bendri veiksmai, kaip nurodyta anksčiau, nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Tokie kaltinamosios veiksmai buvo sąlygoti nukentėjusios pastabomis dėl jos elgesio. Teismas atmeta kaltinamosios teiginius apie tai, kad A. V. įžeidė ją necenzūriniais žodžiais ir išprovokavo konfliktą, kad ji, kaltinamoji, nukentėjusios nemušė: tokius kaltinamosios parodymus vienareikšmiškai paneigė ne tik nukentėjusioji, bet ir visi byloje apklausti liudytojai. Abejoti jų parodymų, esminėje dalyje tarpusavyje sutampančių ir nuoseklių, objektyvumu bei atitikimu tikrovę teismas pagrindo nemato. Taigi kaltinamosios parodymai minėtoje anksčiau dalyje yra melagingi, duodama tokius parodymus, kaltinamoji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Konfliktas tarp nukentėjusios ir kaltinamosios vyko masinių renginių vietoje daugybės žmonių akivaizdoje, t.y. viešoje vietoje. Kaltinamoji tuo metu buvo girta (b.l. 69). Necenzūrinių žodžių panaudojimas, fizinės prievartos be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojimas yra įžūlus elgesys, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tokiais kaltinamosios veiksmais be jokių abejonių buvo sutrikdyta tiek visuomenės tvarka, tiek visuomenės rimtis. Jie atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajai bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. T. prieš padarydama šį nusikaltimą teista nebuvo, tačiau buvo bausta administracine tvarka. Ji dirba, išlaiko mažametę dukrą (b.l. 86). Jos atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą ji padarė, būdama girta, veikdama bendrininkų grupe. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį didina tai, kad jis padarytas didelio žmonių susibūrimo vietoje masinio renginio metu. R. T. neapsiribojo vienkartiniu agresijos nukentėjusios atžvilgiu protrūkiu. Viešoje vietoje ji kryptingai persekiojo nukentėjusiąją, siekdama fizinio susidorojimo su ja, ir tris kartus iš eilės panaudojo A. V. atžvilgiu brutalų fizinį smurtą. R. T. smurtinių veiksmų auka yra nepilnametė mergaitė. Taigi kaltinamosios elgesys rodo visišką panieką visuomenėje saugomoms moralės ir bendro gyvenimo vertybėms. Dėl išdėstytų aplinkybių viseto kaltinamajai skirtina baudos bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės ligonių kasos pareikštas 1506,77Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamoji neigia sutrikdžiusi nukentėjusiajai sveikatą, šis faktas nustatytas teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Tokie kaltinamosios veiksmai yra nusikaltimas. Šio nusikaltimo pasekmių šalinimas, t.y. nukentėjusios gydymas valstybei kainavo 1506,77 Lt (b.l. 58-62). Šių išlaidų atlyginimas Valstybinei ligonių kasai priteistinas iš kaltinamosios Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

R.T. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai dvidešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. dviejų tūkstančių šešių šimtų litų, dydžio baudą.

Nustatyti nuteistajai dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. T., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 1506,77 Lt dydžio civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti šiai institucijai iš R. T. vieną tūkstantį penkis šimtus šešis litus 77 ct nukentėjusios gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ